2011 Kovo 31

Libija

Nesutariama dėl galimo Kadhafi įpėdinio

BNS

Libijos rytiniame Bengazio mieste šimtai vyrų, kurie kasdien atvyksta į vieną sukilėlių kontroliuojamą karinę bazę mokytis šaudyti iš šautuvų, raketinių granatsvaidžių ir artilerijos pabūklų, sutinka mažiausiai dėl dviejų dalykų: kad šalies lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) turi būtų nuverstas ir kad tai įmanoma pasiekti tik karine galia.

Tuo tarpu jų vizijos apie Libijos ateitį, jeigu žlugtų jau 42 metus besitęsiantis M.Kadhafi režimas, labai skirtingos. Dalis nori demokratijos, kiti nori tapti Libijos naftos išteklių dalininkais. Treti, nors tokių mažuma, Libijos išsivadavimą laiko pirmuoju žingsniu islamiškos valstybės sukūrimo link. Pastaroji kryptis ypač baugina tarptautinę koaliciją, šiuo metu bombarduojančią Tripolio režimo pajėgas.

Jungtinės Valstijos jau užmezgė ryšius su Libijos opozicijos politiniais lyderiais: valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) antradienį Londone susitiko su šios šalies Laikinosios Nacionalinės Tarybos nariais.

Buvęs JAV ambasadorius Tripolyje Chrisas Stevensas (Krisas Stivensas), kuris artimiausiu laiku turėtų atvykti į Bengazį, taip pat Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) neatmeta galimybės apginkluoti sukilėlių pajėgas.

Laikinoji Taryba, kurios dauguma narių yra užsienyje studijavę ir Vakarų šalių gyvenimo būdą perėmę Libijos piliečiai, tvirtina siekianti liberalios demokratijos, pagrįstos konstitucija ir reguliariais rinkimais.

Tačiau pokalbiai su daugiau nei 12 vyrų, apmokytų naudotis ginklais buvusioje armijos stovykloje Bengazyje, leidžia pažvelgti į įvairius motyvus, pastūmėjusius sukilėlių kovotojus stoti į mūšį.

Keli šimtai jų kasdien atvyksta į bazę, esančią viename vakariniame Bengazio priemiestyje, kurią opozicijos pajėgos užėmė pačioje sukilimo pradžioje vasario viduryje. Šis dalinys save vadina “Kankinių brigada”.

Mokymams vadovauja grupė buvusių karininkų, kurių dauguma vyresni nei 50 metų. Jie mėgina suteikti esminių karybos įgūdžių kepėjams, valdininkams, studentams ir taksi vairuotojams.

Visi jie turi priežasčių nekęsti M.Kadhafi režimo.

Buvęs biurokratas Ashrafas Mohammedas (Ašrafas Mohamedas) sakė matęs per daug žmonių, patyrusių Tripolio režimo smurtą. Jo brolis buvo areštuotas septyniems mėnesiams už tai, kad susitikinėjo su netinkamais žmonėmis, pasakojo kovotojas. Vyras pridūrė, kad vienas jo kaimynas kalėjime praleido septynerius metus, o kitas – 17 metų, kol buvo paleistas, nepateikus jokių paaiškinimų.

“Visi kaltinimai buvo politiniai, – pabrėžė 31 metų A.Mohammedas. – Pakanka bet kokio kaltinimo, kad esi nusistatęs prieš režimą – ir viskas baigta”.

Vėliau jis pademonstravo, kaip reikia šaudyti iš raketinio granatsvaidžio, sakydamas, jog to prireiks kovoje už laisvę.

“Tikslas yra demokratija, konstitucija ir valdžios perdavimas, o ne viena valdančioji šeima”, – pareiškė jis.

Tuo tarpu universitete studijuojantis 23 metų Abdel Salamas Rigayi (Abdel Salamas Rigajis) šias priverstines atostogas ketina panaudoti, siekdamas kitokios svajonės.

“Norime visuomenės, pagrįstos Koranu”, – jis aiškino su mečečių pamokslininkams būdingu arabišku akcentu.

“Mes nenorime tikėjimo laisvės, – pridūrė jaunuolis. – Norime laisvės išpažinti savo tikėjimą, tačiau nenorime, kad laisvę gautų žydai ir krikščionys; kad atsirastų nuogų moterų ir alkoholio”.

Panašiai galvoja ir jo 35 metų draugas Mahdi Abu Bakiras (Mahdis Abu Bakiras), užsiželdęs vešlią barzdą ir vilkintis ilgus baltus marškinius.

