2011 Birželio 14

“Veidas” atskleidė niekdarius, nemokšas ir parsidavėlius

veidas.lt

BFL

Prezidentės vetuotus įstatymus pristatę Seimo nariai, nors neprisiima jų autorystės, bet dažnu atveju mano prezidentę klydus.

“Ir kiekvieną kartą, kai man bus pateiktas koks nors atskiros grupelės užsakytas, korupcija ar tiesiog kvailybe dvelkiantis įstatymas, asmeniškai domėsiuos jo kilmės istorija. Asmeniškai aiškinsiuos, kurioje teisėkūros grandyje atsirado tokių įtarimų keliančios nuostatos”, – praėjusią savaitę skaitydama metinį pranešimą įspėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, pabrėždama, kad tauta turi pažinti ne tik savo didvyrius, bet ir niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius.

Kas jie? Prezidentė pareiškė pirštais nenorinti badyti, bet, anot jos, kiekvienas autorius pats supranta, į ką buvo nukreipta jos kritika. Ji įvardijo tik “įdomiausių” pasiūlymų sritis – aplinkosaugą ir energetiką.

Vis dėlto surasti galus įstatymų kilmės istorijoje tikrai nelengva, nes Seimo nariai skundžiasi neprisimenantys, kas pirmieji inicijavo vieno ar kito įstatymo projektą, be to, iki galutinio varianto būna dešimtys pataisų. O įstatymus teikiantys Seimui svarstyti komitetų pirmininkai apskritai stengiasi apsimesti esantys niekuo dėti, nes juk jie tik pristato komiteto daugumos nuomonę. Tačiau juk Seimo statutas neįpareigoja projektą pristatyti būtinai komiteto pirmininkui.

Tad kas tie septyniolika, kurie siūlė korupcinius ar kvailus įstatymus, kuriuos prezidentei teko vetuoti?

Miškai: statybvietė vs teisybės atkūrimas

“Be abejo, vienareikšmiškai”, – į klausimą, ar tebepalaiko savo teiktą Miškų įstatymą, atsako Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Pagal tai, ko prezidentės patarėjo, pristačiusio veto, klausinėjo Seimo nariai, J.Šimėnas susidarė nuomonę, kad prezidentė “arba buvo suklaidinta, arba jai pateikta neteisinga informacija, arba kažkas siekia kažkokių tikslų”. “Privatūs miškai tesudaro 38 proc., žmonėms grąžinta jų nuosavybė, o daryti joje nieko neleidžiame”, – argumentuoja J.Šimėnas.

Vis dėlto įstatymo autorystės jis kratosi. Taip, jis buvo darbo grupės, pagal keletą projektų rengusios vieną įstatymą, vadovas, tačiau pirminė idėja priklausanti ne jam. Miškų įstatymo projektų variantus buvo pateikę aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Seimo nariai Audrius Endzinas, Artūras Zuokas, Bronius Bradauskas, Rimantas Sinkevičius, Edmundas Pupinis, Danutė Bekintienė, o kiek dar prisiūlyta po to.

D.Bekintienė, anot jos pačios, “miškų mergaitė iš Dzūkijos”, aršiai priešinasi, kad miškai netaptų statybvietėmis, bet pritaria, kad ne didesniuose nei 20 arų sklypuose, kuriuose, pagal archyvinius dokumentus, iki karo buvusios sodybos, reikia leisti jas atkurti, juolab kai kur tada miško dar ir nebuvę.

E.Pupinis taip pat už, nes dabar savininkai turi prievolę mišką tvarkyti, bet savo sklype negali nė pernakvoti.
Tačiau prezidentės nuomonė priešinga. Ji sako negalėjusi leisti, kad iš žmonių būtų atimti dar ir miškai, kaip atsitiko su gražiausiomis Lietuvos paežerėmis ir paupiais. Šią savaitę Seime paaiškės, ar prezidentė įtikino parlamentarus.

