2012 Liepos 05

Andrius Kubilius

Laikas pereiti prie sisteminių pertvarkų visame šilumos ūkyje

veidas.lt

Šiandien vykstate į Klaipėdą, kur turėtų būti pasirašyta sutartis dėl Suskystintųjų Gamtinių Dujų terminalo statybų. Premjere, kaip vertinate šios sutarties pasirašymą ir ar viskas aišku dėl sutarties sąlygų?

Kaip tik dabar vykstu į Klaipėdą su darbo vizitu. Turėsime progą susitikti su uosto įmonėmis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir „Klaipėdos naftos“ vadovais. Sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ yra tikrai darbinė, dėl bendrų darbų, dėl darbų, kurie reikalingi terminalo veiklai, įgyvendinimo. Tai svarbus dalykas ir dar vienas etapas, įgyvendinant labai reikšmingą strateginį projektą.

Premjere ar jau viskas aišku dėl terminalo statybų sutarties sąlygų?

Tai yra dviejų valstybinių įmonių ūkinė sutartis, tikrai tai nėra kažkas ypatingo. Nes iš tiesų terminalo statyboje reikia pagilinti kanalą, reikia įrengti ir krantines, kad būtų galima švartuotis su visa įranga. Tai vienas iš darbų, bet ne vienintelis darbas. Noriu priminti, kad visa eilė darbų yra jau padaryta, pavyzdžiui, pagal konkursą atrinktas laivo su įranga gamintojas. Toliau laukia darbai, kurie yra įgyvendinami, tiesiant reikalingą dujotiekį nuo Jurbarko iki Klaipėdos, lygiai taip pat artimiausiu metu bus skelbiami konkursai pačioms suskystintoms dujoms tiekti. Bet vienas iš darbų yra parengti reikalingą infrastruktūrą uoste. Tai yra labai svarbus darbas, jo įgyvendinimui kaip tik ir reikalinga sutartis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir „Klaipėdos naftos“ įmonės, kuri realizuoja šį svarbų projektą.

Premjere, kiek žinau, ketinate susitikti ir su Klaipėdos meru. Ko už SGD terminalą prašo Klaipėdos miestas?

Su merais visada susitinkame, o Klaipėda yra toks miestas, kurio svarba ne tik regionui, bet ir visai Lietuvai yra ypatinga. Malonu susitikti su meru, su kuriuo turėjome galimybių labai smagiai dirbti kartu įvairiuose Seimuose. Vytautą Grubliauską pažįstame tikrai pakankamai seniai. Yra daug dalykų, kuriuos tikrai norisi aptarti ir pasikalbėti. Vyriausybė vasario mėnesį yra priėmusi protokolinį sprendimą, kuriuo numatyta, kokie Klaipėdos miestui prioritetiniai ir Lietuvos ekonominei, socialinei, kultūrinei plėtrai reikšmingi projektai ateityje bus įgyvendinami. Tai yra bendras mūsų rūpestis, bendras tikslas. Čia noriu priminti, kad tai yra ir pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, IX B transporto koridorius, ir Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcija, Klaipėdos pilies bastiono komplekso atkūrimas, plėtojant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų. Šių projektų įgyvendinimas yra numatytas per keletą metų, išnaudojant ir ES struktūrinės paramos lėšas naujoje finansinėje perspektyvoje. Taigi tiems darbams reikia tinkamai pasirengti ir apie tai taip pat galėsime su meru pasikalbėti.

Neseniai Lenkijoje viešėjęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pakvietė lenkus jungtis prie atominės elektrinės statybų. Kaip sekasi tartis su lenkais? Ar realu, kad lenkai taps atominės elektrinės statybų partneriais?

