2013 Rugsėjo 04

Kitais metais Lietuvos ekonomika grįš į prieškrizinį lygį

veidas.lt

http://www.dreamstime.com/-image12898687

Gana vangaus Europos šalių ekonomikos atsigavimo fone Lietuva 2014 metais turėtų pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir pagal šį rodiklį būti tarp Europos lyderių, o šalies ekonomika turėtų grįžti į tą patį realaus BVP lygį, kuris buvo prieš pasaulio finansų rinkas sukrėtusią krizę, prognozuoja gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai.
Anot „Aviva Lietuva“ vyriausiojo investicijų valdytojo dr. Roman Piotr Sosnowski, kitais metais augsiančiam Lietuvos BVP daugiausia įtakos turės eksportas, kuris kitąmet turėtų augti 10 proc., asmeninio vartojimo augimas – apie 5 proc., ir 15 proc. vidaus investicijų apimčių augimas.
„Ateinančiais metais svarbiausios Lietuvos eksportui bus vėl augančios rinkos Vokietijoje, Latvijoje ir Švedijoje. Vis dėlto viena iš didžiausių grėsmių Lietuvai prarasti dalį šių rinkų gali būti greičiau nei darbo produktyvumas augantis šalies darbo užmokestis arba mokesčiai, o tai savaime mažintų eksportuojamos produkcijos kainos patrauklumą“ ,- komentuoja dr. R.Sosnowski.
„Aviva Lietuva“ ekspertai prognozuoja, kad darbo užmokestis 2014 metais augs 5 proc. Remiantis bendrovės prognozėmis, dėl konkurencijos darbo pasiūlos rinkoje atlyginimų augimą pirmiausia turėtų pajusti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai. Antrąjį 2013 metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 11,7 proc. Anot bendrovės ekspertų, 2014 metais nedarbo lygis turėtų būti nežymiai didesnis nei 10 proc.
Lietuvos ekonomikos augimas kitais metais turėtų būti tvaresnis ir stabilesnis, nei jis buvo 2007 metais, kai šalies BVP augo daugiau nei 8 proc., o vartojimas – beveik 9 proc.
„Krizės laikotarpis buvo gera pamoka, kuri daugelį Lietuvos namų ūkių privertė racionaliau ir atsargiau vertinti įsiskolinimus, o atsargesnis vartojimas reiškia ir stabilesnį visos šalies ekonomikos augimą“ ,- sako vyriausiasis „Aviva Lietuva“ investicijų valdytojas.
„Aviva Lietuva“ yra tarp trijų didžiausių ilgalaikio taupymo paslaugų tiekėjų Lietuvoje. Bendrovė priklauso vienai didžiausių draudimo grupių Europoje „Aviva“. Iš viso įmonė „Aviva Lietuva“, kuri veiklą Lietuvoje pradėjo 2001 metais, aptarnauja 230 tūkst. klientų – gyvybės draudimo klientų įmonė turi 49 tūkst., pensijų fondų – 181 tūkst.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. eilinis eilinis rašo:

    joa… 200 tūkst. išvažiavo, 200 tūkst. bedarbių, atlyginimas kaip buvo 2200, taip ir tėra 2200. A tiesa, infliacija 30%. Tai kas iš to realaus bvp skaičiuko augimo? Tai jūs man paaiškinkit, ką jis parodo? Kas čia pradėjo geriau gyvent ir kieno sąskaita? Kas tuos bvp skaičiukus pakelia? Žmonės, kuriems algų negeba pakelt? Spėju kokie 300 ponų, besivartančių taukuose pastarųjų sąskaita.

