2010 Birželio 25

Vaistai

Tik vienetai palaiko naująją receptinių vaistų išrašymo tvarką

veidas.lt

"Veido" archyvas

Nuo birželio 1 d. kiekvienas su receptu į vaistinę atėjęs pacientas turi teisę pats išsirinkti preparatą iš visų pateiktų monitoriaus ekrane

Jau kelias savaites Lietuvos vaistinėse įrengti monitoriai šaltai ir objektyviai skenuoja vaistinių sandėlių turinį, suteikdami galimybę pacientams patiems pasirinkti vaistą pagal jo kainą. Tačiau naujoji tvarka nepatinka gydytojams ir vaistininkams, todėl galima numanyti, kad permainos sunkiai skinsis kelią Lietuvoje – nors jos galėtų padidinti pacientų sąmoningumą ir leistų sutaupyti.

Šiuo metu sunkoka rasti žmonių, palaikančių naująją receptinių vaistų išrašymo tvarką, išskyrus, žinoma, pačius ją sugalvojusius Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkus. Gydytojai gąsdina, kad be konkretaus vaisto pavadinimo likę pacientai nusigydys, vaistininkai nepatenkinti jiems tekusiu didesniu darbo krūviu. Argumentuojama, kad reforma buvusi beprasmė, nes pacientai vis tiek esą renkasi konkrečius vaistus, prie kurių jau yra pripratę, o monitoriuje išvydę naują pavadinimą skuba atgal pas gydytoją tartis, ar jis tinkamas jų ligai gydyti.

Bet gal teisūs tie, kurie teigia, kad gydytojų ir vaistininkų artelės dabar ūžiančios lyg bičių avilys, nes keičiasi per daugybę metų nusistovėjusi, vaistų gamintojų dovanomis apaugusi ir jokių krizių nepurtoma, amžinai derlinga vaistų skyrimo bei prekybos sistema? Sirgti mėgstantys lietuviai pasiryžę atiduoti paskutinį pinigą už išganingąją piliulę – o kur lig šiol buvo bent kokia garantija, kad ją išrašantis gydytojas vadovaujasi vien medicininėmis žiniomis, o vaistininkas paiso kliento piniginės interesų?

Dabar toks saugiklis atsirado: receptuose rašomas tik cheminis vaisto pavadinimas, nebe konkretaus gamintojo produktas, o vaistinėse įrengti monitoriai pateikia visus to medikamento variantus – nuo pigiausio iki brangiausio. Pacientams sudaryta galimybė rinktis – ir dabar jau tik jų pačių elgesys nulems, ar ši reforma bus pavykusi, ar taip ir nepakeis nusistovėjusios tvarkos, iki neįsivaizduojamų aukštumų išauginusios vaistų kainas Lietuvoje.

Dideli pinigai už pigius vaistus

Pagal naują receptinių vaistų skyrimo tvarką nuo birželio 1 d. gydytojai gali rašyti tik bendrinį vaisto pavadinimą – arba, kitaip tariant, veikliąją medžiagą – ir nebegali šalia skliausteliuose nurodyti konkretaus gamintojo firminio vaisto pavadinimo.

Reformos krikštatėviu laikomas sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius akcentuoja, kad taip siekiama suardyti ydingą Lietuvoje nusistovėjusią sistemą, kai brangiomis vaistų gamintojų dovanomis papirktas neretas gydytojas, jausdamasis skolingas, recepte raitydavo konkrečių vaistų pavadinimus – tuos, už kuriuos skolingas jautėsi esąs.

“Mes visi esame tokios sistemos aukos, nes visos dovanos yra įskaičiuojamos į galutinę vaisto kainą”, – rėžia valdininkas. Jis aiškina, kad iš tiesų brangiai kainuoja tik patentiniai, tai yra naujai sukurti vaistai – jų kainą lemia kūrimo procesui ir tyrimams išleidžiami milijardai. Tokie nauji vaistai pagal tarptautinę praktiką nuo kopijavimo yra saugomi nustatytą laiko tarpą, o pasibaigus šiam patentui rinkoje atsiranda konkurentų nukopijuoti panašūs medikamentai, vadinamieji generiniai vaistai. “Ir štai jau jų savikaina – visiškai nedidelė, tad ir pacientams jie turėtų kainuoti nedaug. Deja, gamintojų konkurencija ir nuožmi kova dėl teisės atsidurti gydytojo išrašomuose receptuose padidina ir šių pigių vaistų kainą, kurią galų gale vis tiek sumoka pacientas”, – aiškina pašnekovas.

Jo vertinimu, tik kuo didesnis skaidrumas gali įleisti gaivaus oro į šią per daugybę metų susiklosčiusią ydingą sistemą. “Monitoriai vaistinėse ir yra tas įrankis skaidrumui siekti”, – įsitikinęs M.Marcinkevičius. Juos nuo birželio 1 d. privalo turėti visos Lietuvos vaistinės, nes kiekvienas su receptu atėjęs pacientas turi teisę ekrane pamatyti visus tuo metu vaistinės turimus preparatus su gydytojo nurodyta veikliąja medžiaga.

Skirtingų nuomonių karas

“Nesuprantu, kam tie monitoriai buvo reikalingi – juk vaistininkas ir iki šiol privalėjo informuoti pacientą apie pigesnes alternatyvas”, – naujovei nepritaria Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė.