Noriu priminti, kad lenkai dar nuo G. Kirkilo Vyriausybės laikų kartu su Latvijos ir Estijos kompanijomis buvo partneriai šiame projekte. Praėjusių metų pabaigoje jie sustabdė savo dalyvavimą derybose dėl projekto, bet dar balandžio mėnesį mes, trys Baltijos šalių premjerai, susirinkę Prienuose pakartojome, kad projektas yra atviras Lenkijos dalyvavimui. Ministras A. Sekmokas šiomis dienomis lankydamasis Lenkijoje turėjo galimybę aptarti ir Lenkijos dalyvavimą šiame projekte, ir kitų labai svarbių energetikos projektų realizavimą – jau statomos elektros jungties statybą ir poreikį statyti dar vieną jungtį, kad Baltijos šalys galėtų įgyvendinti Europos Sąjungos energetinės strategijos vieną iš svarbiausių tikslų – mus integruoti į kontinentines elektros sistemas. Taip pat kalbamės apie dujų sistemų sujungimą tiesiant reikalingą vamzdyną. Projektų iš tiesų yra labai nemažai, jie tikrai svarbūs. Lenkija vaidina ypatingai svarbų vaidmenį siekiant tokių strateginių tikslų kaip integracija į europines energetikos sistemas. Lenkijos dalyvavimas Visagino atominės elektrinės (VAE) projekte būtų visiškai natūralus ir logiškas, ypač turint omenyje, kad pati Lenkija, nors šiuo metu nėra branduolinės energetikos valstybė, planuoja statyti bent tris branduolines jėgaines. Dalyvavimas VAE projekte jiems būtų galimybė susipažinti su tokių projektų realizavimu, branduolinės saugos reikalavimais, branduolinės saugos priežiūra. Mes tą turime, esame išvystę ir tuo esame iš tikrųjų vertingas partneris šalims, kurios norėtų pradėti branduolinės energetikos vystymą pas save.

Premjere, konservatoriai jau baigia partijos narių reitingavimą. Kaip vertinate partijos rinkiminį sąrašą?

Visų pirma noriu pasidžiaugti – mes tai laikome savo vidaus demokratijos švente. Turbūt esame vienintelė partija Lietuvoje, kuri kandidatų sąrašo eilės sustatymui naudoja tokią demokratišką tvarką, kai visi partijos nariai turi galimybę dalyvauti, balsuoti ir nustatyti, kokią jie norėtų matytų mūsų kandidatų  sąrašo eilę. Reitingavime dalyvavo daugiau nei pusė (virš 8 tūkst.) partijos narių. Rezultatai yra žinomi, įtikinantys, įdomūs ir parodantys, kad yra vertinamas ne tik nuoseklus partijos narių darbas, bet taip pat vertinama ir jaunatviška energija. Sveikinu ir jaunesnius mūsų partijos kolegas, kurie gavo tikrai didelį partijos narių pasitikėjimą reitingavimo metu. Bet mūsų dar laukia įtemptas darbas tam, kad mūsų kandidatų sąrašas galėtų pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, kurio esame verti ne kažkokiais žodžiais, o darbais.

Premjere, jūsų partijos Priežiūros komitetas, svarstęs Naglio Puteikio elgesį, konstatavo, kad jis aktyviai veikia prieš partijos tikslus ir programą, turimą priekaištų ir dėl Puteikio veiklos „Drąsos kelio“ partijoje. Už visas šias nuodėmes Puteikį grasinama pažeminti Seimo rinkimų daugiamandačių apygardų sąrašuose. Premjere, kaip jūs vertinate partiečio veiklą ir ar tikrai jis bus baudžiamas?

Priežiūros komitetas turi tokią pareigą ir atsakomybę vertinti partijos narių veiklą įgyvendinant partijos principines nuostatas ir, kiek žinau, vakar šis komitetas vertino Naglio Puteikio veiklą. Jūs jau apibudinote už ką ji buvo vertinama. Lygiai taip pat buvo vertinama Ryto Kupčinsko ir Jono Šimėno veikla balsuojant Seime dėl svarbiausių strateginių klausimų. Jų balsavimas periodiškai arba nuolat skirdavosi nuo partijos priimtų pozicijų. Partija iš tikrųjų tokius dalykus turi vertinti, spręsdama, ar gali partijos nariai atstovauti partiją mūsų kandidatų sąraše, ar galima jiems patikėti pakankamai aukštas vietas sąrašuose. Tai bus padaryta partijos Taryboje, kuri rinksis kitą šeštadienį.