  2. Rasa Rasa rašo:

    Visiškai sutinku su eiliniu :)

  3. atsakymas eiliniui atsakymas eiliniui rašo:

    Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 70% Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Lietuva pagal BVP šiais metais yra tarp Europos Sąjungos pirmūnių. Kodėl rodikliai kyla, o mūsų gerovė nekyla, nors šalies gerovė vertinama pagal BVP dalį tenkančią vienam gyventojui?BVP vis dažniau ekonomistų įvardijamas, kaip ekonomikos padėties klastotė, o ne gerovės ženklas. BVP rodiklis buvo išvystytas kaip įrankis skirtas planuoti gamybos apimtis Antrojo pasaulinio karo metu. Ekonominei gerovei matuoti jis nebuvo skirtas. BVP matuoja prekių ir paslaugų , kurias pagamina šalies gyventojai, vertę. Bet viskas, kas buvo parduota ir nupirkta šalyje, neatspindi visos vykstančios ekonominės veiklos. Be to, jis taip pat neatspindi, kokia yra visuomenės padėtis šalyje. Jau daugiau nei prieš 40 metų Robertas F. Kenedy kritikavo bendro produkto skaičiavimą, nes į jį nėra įtraukiami tie aspektai „kurie padaro gyvenimą vertingą“.BVP, tiek gaunamų pajamų kiekis bei augimas neparodo, kiek žmonių gauna iš to naudos. Kitaip tariant, nėra aiškus pajamų pasiskirstymas tarp šalies gyventojų arba tiesiog, pajamų lygybės lygis. Tiesą sakant, sparčiai turtingose šalyse augęs BVP netgi nukreipė dėmesį nuo fakto, kad jau 30 metų šiose šalyse auga pajamų nelygybė. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, Europoje nuo 1980 iki 2010 metų nelygybė pagal GINI (rodanti, kokia dalis pajamų tenka 10 proc. turtingiausių visuomenės atstovų) sumažėjo vos keliose valstybėse. Nelygybė minėtu laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje padidėjo 4 proc., o Vokietijoje- 7,2 proc.. Lietuvoje pajamų nelygybė,remiantis „Eurostato“ duomenimis, buvo sumažėjusi 2000-aisiais, bet nuo tada pradėjo augti, kol 2010-aisiais pasiekė aukščiausią Europos Sąjungos lygį. Padėtis tokia, kad Lietuvos nelygybės lygis išlieka vienas aukščiausių Europoje. Viskas vertinama pagal šalies vidurkį ir problemos tarsi sumažėja. Tačiau ar logiška: jūs suvalgysite visą vištą, aš nė vienos, o vidutiniškai mes suvalgėme po pusę.Kas trečias lietuvis skursta. Tai ne liūdni paverkšlenimai, o reali statistika. Socialinė atskirtis tarp gyventojų kasmet tik didėja, o vidurinės klasės beveik neliko- tik vargšai ir turtuoliai, sako profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras Algis Šileika. Deja prie vargšų priskiriami ir šalies intelektualai- mokytojai, meno, kultūros žmonės. Nereikia stebėtis, kad mes atkeliavome iki skurdo. Lietuvoje prasti reikalai, nes žmonių pajamos nedidėja. Juk infliacija suvalgo atlyginimų augimą. Realios pajamos (atskaičiuos mokesčius ir atsižvelgus į kainų augimą) ženkliai sumažėjo. Tuo tarpu darbo užmokestis nė pusės tiek neaugo. Tiek daug skurdo mažinimo strategijų ir programų… Jos kuriamos jau nuo 2000-ųjų. Bet skurdas augo ir auga. Tam, kad skurstančiųjų nedaugėtu, turi vykti tam tikras pajamų perskirstymas. Kol kas jis vyksta tik kapitalo naudai, o ne dirbančiųjų. Kapitalo pajamos auga sparčiau negu atlyginimai. Vidutinio darbo užmokesčio augimas taip pat neproporcingas minimalaus…

  4. Generolas Generolas rašo:

    Ką čia paistote eilini, gyvenimas tik gerėja. Ačiū Kubyyyliui, dabar ir prietaisui…. valio valdančiosiom chebrom.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...