2012 Rugpjūčio 03

Nuo radijo iki mobiliojo 4G ryšio ir 3D televizijos

veidas.lt


Šiandien radijas įprastas dalykas, bet tiek dabar, tiek prieš 86 metus, kai buvo pradėtos transliuoti pirmosios lietuviško radijo laidos, komunikacijos ir ryšio priemonės, kurių neatsiejama dalis – ir radijas, patiria drastiškus pokyčius.

XX amžius – radijo ar televizijos?
„Niekas tuo neabejoja, kad mūsų laikais radijas yra labai svarbi visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo priemonė. Savo reikšme šis naujųjų laikų išradimas yra lygintinas su spaudos išradimu. Mūsų amžius ne kartą vadinamas radijo amžiumi. Ir tai todėl, kad šis išradimas yra charakteringas ne tik visiems naujųjų laikų technikos laimėjimams, kurie žmonių ekspansyvines pajėgas labai išplėtė, bet ir apskritai visam moderninio gyvenimo būdui ir stiliui“, – tai citata iš 1940 m. iš leis tos Lietuvos bibliografo ir žurnalisto Juozo Rimanto apybraižos „Radijo problema Lietuvoje“. Šiame veikale autorius gana išsamiai aprašė radijo kūrimosi tarpukariu istoriją ir jo raidą 1923–1938 m.
Tarpukariu, kai televizija buvo dar tik kuriama, o apie internetą niekas nebuvo girdėjęs, radijo svarba išties buvo labai didelė. Daugeliui to meto intelektualų radijas simbolizavo nau ją komunikacijos priemonę, plečiančią žmonių bendravimo ir keitimosi informacija galimybes. Nau jos, visuomenę dar labiau pakeitusios ryšio technologijos pasirodė ir išplito antroje praėjusio šimtmečio pusėje (lietuvišką televiziją žiūrime nuo 1957 m.), tad negalima tvirtinti, nei kad XX amžius yra radijo, nei kad televizijos.

