2013 Gruodžio 30

Nekilnojamojo turto rinką gaivins tik lūkesčiai dėl euro

veidas.lt


2014-ieji bus viltingi ieškantiems naujo būsto ar žemės sklypo, bet nekilnojamojo turto pardavėjams jie nieko gero nežada: kainos kils iki 5 proc., ir tik tuo atveju, jei kitų metų viduryje išgirsime, kad Lietuvai leidžiama įsivesti eurą.

„Besibaigiantys 2013-ieji buvo atspirties metai: pasiekėme prieškrizinį pardavimo, bet ne kainų lygį, tad reikia tikėtis, kad kitąmet bus daugiau aktyvumo“, – paklaustas apie užverčiamą senųjų metų kalendorių sako UAB „Apus turtas“ brokeris Žilvinas Steiblys.
Jam kone žodis žodin atitaria ir kolegos iš kitų nekilnojamojo turto bendrovių. Visi jie sutinka, kad šie metai pagal pardavimo apimtis buvo panašiausi į 2006-uosius, kai nekilnojamojo turto rinka pulsavo naujų lūkesčių ritmu.
„2012 m. buvo stipriai juntamas sezoniškumas ir paklausos bangavimas, o šiais, besibaigiančiais metais pirkėjai jau buvo optimistiškesni, radosi stabilumo“, – lygina nekilnojamojo turto vertinimus atliekančios bendrovės „Domus optima“ vadovas Aleksandras Zimnickis.
Pasak jo, žmonių geresnio gyvenimo viltį ir tikėjimą ateitimi veikiausiai lėmė tai, kad daugelis įmonių ne tik pasiekė veiklos stabilumo, bet ir perėjo į pelno didėjimo fazę. Tad sėkmingai dirbančių įmonių darbuotojai pajuto daugiau tikrumo dėl ateities ir vėl pradėjo domėtis, kaip galėtų pagerinti savo buitį.
„Iki tol žmonės keletą metų lūkuriavo, o štai šiemet pradėjo priimti sprendimus, – pastebėjimais dalijasi nekilnojamojo turto agentūros „Ontex“ komercijos direktorius Nerijus Valančius. – Taigi šie metai buvo sprendimų metai.“
Pardavėjai nustojo laukti savųjų milijonų ir ėmėsi pardavinėti, o pirkėjai, pamanę, kad kainos daugiau nebekris, pradėjo vėl pirkti turtą. Tiesa, pasak N.Valančiaus, nors judėjimas iš vienų rankų į kitas ir buvo, kainos didėjo labai nuosaikiai, o kalbant dar tiksliau – minimaliai.
„Paklausa didėjo stabiliai, bet sakyti, kad patyrėme didelį rinkos atsigavimą, tikrai negalime: jokių kainų kilimo burbulų, kuriuos matėme apie 2007-uosius, dabar nematyti, o ir prielaidų tam nėra, – tęsia UAB „Laurus Real Estate“ direktorius Justinas Vėželis. – Žinoma, tie, kurie kalba apie kainų didėjimą, žvelgdami tik į nekilnojamojo turto portalo „Aruodas“ kainas, gali pamanyti, kad formuojasi naujas kainų burbulas. Bet taip nėra – tai liudija VĮ Registrų centro realių sandorių duomenys.“
Iš tikrųjų, pasak J.Vėželio, realaus sandorio vertė, palyginti su prašoma kaina, skiriasi nuo 5 iki 30 proc. Joks pirkėjas pastaraisiais metais nepirko, kol pardavėjui neprireikė pinigų ir jis galiausiai nenuleido kainos iki esančios rinkoje arba nenusileido iki tos, kurią siūlė pirkėjas.
„Gyvenamojo būsto kainos šiemet pakilo vidutiniškai vos 2 proc., bet tai buvo mažai justi. Juk jei turtas kainuoja 100 tūkst. Lt, tai 2 proc. tėra vos 2 tūkst. Lt, – aiškina J.Vėželis ir apibendrina: – Panašios tendencijos turėtų vyrauti ir kitąmet.“

Kas gali brangti labiau
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narys, vertintojas Rimas Kirdulis, kalbėdamas apie tai, kokie sandoriai šiemet išjudino 2009 m. krizės sukaustytą nekilnojamojo turto rinką, pabrėžia, kad pirmiausia atsigavo prekyba gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu. Daugiausiai nupirkta butų, šiek tiek daugiau, palyginti su ankstesniais metais, ir namų.
Paklausiausi buvo ekonominės klasės vieno dviejų kambarių 30–50 kv. m butai, kainuojantys apie 150 tūkst. Lt. Juos pirko tiek tėvai, daugiausia įvairių regionų žemdirbiai, į didmiesčius studijuoti atvykstantiems savo vaikams, tiek jaunos, vaikų dar neturinčios poros.
O šeimos, jau turinčios vaikų, dviejų kambarių butus senuose miegamuosiuose rajonuose keitė į blokuotus namus užmiestyje. Mat trijų kambarių butas naujesnės statybos name šiemet kainavo tiek pat, kiek ir kotedžas priemiesčiuose – apie 350–400 tūkst. Lt.
Visi kalbinti nekilnojamojo turto pardavimo ekspertai mano šias tendencijas išliksiant ir kitąmet.
Nauja, pasak A.Zimnickio, šiemet buvo tai, kad vis daugiau didmiesčių gyventojų, ypač vilniečių, daug laiko praleidžiančių automobilių spūstyse, ieškojo būsto arčiau miesto centro. „To iki šiol nebuvo. Tarkime, dviejų kambarių senos statybos butas sostinės Šeimyniškių ar Tuskulėnų gatvėse šiemet kainavo brangiau nei dviejų kambarių dvidešimčia metų naujesnis butas Pašilaičiuose ar Justiniškėse“, – nuostabos neslepia pašnekovas.
Ateityje būstas centrinėse didmiesčių vietose bus dar geidžiamesnis, ir netgi labai senos statybos. Daugelis centre esančių senos statybos būstų pirkėjų papildomos būsto vertės tikisi iš daugiabučių renovacijos.
Iš sąstingio šiemet vadavosi ir žemės sklypų rinka: aktyviau pardavinėti ir pirkti namų valdos bei žemės ūkio paskirties sklypai žemdirbystei plėtoti. Bet žemės ūkio sklypai, skirti tiek gyvenamiesiems, tiek įvairiems komerciniams projektams plėtoti, pasak R.Kirdulio, ir toliau liko laukti geresnių metų. Be to, nors ir nedaug, aktyvėjo prekyba komerciniu turtu.
N.Valančius taip pat pastebėjo, kad nemažai įmonių keitė biurų patalpas iš kuklesnių į erdvesnes ir kokybiškesnes. „Pastaruoju metu, – atitaria A.Zimnickis, – netgi juntama įtampa dėl biurų patalpų. Prasidėjus krizei daugelis įmonių kėlėsi į mažesnius biurus ir kabinetai kai kuriuose biurų pastatuose buvo visiškai ištuštėję, neliko dalies nuomininkų, o šiandien vyksta atvirkščias procesas. Tarkime, „Domus galerijoje“ šiandien užimtos visos prekybos patalpos ne tik pirmame, bet ir antrame aukšte. Nėra laisvų vietų netgi, atrodytų, užkaboriuose – kur reikia ne tik palypėti, bet ir eiti ilgu koridoriumi.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...