2011 Vasario 19

Laidotuvės

Paskutiniai J.Marcinkevičiaus norai – išsaugoti Gedimino kalną, lietuvių kalbą ir Tolminkiemį

veidas.lt

Ateities kartoms išsaugoti Gedimino kalną Vilniuje, Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje, lietuvių kalbą išlaikyti valstybine – tai paskutiniai poeto Justino Marcinkevičiaus norai, sako literatūrologė Viktorija Daujotytė Pakerienė.

“Paskutiniai poeto norai, išsakyti 2010 metų lapkričio 23 dieną čia, Lietuvos mokslų akademijos salėje, yra trys: kad būtų sustabdytas Gedimino kalno irimas, kad būtų išsaugotas lietuvių kalbos valstybingumas, kad būtų apgintas Tolminkiemis”, – šeštadienį kalbėdama prie trečiadienį mirusio poeto karsto sakė V.Daujotytė Pakerienė.

Anot jos, tai norai, “kuriuos šiandien suvokiame kaip testamentą”.

V.Daujotytės Pakerienės teigimu, J.Marcinkevičiaus kūryba yra didžio pasitikėjimo žmogumi kūryba.

“Tai, kuo poetas buvo išbandytas gyvenimo, ir tai, ką patyrė ir ką liūdnai ir skaudžiai išsakė savo paskutinėje viešoje kalboje, ir tai kilo iš didžios vilties, kad bus išgirstas, kad kelsis Lietuvoje jaunos kilnios pajėgos, kad kils jauna poezija, kad viskas eis į gerą. Juk neišnyksta nei šviesa, nei meilė, nei dvasia”, – tvirtino kalbėtoja.

Jos teigimu, J.Marcinkevičius – fenomenalus XX amžiaus antrosios pusės ir šio amžiaus pradžios kultūros reiškinys, intensyviai veikęs tautinį ir pilietinį orumą ir tada, kai apie tai viešai nekalbėta.

“Atsisveikiname su nacionaliniu Lietuvos poetu. Justinui Marcinkevičiui dera šis vardas. Jis uždėjo ranką ant pačios Lietuvos širdies”, – sakė V.Daujotytė Pakerienė.

Pasak jos, J.Marcinkevičius pajuto “mentalinį tautos pasaulėvokos centrą, parašė himniškų giesmių, ir pirmines liaudies dainos intencijas atitinkančių dainų, iškėlė istorinius tautos herojus ir pasilenkė prie mažo, menko, kasdienio”.

Su poetu draugavusi literatūrologė pabrėžė, kad jo gyvenimas buvo garbingo gyvenimo pavyzdys, moralinė atrama – net sunkiausiais gyvenimo metais J.Marcinkevičius “į nieką nemetė akmens, net mesto į jį nesviedė atgal”.

“Aiškino save ir laiką rašydamas”, – sakė ji.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys J.Marcinkevičius mirė Vilniaus ligoninėje trečiadienio rytą, neatsigavęs po gruodžio pradžioje namų laiptinėje patirtos traumos. Kovo 10-ąją jam būtų sukakę 81-eri metai.

Šeštadienį Vilniuje rengiamos J.Marcinkevičiaus laidotuvės.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Vilija Vilija rašo:

    Pakraupau – iš kur Kelmickaitė atsivedė į LTV1 studją tą mokytoją??? Kalbu apie vasario 19d. 13:10 prasidėjusią pokalbių laidą. Kai tokios moko vaikus, nenuostabu, kad Poeto laidotuvėse tiek mažai jaunų veidų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...