Nors statistiškai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nėra prezidentės veto lyderis, D.Grybauskaitė neneigia “įdėmiai stebinti” ir kitus šio komiteto siūlymus. Prezidentei jau kadencijos pradžioje užkliuvo J.Šimėno teiktas Statybos įstatymo projektas. Tai buvo antras jos jau pirmą darbo mėnesį nepasirašytas įstatymas (pirmasis – dėl motinystės išmokų). Beje, veto lydėjo detektyvas, kad prezidentė gavo ne tą projektą, kuris buvo skelbiamas Seimo tinklalapyje.

“Seimo Statybų įstatymo variantas, manau, būtų buvęs daug paprastesnis, būtų mažiau biurokratijos”, – tebesilaiko savo nuomonės J.Šimėnas.

Tokio ginčo arbitrai galintys būti statybų bendrovių atstovai nesiėmė spėlioti, kas būtų, jeigu būtų.

Korupcija: baudos dydis vs galimybė ją išieškoti

“Teko grąžinti Žemės ir Žemės reformos įstatymus, nes negalėjau leisti rizikuoti visų Lietuvos žmonių turtu”, – aiškino D.Grybauskaitė savo prieštaringai vertinamą veto, pagal kurį po apskričių reformos žemė miestuose nebuvo perduota savivaldybėms. Prezidentė mano užkirtusi kelią korupciniams sandoriams dėl valstybinės žemės.

Šio projekto pirminė autorystė priklauso Vyriausybei, o jį teikęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E.Pupinis, pats anksčiau dirbęs savivaldybėje, sako šįsyk palaikęs savivaldybių pusę, nes taip būtų galima pagreitinti sprendimų priėmimą, iki tol trukdavusį ir po dvejus metus. Tačiau politikas sutinka, kad ir dabar stengiamasi kitais būdais šiuos procesus skubinti.

Kiti vetuoti antikorupciniai projektai buvo palaiminti Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis padidintos piniginės baudos už ekonominius, finansinius ir kitus kriminalinius nusikaltimus, buvo rengtos pačios prezidentės. “Prezidentė siūlė dešimtkart didinti baudas, o komitetas – penkiskart. Tačiau svarstant įstatymą parlamentarai Julius Veselka, Remigijus Žemaitaitis siūlė mažesnes baudas”, – pasakoja Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Politiko manymu, toks besaikis dešimteriopas didinimas būtų reiškęs, kad baudos būtų visai neišieškomos, nes prasižengėliai jų nevaliotų sumokėti, ir taip atsirastų nebaudžiamumas. Po veto įstatyme liko komiteto siūlyta nuostata apie penkiagubai didesnes baudas, tad komiteto pirmininkas gali tik pasidžiaugti.

S.Šedbaras pripažįsta, kad prezidentė surado jo teiktame Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatyme pražiūrėtą klaidą. Jis nediskutuoja ir dėl kitų vetuotų nuostatų, susijusių su ikiteisminio tyrimo terminais. Bet projekto rengėjas Vidmantas Žiemelis yra įregistravęs pataisą, kuria bandys grąžinti prezidentės vetuotą vieną įstatymo nuostatą.

S.Šedbaras nei labai už, nei prieš ir dėl veto įstatymui, kuriuo Seimas bandė apsaugoti motinystės atostogų turinčias motinas nuo laisvės atėmimo, jei jos būtų neteisėtai pasiėmusios motinystės išmokas. Bet kadangi motinų sodinti už grotų teismai nepuolė, nors įstatymas tai leistų, Seimas nesiveržia grįžti prie savo projekto, kurį prezidentė išbrokavo, nes pagal jį laisvės atėmimo galėjo išvengti ir kitus nusikaltimus padarę asmenys.

Bet ir šiandien Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas nepritaria prezidentės nuomonei dėl dvigubos pilietybės. “Už tokį, kokį buvo priėmęs Seimas, Pilietybės įstatymą balsuočiau dar dešimt kartų”, – neabejoja S.Šedbaras.

