2011 Sausio 14

Šalies reklama

Nebus reklamos apie Lietuvą – nebus ir skrydžių

veidas.lt

"Veido" archyvas

Aktyvios ir į tikslines rinkas orientuotos Latvijos ir Estijos rinkodaros kampanijos duoda rezultatų. Prognozuojama, kad dėl “Live Riga” projekto turistų Latvijoje padaugės 15-20 proc.

Nuo balandžio iš Vilniaus pradėjus skraidyti pigių skrydžių bendrovei “Wizz Air”, Lietuvos pasiekiamumas pagerės. Kita vertus, baiminamasi, ar šis pagerėjimas truks ilgai, nes pagrindinė problema neišspręsta – menkai Europoje žinoma Lietuva savo garsinimui ir toliau skiria kur kas mažiau dėmesio ir lėšų nei Latvija ar Estija.

Po užsienį dažnai keliaujantiems lietuviams klausimas, ar Lietuvos sostinė – Ryga, jau gerokai įgrisęs. Tačiau palyginus abiejų miestų reklamai skiriamas lėšas galima numanyti, kad artimiausiais metais šis klausimas skambės dar dažniau.

Vilniaus miesto savivaldybė sostinei reklamuoti ir turizmui skatinti šiemet tikisi sukrapštyti tiek pat, kiek pernai – apie 600 tūkst. Lt. Tuo tarpu vien Rygos reklamavimo užsienyje projektui “Live Riga” pernai skirta 10 mln. Lt, o šiemet planuojama atseikėti apie 7,3 mln. Lt.

“Pridėję ir turizmo departamentų biudžetus matome, kad Lietuva turizmui skatinti šiemet išleis apie 8,6 mln. Lt, Latvija – 10,5 mln. Lt, o Estijos turizmo agentūros 2011 m. biudžetas sudaro per 17 mln. Lt.

“Nemokėdami reklamuoti šalies užsienyje ir neskirdami šiam tikslui didelio dėmesio, ne tik nepritraukiame daugiau turistų, bet ir nukenčiame patys – pustuščiais lėktuvais iš Lietuvos skraidindamos oro linijos nemato intereso kurti patogios susisiekimo su mūsų šalimi sistemos. Tai viena priežasčių, kodėl, Turizmo departamento atlikto tyrimo duomenimis, Vilnius turi tik 19 tiesioginių krypčių, o Ryga – net 107. Kita priežastis, kaip “Veidui” aiškino latviškų oro linijų “airBaltic” vadovas Lietuvoje Tadas Vizgirda, – Rygos oro uostas dar 2004 m. smarkiai sumažino oro uosto mokesčius ir susigraibė tranzitinius keleivius, kurie šiuo metu ir sudaro pagrindinį srautą.

Lietuvoje susisiekimo padėtis šiek tiek pagerės, kai nuo balandžio iš Vilniaus oro uosto aštuoniomis kryptimis pradės skraidyti pigių oro linijų “Wizz Air” lėktuvai. Tada turėsime maždaug 26 tiesiogines kryptis iš Vilniaus. Tačiau, “Veido” žiniomis, Susisiekimo ministerija baiminasi, ar ilgai pavyks išlaikyti tokį krypčių skaičių. Jei keleivių bus mažai, tiesioginių skrydžių netrukus vėl gali sumažėti. Sunkmečiu oro linijos darėsi lankstesnės ir greičiau reaguoja tiek įvesdamos naujas kryptis, tiek nutraukdamos nepasiteisinusias.

Taip buvo jau ne kartą: Čekijos oro linijos “Czech airlines” iš Vilniaus į Prahą praėjusių metų pradžioje turėjo du reisus per dieną, o dabar tik vieną. “AirBaltic” 2008 m. iš Vilniaus skraidino net 21 kryptimi, o dabar tik šešiomis. Net Kauną džiuginantis “Ryanair” nutraukė tiesioginius skrydžius į tris Vokietijos miestus, motyvuodamas, kad Vokietijos valdžia nutarė įvesti papildomų mokesčių keleiviams.

“Tačiau iš Rygos “Ryanair” skrydžių į Vokietiją neatšaukė, ir tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuva per mažai skiria dėmesio šalies reklamai tuose Vokietijos miestuose. Dėl to keleivių ir nebuvo daug. O iš Latvijos keleivių srautas stabilus, nes ir Rygos savivaldybė, ir Latvijos turizmo atstovybės reklamuoja šalį”, – “Veidui” tvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ministras svarstė, kad “Wizz Air” iš Lietuvos rinkos nebūtų lengva pasitraukti, nes vežėjas susietas sutartimis su Vilniaus oro uostu – jis gauna dideles mokesčių nuolaidas, tik jei įvykdo įsipareigojimus pervežti tam tikrą skaičių keleivių. Kita vertus, tokia grėsmė išlieka. “Jei jie staigiai priimtų sprendimą pasitraukti, negautų mokesčių nuolaidų ir mokėtų dideles sankcijas oro uostui. Esame “pririšę” oro bendrovę, tačiau to nepakanka ir norisi, kad daugiau lėšų būtų skiriama informacijai apie Lietuvą tose šalyse, į kurias skrendama iš Vilniaus”, – sakė ministras.

