2010 Balandžio 08

Mankšta su vaiku

Nuostabiausios – kartu praleistos akimirkos

veidas.lt

Vos įžengus pro duris mažasis jūsų žiogelis jau striksi aplinkui nekantraudamas, kada jam skirsite visą save… Kvieskitės savo brangenybę į draugiją ir linksminkitės sportuodamos – ne tik kartu praleisite laiką, bet ir sudeginsite kalorijų, atsikratysite susikaupusios įtampos.

Geriausia – antistresinė programa

Nors iš nuovargio vos parvilkote kojas, o galva ūžia nuo įvairių minčių, susivaldykite netarstelėjusi: “Pažaisk viena(s)”. Mažyliui visai nesvarbu, ką veiksite, svarbiausia –  kad kartu su mama. O jums tai puikus būdas atsikratyti minčių apie darbą. Juk niekas taip gerai neatpalaiduoja, kaip aplink kaklą apsivijusios mažos rankelės. Kai vaikutis prisiglaudžia, pabučiuoja ir daug kartų pakartoja: “Myliu tave, mamyte…”, pasidaro ramu, gera, pasitraukia visi stresai. O jeigu dar kartu pajudėsite, tai energijos įsikrausite kelioms dienoms.

Mankšta nugins nerimą – gal net geriau nei raminamieji…

Atsipalaidavimas – ne tik malonumas, gerinantis savijautą, bet ir didžiulė nauda kūnui. Tomis minutėmis raumenys atsikrato įtampos, nuo veido nuslenka nerimo šešėlis. Net ir pati paprasčiausia mankštelė leidžia galvai pailsėti nuo susikaupusių rūpesčių ir pamiršti nerimą keliančias mintis. Antistresinė mankšta pagelbėja ir tuomet, kai susinervinusi tiesiog virte verdate, – tai veikia geriau nei šaltas dušas ir skaičiavimas iki dešimties.

Padeda susitvardyti

Dažnai stresą sukelia ir paprasčiausios buities smulkmenos. Kartais užtenka, kad vaikas išverstų ant naujos mamos suknelės lėkštę sriubos ar nupieštų paveikslą tiesiai ant sienos… Tuomet antistresinė mankšta padės tarsi nutolti nuo nemalonios situacijos, o ir išdykėlis, pamatęs ramiai besimankštinančią mamą, nustos krėsti kvailystes ir prisidės prie jos.

  • Žvilgsnis į save. Gilus kvėpavimas – tai senas ir patikimas būdas, padedantis nuslopinti nerimą. Kai patiriate stresą, pulsas padažnėja, o jūs imate dažniau kvėpuoti. Tuomet prisivertusi lėtai kvėpuoti įtikinsite savo organizmą, jog stresas praeina, kad ir kaip būtų iš tikrųjų. Giliai ir ramiai kvėpuojant organizmas gauna daugiau deguonies, kuris suaktyvina visų organų veiklą.  Sėdėkite ant grindų sukryžiavusi kojas. Pečius lėtai kelkite giliai įkvėpdama ir įtraukdama pilvą. Galvą ir pečius palengva atloškite. Nugara turi būti tiesi. Po kiekvieno įkvėpimo ir iškvėpimo 1–2 sekundes sulaikykite kvėpavimą. Prisiminkite gražų neseniai matytą vasaros peizažą. Giliai kvėpuodama “stebėkite” jį keliolika minučių. Pajuskite, kaip atsipalaiduoja veido, kaklo, pečių raumenys.
  • Pasilankstykite. Kaire ranka remkitės į grindis, o dešinę iškelkite į viršų ir lenkitės į kairę pusę. Turite pajusti, kaip įsitempia liemens ir nugaros raumenys. Jei darydama šį pratimą žvelgsite pro langą į tolį, nutolsite nuo problemos, kuri sukelia stresą. O atsipalaidavus akims nurimsite ir pati.
"Veido" archyvas
  • Tempimo pratimas. Atsisėskite sulenktomis kojomis, rankas tieskite į priekį. Tokia poza būkite 10–15 sekundžių. Kartodama pratimą kaskart pailginkite jį keliomis sekundėmis. Raumenų įtempimas ir atpalaidavimas nepanaikina streso priežasčių, bet pašalina nereikalingą įtampą.
"Veido" archyvas
  • Atsipalaiduokite. Atsisėskite ant grindų, kojas ištieskite. Pečius nuleiskite kiek galima žemiau. Įkvėpdama šiek tiek pasilenkite į priekį, o keliai turi būti ištiesti. Tokia poza būkite 10–15 sekundžių.
"Veido" archyvas
  • Pamankštinkite kojas. Atsigulkite ant pilvo, vieną ranką padėkite po galva, giliai kvėpuokite. Laisva ranka paimkite koją ir sulenkusi per kelią traukite sėdmenų link. Stenkitės nekelti nuo grindų klubų ir kelio.
  • Meditacija namų sąlygomis. Atsigulkite ant nugaros, kojas sulenkite per kelius, pėdas prispauskite prie grindų. Užsimerkite ir giliai kvėpuokite. Pasistenkite, kad atsipalaiduotų visi raumenys. Lengvai pasisukite ant kairio šono, rankas padėkite po galva ir įsiklausykite, kaip plaka širdis. Taip pagulėkite bent penkias minutes.

Amžinos tiesos

Norint pajusti tikrąjį antistresinės programos poveikį verta ne tik mankštintis, bet ir kasdien nepamiršti septynių svarbių tiesų:

  • Keiskite tai, ką galite pakeisti, ir priimkite kaip likimą tai, ko neįmanoma išvengti.
  • Gyvenkite šia diena ir ja džiaukitės.
  • Niekada nekeikite likimo ir atminkite, kad galėjo būti dar blogiau.
  • Venkite nemalonių žmonių ir nesinervinkite su tokiais susidūrusi. Džiaukitės, kad jūs ne tokia.
  • Mažiau sukite galvą dėl to, ką apie jus mano kiti.
  • Dažniau bendraukite su jums įdomiais žmonėmis.
  • Planuokite savo gyvenimą, kad neatrodytų, jog jis eina veltui.

Nesėkmė – dar ne katastrofa

Stresas įsiskverbia į mūsų gyvenimą ankstyvą rytą, kai žadintuvas sučirškia per patį sapno vidurį, kai važiuodamos įstringame automobilių spūstyje ir beviltiškai vėluojame į susitikimą, kai vietoj pasisveikinimo šypsenos pamatome rūgščią viršininko miną, kai nakčiai įpusėjus akys tebestovi stulpu ir miego neprisišauksi.

Ar galima gyventi be streso? Mokslininkai teigia, kad ne. Tačiau mūsų valia pasakyti sau, kad stresas yra ne tai, kas mums atsitiko, o tai, kaip mes įvykį priimame. Ir nors gyventi be streso neįmanoma, reikėtų išmokti skirti nesėkmę nuo katastrofos, dažniau girti save ir galvoti apie malonius dalykus, o nutaikius bent menkiausią progą pailsėti bei atsipalaiduoti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...