“Privalėjo, bet nebūtinai tai darė – juk ir vaistininkai turi savų susitarimų su gamintojais, yra saistomi painių nuolaidų ir premijų schemų”, – ir šį argumentą atremia M.Marcinkevičius. Pasak jo, įrengus monitorius pirkėjui tapo prieinama objektyvi tiesa: jis pats mato visus vaistinėje esančius jam tinkamus medikamentus ir jų kainas.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė piktinasi, kad monitorius vaistinės turėjo įrengti savo pačių sąskaita. Vienos tokios naujos darbo vietos įrengimas esą atsiėjo iki 2 tūkst. Lt, o visos Lietuvos vaistinėms ši naujovė kainavo 3–5 mln. Lt. “Ar tikrai dabar buvo pats laikas versti vaistines daryti neplanuotas investicijas. Nejaugi Lietuva tokia turtinga, kad gali tapti pioniere visoje Europoje – monitorių nėra įrengta dar nė vienoje valstybėje”, – stebisi ji.

Tačiau M.Marcinkevičius mano, kad vaistinės perdeda, skelbdamos savo išlaidas. “Naujas monitorius atsieina 600–800 Lt, o specialiomis programomis vaistines nemokamai aprūpino ministerija. Visais laikais pelningai dirbančioms vaistinėms tokios investicijos tikrai nesugriovė finansinių balansų”, – ironizuoja ministro patarėjas.

Aršus naujosios tvarkos priešininkas Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas mina ant skaudžiausios vietos: dabar atsirado papildoma grėsmė pacientų sveikatai, nes, patys vaistinėje pasirinkdami konkretų vaistą, jie rizikuoja arba gauti nepakankamai veikliosios medžiagos, arba jos perdozuoti, nes esą skirtingų gamintojų vaistų sudėtis gali smarkiai skirtis.

“Tokią nesąmonę gali sakyti tik labai smarkiai kažkuo suinteresuotas žmogus. Siūlyčiau visiems dar kartą pasižiūrėti į farmaciją reguliuojančius įstatymus, kuriuose aiškiai parašyta, kad vaisto esmė yra veiklioji jo medžiaga, o ne braškių ar persikų aromatas ir jau tikrai ne konkretaus gamintojo pavadinimas. Parašius tik cheminį vaisto pavadinimą nenukentės niekas, išskyrus poilsines gydytojų keliones už vaistų gamintojų pinigus”, – žodžių į vatą nevynioja M.Marcinkevičius.

Tačiau vaistų skyrimo naujovėmis nepatenkinti ne tik gydytojai ir vaistininkai – ji baugina ir rimtomis ligomis sergančius žmones. Krūties vėžiu sergančių moterų draugijos “Alma” vadovė Regina Malžinskienė sako, kad sergant sunkia liga organizmas yra itin jautrus net ir menkiausiems niuansams, todėl skirti tinkamą vaistą yra labai svarbu. “Juk net plataus profilio šeimos gydytojas negali skirti mums vaistų, ką jau kalbėti apie vaistininko patarimus. Čia patarti gali tik gydytojas onkologas”, – pabrėžia pašnekovė.

Dėl to yra numatytos trys išimtys, kai leidžiama išrašyti konkretaus pavadinimo vaistus: išrašant biologinius vaistus, susidedančius iš trijų ar daugiau veikliųjų medžiagų, ir juos skiriant specialiai gydytojų konsultacinei komisijai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. next next rašo:

    ši naujoji tvarka labai gerai atspindi lietuvių pagrindinį bruožą – visišką nesugebėjimą ir nenorą galvoti pačiam už save ir priimti atsakingą sprendimą. Jis įpratęs, kad visada kažkas už jį pagalvos, nuspręs , o jau jis tada labai pasipiktins jo manymu neteisingai priimtu sprendimu. Atrodytų , kas gali būti paprasčiau , žmogau , tau leidžia pačiam pasirinkti, tai rinkis. Ne , tikras lietuvis netoks, jo smegenėlėms tokie sprendima perdidelė našta. Jam reikia , kad kažkas viską sukramtytų . Keista tauta

  2. Liucija Liucija rašo:

    Netiesa.Mano pažystamų ratas tikrai palaiko tą SAM sprendimą.Palaipsniui viskas stos į savo vietas.Yra galimybė rinktis,ilgainiui tie vaistai dar pigs.Buvo toks atvejis,kad gydytoja įbruko vaistinėj išrašytą receptą ir liepė eiti nusipirkti,kol ji išrašys kitus vaistus,nes vaistinė buvo tame pačiame pastate.Tie vaistai buvo labai brangūs ir,atseit,dabar akcija ir bus pigiau.Nusipirkau,bet netiko,nes sutriko ritmas.Aišku tų vaistų būčiau nepirkus,jei iš anksto būčiau žinojus kainą.Kaip sužinojau vėliau ,tas vyko ir Kauno klinikose.Tų vaistų pavadinimas PROCORALAN-5.Kaip vėliau sužinojau iš vienos kardiologės – jie buvo neperkami dėl brangumo ir neefektyvumo.Tai mes turėjom padengti farmacininkų nuostolius,o jiems talkino gydytojai.Tas farmacininkų ir Labanausko spaudimas akivaizdus ir klaidina žmones.

  3. Kolia Kolia rašo:

    Nieko kvailesnio nei pirmasis komentaras nesugalvosi. Įsivaizduoju, kaip “next”, sunegalavus inkstams, susiranda pstarųjų dešimties metų nefrologų mokslinių konferencijų medžiagas, išsistudijuoja vadovėlius nefrologijos ir farmakologijos srityse ir pasirenka sau geriausią gydymo variantą. O po pusantro mėnesio, sutrikus širdies ritmui, imasi kardiologijos srities studijų. Sėkmės tobulėjant.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...