Lobistai: biudžeto pajamos ir blaivybė vs biudžeto pajamos

“Privalėjau užkardyti alkoholio verslo lobistų iniciatyvą, kuria siekta valstybės biudžeto sąskaita alkoholio industrijos magnatų kišenes papildyti 100 mln. Lt. Lygiai tiek milijonų būtume praradę mes – visuomenė ir valstybė. Tautos girdymui nepritarsiu”, – prezidentė motyvavo veto, kuriuo neleista pailginti prekybos alkoholiu laiko ir sumažinti alkoholio akcizų.

Ar prezidentė įtikino šį įstatymą teikusį Ekonomikos komiteto pirmininką Dainių Budrį? “Neįtikino. Prezidentės patarėjas argumentavo, kad nelegalaus alkoholio yra tik 3 proc. Skamba juokingai. Tai pigus populizmas. Vieną dieną sakė, kad sumažinę akcizą prarasime 50 mln., kitą – jau 100 mln. Lt. O mes skaičiavome, kad jei sumažinus akcizus rinka augtų 30 proc., gautume daugiau pajamų. O dėl tautos girdymo, tai 2008–2010 m. stipriųjų alkoholio gėrimų gamyba sumažėjo daugiau nei 40 proc., tačiau nenorėčiau sutikti, kad tokia pat dalimi sumažėjo vartojančiųjų alkoholį. Tiesiog išaugo kontrabanda”, – sako D.Budrys.

Bet ir jis kratosi siūlymo autorystės, priskirdamas ją opoziciniams socialdemokratams, jų lyderiui Algirdui Butkevičiui. Bet šis tvirtina, kad tai visiška nesąmonė.

Autorystė: skaidrumas vs anonimiškumas

Kvailybės – tik neaišku, sąmoningos ar ne, – kategorijai galima priskirti Politinių partijų ir kampanijų finansavimo įstatymą. Jei ne prezidentės veto, jis būtų įsigaliojęs vėliau, nei numatyta paskutinė data nepriklausomiems kandidatams registruotis į rinkimus. Vieningos partijų pastangos trūks plyš neleisti rinkimuose dalyvauti jų rimtam konkurentui Artūrui Zuokui žlugo, nes prezidentė moka skaičiuoti. “Jokios procedūrinės gudrybės neturi užkirsti kelio nepriklausomiems, nepartiniams kandidatams dalyvauti savivaldybių rinkimuose”, – pareiškė D.Grybauskaitė.

Prezidentė pažadėjo teisėkūros procesą nukreipti “dirbti ne kokiai nors atskirai žinybai, ne saujelei, grupelei ar grupuotei, o mūsų žmonėms, visuomenei, valstybei”. Prezidentės gaudyklėn per dvejus metus pateko beveik dvigubai daugiau vetuotinų įstatymų, nei per tokį pat laikotarpį jos pirmtakui Valdui Adamkui. Beje, Seimas atmetė du iš devynių V.Adamkaus pirmų dvejų kadencijos metų veto.

Ar visais atvejais prezidentė buvo teisi? Be abejo, ir vienas žmogus, taip pat ir prezidentas, gali būti neteisus. Tačiau Seimas kol kas neatmetė nė vieno jos veto, vadinasi, pripažino klydęs. Ar pagrįsti prezidentės nuogąstavimai dėl lobistų įtakos kai kuriems Seimo nariams? Kas galėtų paneigti. Antra vertus, suinteresuotų pusių nuomones sužinoti reikia.

“Interesų grupės visuomet veikė ir veiks, tačiau šis poveikis turi būti skaidrus: teisėkūroje nuo įstatymo projekto iki priimto dokumento turi būti visiškai aišku, kas į ką kreipėsi, kokius pasiūlymus teikė, kieno interesams atstovavo”, – paprastą ir efektyvią sistemą siūlo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Remigijus Rekerta.

Tada realiau bus aptikti tikruosius, anot D.Grybauskaitės, niekdarius, nemokšas, o ypač – parsidavėlius. O dabar įstatymų rengėjai pasislepia po kolektyvine, tai yra jokia, atsakomybe.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. labai gerai labai gerai rašo:

    vis nors siokia tokia kontrole ir papildomas saugiklis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...