2011 Gruodžio 07

Audrius Bačiulis

Paskutinė savaitė įprastoje Europos Sąjungoje?

veidas.lt

Na ką – pradedame skaičiuoti paskutinę savaitę iki dabartinės Europos Sąjungos galo? Ne, čia ne juokai – pačiu aukščiausiu lygiu, Europos Komisijos ekonomikos ir pinigų reikalų komisaro Olli Rehno lūpomis, buvo pažadėta, kad šios savaitės pabaigoje arba bus pateiktas euro zonos gelbėjimo planas, arba…

Kas bus po to, niekas tiksliai nesugeba pasakyti, bet visi sutinka – euro zonos žlugimas bus ir Europos Sąjungos žlugimas. Gal ne iš karto, gal laipsniškai, gal iš pradžių mėginant desperatiškomis priemonėmis palaikyti bent dalies dabartinės ES narių sąjungą, bet – žlugimas.
O kas būtų po to, kai Europos Sąjunga žlugtų? Vėlgi niekas nežino, bet visi sutaria, kad nieko gera – per pastarąjį tūkstantmetį kiekvieno ligšiolinio vieningos Europos projekto žlugimas reikšdavo suirutę, karus, barbarų antplūdžius. Taip buvo žlugus Romos imperijai, taip buvo žlugus Karolio Didžiojo Vakarų Romos imperijai, taip buvo yrant Šventajai vokiečių tautos Romos imperijai. Po Napoleono karų Europoje susiklosčiusio „Imperatorių koncerto“ išsiderinimas atvedė į Pirmąjį pasaulinį karą ir žemyninės Europos imperijų žlugimą.
Bet reikėjo dar ir Antrojo pasaulinio, sugriovusio paskutinę, Britanijos imperiją, kad ant Habsburgų imperijos griuvėsių užgimusios Paneuropos idėjos įsiviešpatautų Europos politikų galvose. Ir dabar ką – praėjus vos penkiasdešimčiai metų, pasiekus istorinę plėtrą, kai prie vieningosios Europos prisidėjo netgi toliausi Vakarų imperijos pakraščiai, o prie durų krebžda Rytų Romos imperiją paveldėję turkų Osmanų palikuonys, viskas turi žlugti?
Žinia, visko gali būti. Europos, kaip ir visos žmonijos, istorija niekada nepasižymėjo racionalumu. Kas dabar patikės, kad daugiausiai storų ir protingų knygų apie karo tarp didžiųjų Europos valstybių negalimumą buvo prirašyta Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse? Ir argumentai buvo tokie protingi, tokie įtikinantys. O kiek įvairiausių ilgalaikės taikos projektų buvo prigimdyta artėjant Antrajam pasauliniam, kurio Europoje niekas nenorėjo, nes nujautė, kuo viskas gali baigtis! Bet nutiko, kaip nutiko, ir būtent todėl Europos Sąjunga buvo kuriama su šūkiu: niekados daugiau karų tarp savų! Tiesa, tas „tarp savų“ vėliau, Europoje įsiviešpataujant socializmui ir konformizmui, kažkur dingo, lygiai kaip ir krikščionių kryžius iš pirminio ES vėliavos projekto.
Bet Europos istorinės atminties tai nepakeitė, tad ne veltui Vokietijos kanclerė Angela Merkel, agituodama saviškius parlamentarus skirti daugiau pinigų euro zonai gelbėti, atvirai grasino karu, tiesiai siedama bendrą Europos valiutą su vieninga Europa, o pastarąją – su taika Europoje. Kita vertus, vien bauginimais toli nevažiuosi, tad A.Merkel, norėdama įtikinti vokiečius, kad šie dar labiau susiveržtų diržus visos Europos labui, turi parodyti jiems, kad ir Vokietija iš to kažką gauna. Pirmiausia – įrodyti, kad ateityje jokie graikai, portugalai, italai ar ispanai neparazituos darbštaus ir taupaus vokiečio sąskaita.
Vokietijoje jau seniai kalbama, kad visi, norintys gauti iš ES biudžeto, kurį gausiausiai pildo vokiečiai, paramą, turi išmokti gyventi taip pat taupiai kaip vokiečiai. Jau šiandien didžiausi ES skolininkai, tokie kaip Airija, neoficialiai turi siųsti savo biudžeto projektą tvirtinti ne į Briuselį, bet į Berlyną. Vokiečiams atrodo savaime suprantama, kad lygiai taip pat turėtų elgtis ir graikai, ir ispanai, ir visi kiti. O jeigu sutartų biudžetinių apribojimų nebūtų laikomasi, neklusnios ES narės be ilgų kalbų būtų baudžiamos. Iš esmės kalbama apie naują Europos Sąjungos valdymo formą – su centrine paneuropine vyriausybe ir nebe simbolinių, o tikrų galių turinčiu Europos Parlamentu.
Konkrečiai kalbama apie Europos Sąjungos virtimą Jungtinėmis Europos Valstybėmis. Naujo tipo sąjungą praėjusią savaitę propagavęs šiuo metu ES pirmininkaujančios Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis savo kalboje Berlyne tiesiai rėmėsi Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiais. Nušvilptas nebuvo, nors daugumai Europos elito vien Amerikos paminėjimas kelia alergiją. Tiesa, gausiai cituojamas irgi nebuvo, nes visi suprato, kad ne Lenkija, o Vokietija ir Prancūzija dabar sprendžia, kaip atrodys būsimoji Europos Sąjunga.
Jeigu viskas vyks pagal Berlyno ir Paryžiaus planą, šiandien iš A.Merkel ir Nikolas Sarkozy lūpų turėtume sužinoti, ką konkrečiai šiuodu turėjo galvoje, praėjusią savaitę unisonu pareikšdami, kad „reikia pasirašyti naują Europos Sąjungos sutartį“. Pabrėžtina, kad jų pareiškimas planuojamas likus vos savaitei iki to lemiamo ES viršūnių susitikimo, kuriame, kaip teigiama, bus arba išgelbėtas euras ir Europa, arba viskas žlugs. Ir nors bendri naujosios ES bruožai daugiau ar mažiau žinomi jei ne visų, tai bent euro zonos šalių vadovams, pats faktas, kad žaidimo taisykles siūlo tik du iš 27-ių, yra iškalbingas.
Jeigu naujoji Europos Sąjunga gims, tai nebebus 27 lygiateisių narių sąjunga netgi formaliai. Bus tie, kurie vadovauja, ir tie, kuriems vadovaujama. Tarp kurių bus Lietuva, kaip ir dauguma naujųjų ES narių, nesunku nuspėti. Guostis galėsime nebent tuo, kad pagal finansinę drausmę suskirstytoje Europoje mūsų vieta bus gerokai aukščiau Graikijos.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Audrius Bačiulis:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. max max rašo:

    pasisakau už tai , kad Lietuva būtų tarp VADOVAUJAŲ.

  2. zanavykas zanavykas rašo:

    gerbiamas Baciuli, kai negali gaminti ,,vabalo”, ,,merso” ir tureti savo vardo vilksuni–reikia mokytis is tu kaimynu.
    Blogiausia, jeigu pasinesi prie LYDEKOS, PECIAUS ir lenkisko CHONORO.
    As sutinku tarnauti A.Merkel ir intensyviai is jos mokytis,
    tik ne is VIKTORIUKO IR TUTEISU…….
    Mane taip auklejo zanavyku ukininkai, todel ir atsidure sibiro smelynuose.
    Neketinu ta kelia pakartoti.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...