2012 Gruodžio 10

Pasaulinė ekonominė krizė pragaištinga buvo ne visiems

veidas.lt


2008–2011 m. daug kas vertina kaip košmarišką laikotarpį, nes tada įsisiautėjo krizė, tačiau daliai žmonių bei įmonių jis buvo sėkmingas ir pelningas. Taigi kam?

„McDonalds“, Holivudas, kapitalizmas, klimato kaitos neigėjai, ekstremistai, JAV nuosmukio pranašai, milijardieriai – paklausite, kas sieja šį iš pažiūros labai margą sąrašą? Pasirodo, visi jie – pasaulinės ekonominės krizės laimėtojai, kurie įveikė nuosmukį ne tik nesusilpnėję, tačiau netgi padidinę savo pelną ar įtaką.
Prie laimėtojų žurnalas “Foreign Policy” priskiria ir septynias valstybes, tarp jų mūsų kaimynę Lenkiją. Žodis “laimėtoja” jai gal ir nelabai tinka, tačiau su užklupusiomis ekonominėmis problemomis Lenkija susitvarkė iš tiesų puikiai. Priminsime, kad ilgą laiką Lenkija buvo laikoma viena mažiausiai žadančių buvusio komunistinio bloko šalių, kur kas geriau vertintos tokios valstybės, kaip Čekija ar Slovėnija. Tačiau nuo 2008 iki 2011 m., kai bendra ES ekonomika susitraukė 0,5 proc., būtent Lenkija mėgavosi didžiausiu augimu, siekusiu 15,8 proc. O 2009-aisiais, ES pačiais sunkiausiais metais, Lenkija buvo vienintelė visos Sąjungos valstybė, išvengusi ekonomikos smukimo.
Ekspertai teigia, kad lenkai laimėjo dėl sumanios monetarinės ir fiskalinės politikos bei mažų įsiskolinimų. Be to, Lenkijai labai padėjo gana didelė vidaus vartojimo rinka, lemianti tai, kad šalis yra mažiau priklausoma nuo eksporto. Galiausiai minimas ir didelis lenkų darbštumas: nors vidutinė lenko alga siekia vos penktadalį vidutinio vokiečio algos, statistinis lenkas per metus dirba maždaug 500 valandų daugiau nei jo kolega vokietis.
Be Lenkijos, į ekonominės krizės nugalėtojų sąrašą „Foreign Policy“ analitikas Joshua E.Keatingas įtraukė ir Pietų Korėją, Kanadą, Švediją, Indoneziją, Turkiją bei Meksiką. „Aš esu tikras, kad krizė gali paspartinti mūsų svajonę tapti pažangia pirmos klasės valstybe“, – dar 2009 m. pareiškė Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas.
Jis ne tik kalbėjo, bet ir ėmėsi veiksmų, nuo 3,4 iki 5 proc. padidindamas vyriausybės išlaidas, skiriamas tyrimams ir technologijų plėtrai. Šios gausios investicijos kartu su palaikomu žemu nacionalinės valiutos kursu, leidžiančiu skatinti eksportą, smarkiai prisidėjo prie to, kad tokios kompanijos, kaip „Samsung“, „Kia Motors“ ar „Hyundai“, galingai įsitvirtintų pasaulinėje rinkoje. 2009 m. Pietų Korėja pirmoji iš turtingųjų valstybių sugebėjo įveikti recesiją, o namų ūkių pajamos šalyje didėja jau vienuolika ketvirčių iš eilės.
O štai Kanada gali didžiuotis tuo, kad nuo šių metų, kaip skelbia oficialioji statistika, vidutinis kanadietis pirmą kartą yra turtingesnis už vidutinį amerikietį. Dešimtajame dešimtmetyje Kanados vyriausybė smarkiai sumažino išlaidas ir apkarpė biudžeto deficitą, todėl 2008 m., užklupus nuosmukiui, galėjo griebtis ekonomikos skatinimo ir suteikti mokesčių lengvatų. Be to, šalis sugebėjo atsispirti raginimams dereguliuoti finansų sektorių, o tai leido išvengti problemų dėl bankų. Per pastarąjį dešimtmetį kanadiečių disponuojamos pajamos išaugo 15 proc., be to, šalyje yra net trys miestai, patenkantys į miestų, kuriuose geriausia gyventi, sąrašą.
Švedai savo ruožtu pagyrimo nusipelnė už tai, kad puikiai išmoko 1992 m. juos užklupusios finansų krizės, kurią sukėlė sprogęs nekilnojamojo turto burbulas, pamokas. Sumažinusi itin didelius mokesčius korporacijoms ir fiziniams asmenims, be to, sugebėdama išlaikyti mažą valstybės skolą, pernai Švedija buvo antra labiausiai išaugusi Europos ekonomika po Estijos.
Turkija per pastarąjį dešimtmetį sugebėjo kone patrigubinti savo BVP ir vienam asmeniui vidutiniškai tenkančias pajamas. Beje, dabar Turkija yra dar ir didžiausia Europos automobilių gamintoja. Dėl šalies laimėjimų, pasak „Foreign Policy“, daugiausiai ovacijų yra vertas 2003 m. į valdžią atėjęs premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, liberalizavęs investicijas reglamentuojančius įstatymus ir ėmęsis griežtos kovos su korupcija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...