Už radijo imtuvą – abonentinis mokestis
Oficialia lietuviško radijo gimimo diena laikoma 1926 m. birželio 12-oji. Būtent tą sekmadienį 19 val. iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai, kuriuos ištarė kupiškėnas Petras Speičius: „Alio, alio. Kalba Kaunas, Lietuva.“ Nuo tos dienos pradėta reguliariai transliuoti naujienas, meteorologinius pranešimus ir mėgėjų koncertus. Tačiau programa greitai plėtėsi. Dar tų pačių metų lapkritį suburtas nuolatinis radijo orkestrėlis, o gruodžio 3 d. pradėtos operų ir baleto muzikos transliacijos iš Valstybės teatro. Vėliau radijo programa buvo papildyta įvairaus turinio paskaitomis, linksmomis radijo programomis, vokaliniais ir instrumentiniais koncertais.
Pirmą savo darbo pusmetį Lietuvos radijas veikė tik vidutiniškai po pusantros valandos per dieną. Po gero dešimtmečio, 1938 m., lietuviškos programos jau buvo transliuojamos beveik septynias valandas per dieną: vasarą trumpiau, žiemą ilgiau (J.Rimanto duomenys).
Tarpukario laikais radijas buvo mokamas. Kiekvienas radijo imtuvo savininkas turėjo užregistruoti savo turimą techniką ir mokėti valstybei abonentinį mokestį, vadinamąjį radijo tarifą.
4G mobiliajam ryšiui priskiriamos dvi šiuo metu naudojamos technologijos: „WiMAX“ ir LTE. 4G „WiMAX“ ryšį naudojantis Telecentras mobiliojo interneto paslaugas teikia jau daugiau nei 80-yje Lietuvos miestų ir gyvenviečių
Lietuvos radijo ir televizijos komiteto administracijos direktorius Nerijus Maliukevičius „Veidui“ patvirtino, kad pastarojo penkmečio ataskaitos rodo nuolatinį radijo rinkos kritimą bei mažėjančias radijo stočių pajamas. Pernai TNS LT pranešė, kad lojalių kasdienių radijo klausytojų 2010 m. sumažėjo nuo 78,1 iki 69,6 proc. Manoma, kad taip nutiko dėl įvairių mobiliųjų prietaisų, kurie leidžia klausytis norimos muzikos. Stebima ir kita tendencija – daugėja radijo besiklausančiųjų internetu. Per 2009–2010 m. tokių klausytojų pagausėjo nuo 14 iki 26 proc.
Tobulėjant ryšio technologijoms programų transliuotojai, siuntimo paslaugų bendrovės ir kitos žiniasklaidos įmonės kreipia žvilgsnius į naujas technologijas – internetą bei skaitmeninę televiziją. Ypač aktyvią veiklą šiose srityse vykdo Tele centras. Belaidžių technologijų interneto „Erdvės“ paslaugas bendrovė pradėjo teikti nuo 2001 m., o 2009-ųjų kovą įsiveržė ir į mobiliojo interneto rinką. Tele centras tuomet pirmasis lietuviams pasiūlė naujos kartos (4G) mobilųjį ryšį – „WiMAX“ ir pradėjo teikti 4G interneto „Mezon“ paslaugas. Šią technologiją Lietuva įsidiegė ir pradėjo naudoti pirmoji Europos Sąjungoje ir viena pirmųjų pasaulyje.
„Kuo daugiau ryšio technologijų diegiame, tuo daugiau atrandame galimybių jas panaudoti ir derinti vieną su kita. Nebestebina mūsų ir dažni nestandartiniai užsakymai“, – pasakoja G.Stirbys. Kaip pavyzdį jis pateikia nuomojamą nešiojamąją įrangą, kuria TV transliuotojai 4G „WiMAX“ ryšiu Lietuvoje gali perduoti mobiliuosius tiesioginius TV reportažus.
Tradiciškai 4G „WiMAX“ ryšys taikomas kompiuteriams prijungti prie interne-to, o pastaruoju metu jį pradėjo naudoti ir išmaniųjų telefonų savininkai. Lietuvos rinkoje galima įsigyti kišeninį maršruto parinktuvą „Mezon Yzi“, leidžiantį prijungti prie mobiliojo interneto bet kokį įrenginį, kuriame yra įdiegta „WiFi“ ryšio sąsaja.

Nauji vėjai televizijoje
Šių metų spalio 29-ąją bus išjungti visi analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Nuo tos dienos TV programos eteriu bus transliuojamos tik skaitmeniniu formatu. Kol kas Telecentras TV programas siun čia jas dubliuodamas – ir analoginiu, ir skaitmeniniu antžeminiu būdu. In fra struk tūra pokyčiui jau parengta: Telecentro eksploatuojamais tinklais skaitmeninė antžeminė televizija patikimai prieinama jau daugiau nei 90 proc. šalies gyventojų. Bet tai ne kelio pabaiga – bendrovė ir toliau siekia gauti leidimus ir diegti dar daugiau antžeminės skaitmeninės televizijos tinklų.
„Papildomais antžeminės skaitmeninės televizijos tinklais bus galima siųsti dar daugiau TV programų, o tai bus didelė paskata transliuotojams kurti naujas TV programas, ir kurti ne tik standartinės, bet ir didelės raiškos TV programas“, – sako G.Stirbys.
Jis atkreipia dėmesį, kad antžeminiai tinklai skaitmeninės televizijos eroje atliks svarbią socialinę misiją. „Plečiant antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus ko kybiška raiškioji televizija galėtų pasiekti ir tuos Lietuvos gyventojus, kurie neturi galimybių mokėti už TV programas, nes po 2012 m. spalio 29-osios jiems liks vienintelis būdas nemokamai žiūrėti televiziją – priimant skaitmeninės televizijos signalus antžeminiu būdu“, – aiškina Tele cent ro vadovas.
Beje, Telecentro specialistai jau yra iš bandę ir trimatės televizijos siuntimo galimybes. Bendrovės vadovo teigimu, jeigu būtų kuriamos TV programos 3D for matu ir būtų pateikta užsakymų jas siųsti, tokias paslaugas bendrovė galėtų greitai pradėti teikti. ■

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...