2010 Rugpjūčio 18

Pinigai

Pasaulio valdovai žarsto milijardus

veidas.lt

Kelių valstybių vadovai per krizę šiek tiek susimažino apetitą, bet dauguma tik dar labiau išaugino savo turtus. Tiek teisėtais būdais, tiek ne visai.

Turbūt neverta stebėtis, kad sunegalavus Tailando karaliui Bhumibolui Adulyadejui, dar vadinamam Rama IX, žemyn pakrypsta Azijos akcijų rinkų vertė. Komiška, bet Tailando draudikai spekuliantų investicijas draudžia net nuo B.Adulyadejo radikulito paūmėjimo ar gripo.

Tailando karalius – tarsi gyvasis fondas, iš kurio asmeninių lėšų Tailande išlaikomi žemės ūkio, darbo rinkos, vandens atsargų, komunikacijų, socialinės apsaugos sektoriai. Juokaujama, kad iš esmės B.Adulyadejui priklauso kone visas Tailandas.

Štai apsistokite Bankoko viešbutyje “Four Seasons” ir gyvensite karaliaus nuosavybėje. Nueikite į prabangių pirkinių alėją, vadinamą Azijos Eliziejaus laukais, ir vaikštinėsite ant asmeninės karaliaus žemės.

Jei skambinsite, veikiausiai naudositės jam priklausančios stambiausios Tailando telekomunikacijų bendrovės paslaugomis. Jei sugalvosite įsigyti nekilnojamojo turto, jis greičiausiai bus statytas karaliaus valdomos statybų bendrovės ir apdraustas monopolininkės, karaliui priklausančios draudimo paslaugų korporacijos.

Vienintelis dalykas, kurio nepavyks padaryti, – tai pasiskraidyti vienu iš trijų karaliui priklausančių lėktuvų (vienu “Boeing” ir dviem “Airbus”), mat jais jis nesidalija su niekuo.
Užtat retsykiais galima išvysti Bankoko gatvėmis pralekiantį specialiai karaliui gamintą, vienintelį tokį pasaulyje limuziną, kurį turtingajam Tailando karaliui sumeistravo limuzinų ir kadilakų gamybos korporacija “LCW Automotive Corp”.

Visus šiuos turtus valdantį žmogų žurnalas “Fortune” šiemet titulavo turtingiausiu pasaulio lyderiu ir jo turtą įvertino maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. Matyt, neatsitiktinai. Regis, valdyti viešbučių ar telekomunikacijų verslus krizės laikotarpiu apsimoka kur kas labiau, nei savo žinioje turėti naftos ir dujų resursus. Juk būtent šiais ištekliais pasigirti galintys pasaulio lyderiai pastaraisiais metais prarado daugiausiai.

Štai prieš keletą metų be konkurencijos turtais (o jie sukaupti kaip tik iš Brunėjaus naftos ir dujų atsargų) pirmavęs Brunėjaus sultonas prarado kone pusę 2007-aisiais turėtos vertės ir dabar, “The Independent” vertinimu, tenkinasi antra vieta bei “vos” 21,3 mlrd. JAV dolerių turtu.

Tiesa, jis pats dėl to per daug nenusimena ir toliau mėgaujasi prabanga, nors taip kaip 1996-aisiais nebesišvaisto: tuomet per savo 50-ąjį gimtadienį sultonas pasikvietė koncertuoti ir pinigais apipylė patį Michaelą Jacksoną, o dabar vis rečiau įsigyja naujutėlių mašinų ir vis pikčiau reaguoja į mėginimus suskaičiuoti sumenkusius savo turtus.

Ne mažiau nukentėjo ir kitų naftos turtingų valstybių lyderiai: dešimtimis milijardų dolerių per keletą metų “nuskurdo” Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovai. Tiesa, jie vis dar laikosi turtingųjų penketuke, bet sumos nebe tokios milžiniškos.

Išimtis – Kataras ir jo emyras. Nors turtais jis dar nelenkia savo kolegų iš Saudo Arabijos ir JAE, tačiau anksčiau turtingųjų sąrašuose jo iš viso nebuvo, tad šis šuolis – vienas įspūdingiausių.

Nieko keista. Ši šalis, kurioje ne taip seniai aptiktas trečias pagal dydį pasaulyje dujų rezervas, išaugino naujų milijardierių ne tik tarp verslininkų, bet ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Tiesa, Kataro emyras, kurio turtas vertinamas maždaug 5 mlrd. JAV dolerių, iš kitų turtingų Azijos vadovų išsiskiria geru skoniu, vertina meną, o jo suteikta asmeninė paskola ant kojų pastatė didžiausią regiono žinių tarnybą “Al Jazeera”.

Įtartini pinigai

Vis dėlto Kataro emyras nėra didžiausias netikėtumas. Kur kas daugiau nuostabos kelia turtingiausių vadovų dvidešimtuke atsidūrę Italijos premjeras Silvio Berlusconi bei jo kolega iš Juodkalnijos.

Pirmasis dabar įvardijamas penktu pagal turtą pasaulio lyderiu – Silvio jau ir anksčiau buvo Italijos žiniasklaidos magnatas, tačiau pasinaudodamas krize savo turtus jis dar labiau padidino ir dabar šie verti maždaug 10 mlrd. JAV dolerių. Ar visi tie pinigai švarūs? Galutinio atsakymo dar niekas nepateikė, tačiau Italijos premjeras neretai sulaukia įtarimų dėl korupcijos ir pinigų plovimo.

Dar daugiau panašių klausimų kyla dėl Juodkalnijos premjero Milo Djukanovičiaus. Šį postą jis užima jau penktą kartą, užtat į turtingiausių pasaulio lyderių dvidešimtuką įšoko pirmą sykį.

