2011 Balandžio 18

Religija

Paskutinė vakarienė vyko diena anksčiau nei manyta, teigia mokslininkai

BNS

Krikščionys ilgą laiką galvojo, kad Jėzaus Kristaus ir jo mokinių paskutinė vakarienė vyko Didįjį ketvirtadienį, tačiau pirmadienį paskelbtoje naujoje studijoje teigiama, kad ji vyko trečiadienį prieš nukryžiavimą.

Kembridžo universiteto profesorius Colinas Humphreysas (Kolinas Hamfrisas) įsitikinęs, kad ši klaida įsivėlė kaitaliojant kalendorius. Mokslininkas taip pat tvirtina, jog ši jo išvada dar labiau pagrindžia pasiūlymą nustatyti pastovią Velykų datą.

Remdamasis Evangelijomis, taip pat istoriniais ir astronominiais duomenimis, C.Humphreys mėgino tiksliai nustatyti, kodėl ir kada Jėzus paskutinį kartą prieš savo mirtį susirinko vakarieniauti su savo mokiniais.

Tyrinėtojus ilgą laiką glumino Šventajame Rašte pastebėtas neatitikimas.

Evangelijose pagal Matą, Morkų ir Luką sakoma, kad Paskutinė vakarienė vyko žydams pradedant švęsti Paschą (Neraugintos duonos švetę). Tuo tarpu Evangelijoje pagal Joną teigiama, jog tai vyko Paschos išvakarėse.

C.Humphreysas savo naujoje knygosje “Paskutinės vakarienės paslaptis” (The Mystery Of The Last Supper) daro išvadą, kad Jėzus ir jo apaštalai Matas, Morkus ir Lukas veikiausiai naudojo kitokį kalendorių negu apaštalas Jonas.

“Kad ir ką galvotumėte apie Bibiliją, faktas, jog žydai niekada nesupaniotų Paschos vakarienės su kokia nors kita, todėl šiuo atveju prieštaravimą tarp Evangelijų iš tikrųjų sunku suprasti”, – nurodė C.Humphreysas.

“Daug Biblijos tyrėjų sako, jos šiuo atžvilgiu Evangelijomis visiškai negalima pasitikėti. Tačiau jeigu vienu metu naudojame mokslą ir Evangelijas, iš tikrųjų galime, įrodyti, kad nėra jokio prieštaravimo”, – pridūrė jis.

Pagal C.Humphreyso teoriją, Jėzus laikėsi senojo žydų kalendoriaus, o ne oficialaus naujo mėnulio kalendoriaus, kuris labiau paplito maždaug tuo metu, kai buvo nukryžiuotas Jėzus ir tebenaudojamas iki mūsų dienų.

Jeigu ši teorija teisinga, Paschos vakarienė ir Jėzaus paskutinė vakarienė vyko trečiadienį. Be to, tai paaiškintų, kodėl labai daug įvykių suspėjo įvykti nuo Paskutinės vakarienės iki nukryžiavimo.

Po Paskutinės vakarienės Jėzaus suėmimas, tardymas ir atskiri teismai iš tikrųjų vyko ne vieną naktį, o per ilgesnį laikotarpį.

C.Humphreysas mano, kad pagal šiuolaikinį saulės kalendorių Velykų data galėtų būti pastovi, o ne kilnojama. Remiantis prielaida, kad nukryžiavimas vyko balandžio 3 dieną, Velykos galėtų būti švenčiamos balandžio 5 dieną.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...