“Norime atsikratyti to piktadario vagies, – sakė jis, turėdamas omenyje M.Kadhafi. – Tada suvienyti arabus šūkiu “Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą”.

Stovyklos instruktoriai tvirtina, kad mokymų programa vykdoma sėkmingai, nors pripažįsta, kad sukilėlių ginklai prastesni negu jų priešininkų, daugiausiai surinkti iš prastai prižiūrėtų armijos sandėlių arba besitraukiančių režimo pajėgų.

“Mums stinga ginklų, o Kadhafi kariai turi šiuolaikinių galingų ginklų, – sakė Fawzi Abdullah Moussa (Fauzis Abdula Musa), 1998 metais išėjęs į atsargą po 30 metų trukusios karjeros Libijos armijoje. – Tačiau ryžtas ir tikėjimas stumia mus į priekį”.

Padėtis šioje stovykloje atspindėjo sukilėlių pajėgoms bendrai būdingą organizacijos stoką. Apmokomi visi norintys, netikrinant jų fizinių pajėgumų, sveikatos būklės ir ideologinių pažiūrų. Niekas nesivargina tikrinti kovotojų tapatybių ir netgi vardai retai užrašinėjami.

Kai kurie nerimauja, kad tokia sumaištimi netruks pasinaudoti ekstremistai.

Aukšto rango NATO pajėgų vadas JAV karo laivyno admirolas Jamesas Stavridis (Džeimsas Stavridis) antradienį sakė Kongresui, kad pareigūnai įžvelgia tikimybę, jog į sukilėlių pajėgas gali įsitraukti tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” ir Libano islamistų judėjimo “Hezbollah” kovotojai. Tačiau jis nurodė, kad kol kas neturima jokių įrodymų apie šių jėgų reikšmingą veiklą tarp opozicijos lyderių.

Bengazije veikiančios opozicijos Laikinosios Tarybos atstovas Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis) sakė, kad šiame sukilime galbūt dalyvauja pavieniai ekstremistai, tačiau tokie atvejai tėra išimtys, o demokratijos užtikrinimas yra vienintelis būdas juos įveikti.

“Kai bus demokratija ir konstitucija, Vakarams nereikės nieko bijoti, – aiškino jis. – Demokratija iš esmės nuslopina visus šiuos ekstremistinius elementus. Mūsų geriausias pasirinkimas yra demokratija.”

Tačiau Taryba nepajėgi kontroliuoti, kas prisideda prie jos ginkluotos kovos.

Sukilėlių mokymo stovykloje kai kurie pašnekovai kalbėjo apie arabų vienybės svarbą arba islamo vaidmenį jų visuomenėje, tačiau niekas neužsiminė apie “al Qaeda” arba kokias nors kitas teroristų ir kovotojų grupuotes. Dauguma jų tiesiog neapkenčia M.Kadhafi.

48 metų Karimas Mahmoudas (Karimas Mahmudas) ir jo 15-metis sūnus mėgino surinkti išardytą priešlėktuvinį kulkosvaidį, kurio detalės buvo sudėtos ant tepalo dėmėmis išmargintos antklodės. Jų pastangas stebėjo 11-metis Karimo sūnus.

Kepėju dirbantis K.Mahmoudas skundėsi dideliu kraujospūdžiu ir diabetu, tačiau sakė, kad M.Kadhafi žiaurumas jį ir sūnus paskatino griebtis ginklų.

“Ilgą laiką gyvenome priespaudoje, tačiau buvome prie jos pripratę, – aiškino jis. – Tačiau kai režimas nužudė mūsų draugus ir brolius, turėjome gintis. Režimas privertė mus kovoti prieš jį.”

K.Mahmoudas sakė, kad jo sūnūs ne per jauni kautis.

“Esu pasiruošęs rytoj išsiųsti juos ginti šalies, – pareiškė jis. – Jeigu jie žus, tokia bus Dievo valia, o aš susitiksiu su jais danguje.”

Karimo 15-metis sūnus Abdelrahmanas, dėvintis juodą beisbolininko kepuraitę ir dirbtinės odos striukę, neatrodė panašus į kovotoją, o ant jo lūpos dar tik kalėsi pirmieji ūsai. Tačiau paauglys tvirtino priešingai.

“Tikiuosi kautis ir žūti kaip kankinys, – sakė jis. – Nesu per jaunas.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...