TS–LKD būstinėje teisėsaugininkai antradienį atliko patikrinimą dėl galimai įrengtos pasiklausimo įrangos. Skelbiama, kad kelios vadinamosios „blakės“ rastos kompiuterio pelėje ir kieme augančiame medyje. Premjere, kaip ten yra su tomis „blakėmis“, teisėsaugos pareigūnai tų „blakių“ lyg ir negavo?

Aš noriu priminti, kad mes patys su specialistų pagalba, mūsų partijos vykdomasis sekretorius pasikvietė į partijos būstinę. Jie tas blakes atrado tam naudodami specialią aparatūrą. Po šitų faktų partijos vykdomasis sekretorius kreipėsi į teisėsaugos institucijas, į prokuratūrą, ir ji radėjo ikiteisminį tyrimą dėl netesėto pasiklausymo, dėl neteisėto pasiklausymo aparatūros įrengimo. Vyksta ikiteisminis tyrimas ir tą tyrimą atlieka atitinkamos tarnybos. Mes, vykstant ikiteisminiam tyrimui, nelabai galim daugiau komentuot.

Bet ar tiesa, kad prokuratūrai, teisėsaugai nėra pristatyta, tai, ką radote?

Aš tikrai nesiimu komentuoti ikiteisminio tyrimo eigos. Kaip matėte, specialistai atlieka kruopštų patikrinimą ir tai yra gerai. Aš taip pat tikiuosi, kad bus nustatyta ir kas tokią aparatūrą įrengė ar bandė įrengti tam, kad pasiklausytų partijos būstinėje vykstančių pokalbių.

Vakar Vyriausybė atidėjo šilumos ūkio pertvarkymo svarstymą. Kodėl, Premjere?

Mes sutarėme, kad reikia papildomos platesnės diskusijos ir informacijos. Energetikos ministerija siūlo šilumos ūkyje imtis platesnių ir gilesnių pertvarkų. Noriu priminti, kad per paskutinius metus ir Prezidentės iniciatyva yra priimta visa eilė įstatymų pataisų, bandant spręsti šilumos ūkyje susikaupusias problemas ir neleidžiant naudotis monopoline ar dominuojančia padėtimi šilumos tiekėjams, kurie taip pat prižiūri ir šilumos mazgus daugiabučiuose namuose, kaip yra, pavyzdžiui, Vilniaus mieste. Visi atsimename paskutinį šildymo sezoną su visomis jo problemomis Vilniuje. Šalia tokių atskirų pataisų, mes manome, kad laikas pereiti ir prie sisteminių pertvarkų visame šilumos ūkyje. Ir Energetikos ministerija siūlo visame šilumos ūkyje įgyvendinti tuos pačius principus, kuriuos įgyvendiname, remdamiesi europinėmis direktyvomis, kitos energetikos sektoriuose, turiu omenyje visų pirma dujų ir elektros sektorių, kur, kaip žinia, vadinamasis atskyrimo principas arba Trečiosios direktyvos principas reikalauja, kad būtų aiškiai atskirtos nuosavybės, generacijos, perdavimo ir skirstymo sistemos. Tai padaryta, kaip minėjau, dujų ir elektros sistemose. Tuo metu šilumos reikaluose yra susiklosčiusi tokia padėtis, kad nuo šilumos generavimo iki vamzdynų ir šilumos mazgų valdo tos pačios bendrovės ir todėl labai dažnai yra sudaromos papildomos kliūtys konkurencijai atsirasti. Toje pačioje šilumos generacijoje matome pastangų išnaudoti savo dominuojančią monopolinę padėtį ir šilumos mazgų priežiūroje. Siūlymai, kuriuos pateikė Energetikos ministerija, iš esmės yra siūlymai įgyvendinti tą patį nuosavybės atskyrimo principą, koks yra įgyvendintas dujų ir elektros sektoriuose.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...