Tokį sąrašą paskelbęs Londono “The Independent” bandė aiškintis, iš kur atsirado šie pinigai, tačiau iki galo tiesos iššniukštinėti nepavyko. Žinoma tik tai, kad Milo įtariamas devintajame dešimtmetyje dalyvavęs cigarečių kontrabandos versle.

2003-iaisiais Italijos kovos su mafija tarnyba net buvo paprašiusi jo suėmimo, tačiau išsisukti nuo teisingumo jam, kaip premjerui, padėjo neliečiamybės statusas. Tad belieka pajuokauti, jog Juodkalnija ne veltui dažnai vadinama Balkanų Monaku, o skirtumas tėra tas, kad Monake pinigai žiba išorėje, o Juodkalnijoje slepiami pogrindyje. Dabar šių panašumų tarp dviejų mažų valstybių dar daugiau: abiejų šalių lyderiai atsidūrė tame pačiame turtuolių sąraše, tik Monakoprincas Albert’as puikuojasi devintoje pozicijoje, o Juodkalnijos premjeras – dvidešimtojoje. Ir vienas lobsta teisėtai, o kitas – nebūtinai, tiksliau, neaiškiomis aplinkybėmis.

Tiesa, Monako princo Albert’o II turtai kai kuriose konservatyviose šalyse irgi galėtų būti pavadinti neteisėtais: juk jis tarpsta iš korporacijos “Société des Bains de Mer”, valdančios Monako kazino tinklą.

Tačiau jokių abejonių nekyla kalbant apie tikrai nešvariai lobstantį Pakistano prezidentą. “Ponu 10 procentų” pravardžiuojamas Pakistano lyderės Benazir Bhutto našlys kaltinamas korupcija, o Nacionalinė Pakistano mokesčių tarnyba neabejoja, kad, be 4 mlrd. JAV dolerių vertinamo turto Pakistane, jo sąskaitose užsienyje neteisėtai laikoma dar per 3 mlrd. dolerių.

Šiek tiek mažesnis, bet ne ką mažiau įtartinas yra ir dvylikto pagal turtus pasaulio lyderio – Pusiaujo Gvinėjos prezidento Teodoro Obiango Nguemos Mbasogo kapitalas. Anksčiau vadintas blogiausiu Afrikos diktatoriumi, dabar jis maudosi piniguose, kuriuos 2003-iaisiais nepasikuklino iš šalies biudžeto pervesti į asmeninę šeimos sąskaitą “kovai su korupcija”.
Užtat nėra kaip prikibti prie Kuveito emyro. Nors jo turtų kilmė kelia šypseną, formaliai jokių nusižengimų juos gaunant nėra. Mat šeicho Sabaho pajamos priklauso nuo valstybinės prezidento pašalpos, kurią jis be didelių skrupulų didina metai po metų. Kažkada ji siekė “vos” 25 mln. JAV dolerių per metus, dabar priartėjo prie 188 mln., ir neatrodo, kad ties šia riba sustos.

Panašiai “teisėtai”, tik dar išradingiau, turtus didina skurdo kamuojamo Svazilando karalius. Pagal šalies įstatymus jis pats negali savo turtų didinti biudžeto sąskaita, bet kiekviena karaliaus žmona turi būti aprūpinama rūmais ir automobiliu. Nieko keista, kad karalius Mswati III vedė jau tryliktą kartą, o žmonai, kaip ir dvylikai kitų karalienių, padovanojo ištaigingus rūmus bei naują BMW.

Beje, norint tapti milijonieriumi vien iš valstybės išmokų, nereikia būti Azijos ar Afrikos lyderiu. Pavyzdys – Nyderlandų karalienė Beatrix. Penkiolikta pagal turtus pasaulio lyderė turi maždaug 400 mln. JAV dolerių vertės turto. Ir visai nenuostabu: nors didžiąją šio turto dalį ji gavo kaip motinos palikimą, tačiau ir dabar karališkoji šeima kasmet iš valstybės biudžeto gauna apie 10 mln. dolerių atlyginimą ir net po 200 mln. dolerių reprezentacinėms išlaidoms.

Mažina atlyginimus

Tuo tarpu karališko kraujo neturintys Vakarų lyderiai pastaraisiais metais linkę mažinti savo atlygį. Iš solidarumo su krizės kamuojamais gyventojais mažiau pinigų gauna ne tik Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė (ji ima tik pusę prezidento algos, o pusę perveda atgal į biudžetą). Apie 10 proc. mažiau nei pirmtakai uždirba ir JAV prezidentas Barackas Obama, ir naujasis Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Atlygį panašiai apsikarpė Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Mažiau nei buvęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet uždirba ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas, o V.Putinas gauna mažesnę nei jo pirmtakai premjero algą.

Tačiau visi šie lyderiai turi nemažai kitų pajamų šaltinių, tad sakyti, kad jie gyvena skurdžiai, tikrai negalima. Štai D.Grybauskaitė (jos turtas siekia 1,6 mln. Lt) kas mėnesį gauna buvusios eurokomisarės išmoką, B.Obama didžiąją dalį pajamų, 5 mln. dolerių, šiemet užsidirbo iš savo knygos.

O štai V.Putinas didžiąją pajamų dalį gauna iš investicijų, nors šios pajamos oficialiai nėra skelbiamos. Pačių rusų analitikų vertinimais, iš viso V.Putino turtas gali būti vertas apie 40 mlrd. JAV dolerių ir prilygti Billo Gateso kapitalui, tačiau oficialių įrodymų nėra, tad galima tik spėlioti, kiek palūkanų ir dividendų V.Putinui kasmet nubyra į kišenę ir koks kiekis bendrovių jam priklauso neformaliai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...