Nors Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko istorija jau visiems įkyrėjusi ir ją norėtume užmiršti, praėjusios savaitės įvykiai neleidžia į šį nonsensą žiūrėti abejingai.

Taigi praėjusį ketvirtadienį Seimas nesutiko leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn A.Sacharuko. Už tai, kad šio parlamentaro imunitetas būtų panaikintas, balsavo vos 46 Seimo nariai. Pats svarstytasis tai įvertino kaip “sveiko proto pergalę”. Tik vargu ar tas protas sveikas.

A.Sacharuko kolega, kitas taip pat prieštaringai vertinamas Seimo narys Jonas Ramonas paskelbė: “Prokurorai turi svarstyti ir tirti visus Seimo narių balsavimo vienas už kitą atvejus. Negalima ištraukti iš konteksto tik vieno atvejo, kaip daroma šįkart”. Taip ir norisi sušukti: “Tai ir svarstykite, pone J.Ramonai, nes tai, ką jūs padarėte, tapo baisiu precedentu”. Juk praėjusią savaitę politikai balsuodami parodė, kad dvigubi standartai Lietuvoje yra norma.

Remiantis J.Ramono ir kitų panašių veikėjų logika, dabar visi korupcija įtariami ar jau kaltinami valstybės tarnautojai turėtų paprašyti, kad visi įtarimai jiems būtų panaikinti. Taip ir turėtų būti padaryta, juk negalima iš konteksto ištraukti tik vieno atvejo. Turėtų būti reabilituoti ir visi tie užimantieji aukštas pareigas, kurie ant įvairių sutarčių suraitytais savo parašais valstybei padarė daug žalos. Juk jų elgesys nė kiek nesiskiria nuo A.Sacharuko. Ir apskritai po šio Seimo narių balsavimo turėtų būti nutraukta tūkstančiai bylų ir gal net keletas šimtų įkaltintųjų reikėtų paleisti į laisvę. Jei koks nors korumpuotas žėmėtvarkininkas, pinigų padirbinėtojas ar aferistas sėdi įkalinimo įstaigoje, o kiti tokias pačias machinacijas darę, bet nepagauti, nesėdi – vadinasi, ir sučiuptuosius reikėtų paleisti, nes, pasak J.Ramono, neteisinga, kad vieni sėdi, o kiti – ne.

Štai iki kokio absurdo galime nusiristi. Ir, tiesą sakant, ritamės.

Po šio balsavimo parlamente Seimo specialiosios komisijos, nagrinėjusios prokurorų kreipimąsi dėl A.Sacharuko, pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis sakė: “Patyriau vieną didžiausių nusivylimų dabartiniame Seime. Prokurorai manė, kad A.Sacharukas galimai pažeidė įstatymą, ir tai norėjo patikrinti tirdami bylą ir gavę Seimo leidimą tą daryti. Leidimas neduotas ir tai labai liūdina”.

Taip tvirtindamas K.Masiulis ir teisus, ir ne visai. Mat šis nusivylimas dabartiniu Seimu tikrai ne pats didžiausias. Per pastaruosius dvejus metus tų nusivylimų buvo šimtai, taigi tai jau kasdienybė. Visi jie ir lėmė, kad Lietuvos Seimu pasitiki vos 5 proc. Lietuvos gyventojų. Po keistos A.Sacharuko istorijos atomozgos pasitikėjimas Seimu Lietuvoje gali pasiekti ir 2 proc. Bet toks yra pačių parlamentarų pasirinkimas.

Po kiekvieno panašaus absurdo politikos apžvalgininkai pareiškia, kad visos ribos peržengtos ir toliau jau nėra kur. Bet jie vis tiek suklysta – mūsų politikai geba kasdien stebinti ir kas savaitę peržengti visas sveiko proto ribas.