Bendrovės “Raynair” pardavimo ir rinkodaros vadovė Lenkijos, Lietuvos, Bulgarijos, Vengrijos ir Čekijos rinkoms Kasia Gaborec “Veidui” tvirtino, kad oro linijos kartu su Kauno miesto savivaldybės Turizmo departamentu vykdo nedidelę Kauno garsinimo kampaniją, tačiau ji nė iš tolo neprilygsta kitose rinkose vykstančioms rinkodaros akcijomis.

“Turizmo departamentas turi reklamuoti Lietuvos šalį ir pritraukti turistų, o “Ryanair” užtikrina pigius skrydžius ir paremia šalies rinkodaros priemones. Reikėtų daugiau investicijų, kad būtų skatinamas atvykstamasis turizmas. Kita vertus, mes patenkinti 2010 metų veikla Kaune ir tikimės dar sėkmingesnių 2011 metų”, – pabrėžė K.Gaborec.

Lietuva neturi turizmo strategijos

Lietuvos reklamos užsienyje akcijos gana padrikos, stokojama stiprios idėjos. Tai nieko nestebina, nes iki šiol Lietuva net neturi ilgalaikės turizmo strategijos, nors nuo 1999 m. rengiamas pagrindinis turizmo planavimo dokumentas – Nacionalinė turizmo plėtros programa. Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas tikino, kad šiemet programa pagaliau turėtų būti baigta, o joje būsią apibrėžta, kaip reklamuoti Lietuvą, identifikuotos pagrindinės atvykstamojo turizmo rinkos.

T.Vizgirda apgailestauja, kad iki šiol taip ir nesugebėjome rasti savo identiteto ir vis dar nežinome, su kuo norime asocijuotis užsieniečiams. “Neseniai girdėjau tokią istoriją, kad Kalėdų Senelio legenda kilo iš Norvegijos, bet suomiai pavogė šią idėją ir puikiai ją išpopuliarino. Norvegai daug metų galvojo, ką daryti, ir nusprendė reklamuoti savo šiaurės pašvaistę prie fiordų. Švedai žinomi dėl ledo viešbučio. Latviai sugalvojo seniausios Kalėdų eglutės Europoje kampaniją. Estijos reklamas matau visur internete – ir tarptautinėje spaudoje, ir Lietuvoje”, – lygino T.Vizgirda.

Kaip rodo kaimynų pavyzdžiai, kūrybiškos intensyvios reklamos kampanijos pasiteisina. Be to, pinigų šaliai reklamuoti galima ieškoti ne tik skylėtame valstybės biudžete. Seniausios Kalėdų eglutės Rygoje kampanija įeina į 2009 m. pabaigoje pradėtą projektą “Live Riga”, kuriuo siekiama garsinti Latvijos sostinę Europoje. Šią Rygos rinkodaros kampaniją, pernai vykusią vienuolikoje šalių,  sugalvojo savivaldybės ir verslo atstovai, susirūpinę, kad turistų Rygoje 2009 m. smarkiai sumažėjo. Akciją rėmė Viešbučių bei restoranų asociacija, “airBaltic”, turizmo bendrovės. Visose šalyse “Live Riga” organizatoriai potencialiems turistams skelbė tą pačią žinią, pirkdami reklamą spaudoje, gatvės stenduose, internete, dalydami lankstinukus skrydžių metu.

Rygos turizmo plėtros biuro direktorius Gastonas Neimanis “Veidui” tvirtino, kad akcija pasiteisino. Jo skaičiavimu, per metus turistų turėjo padaugėti 15–20 proc. Beje, Lietuvoje gatvės stenduose visą vasarą taip pat mirgėjo kvietimai atvykti į Rygą, o žiemą kviesta sutikti Kalėdas.

“Aš laukiu, kad mus, verslo atstovus, pakviestų bendradarbiauti ir reklamuojant Lietuvą”, – pabrėžė T.Vizgirda. “AirBaltic” vadovas Lietuvoje pasakojo, kad 2006–2007 m. jis kartu su kitais Vilniaus verslininkais ir Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais pradėjo plėtoti turizmo strategiją. Tačiau kai įdėję nemažai darbo savo idėjų šaltinį norėjo pristatyti Vilniaus savivaldybei ir Vyriausybei, niekas neatvėrė durų.

Estija moka pasigirti

Intensyviai save reklamuoja ir Estija. Štai vienas iš daugelio pavyzdžių: praėjusiais metais didžiausio ir labai populiaraus Pietų Švedijos dienraščio “Sydsvenskam” interneto svetainėje, matomoje vietoje, kelias savaites puikavosi ryški nuoroda su užrašu “Aplankyk Estiją”.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas žavisi tuo, kaip estai sugeba išnaudoti visas progas pasireklamuoti, kartais net neinvestuodami daug lėšų. “Praėjusių metų pavasarį gerokai nustebau, kai viename iš įtakingų vakarietiškų žurnalų perskaičiau, kad estai atidarė Taline pirmąją elektromobilių degalinę. Puoliau skambinti į lietuvišką elektromobilių asociaciją, draugams Estijoje, ir paaiškėjo, kad vienas estų verslininkas pakabino “rozetę” su elektros skaitikliu požeminiame garaže, atėjo Talino meras, perkirpo juostelę, ir Talinas išsireklamavo pasaulyje, kad įkūrė elektromobilių degalinę”, – pavyzdį pateikia S.Besagirskas.
O mes, užuot ėmęsi iniciatyvos, dažniausiai laukiame, kol mus kas nors pastebės. Kartais pasiseka – štai kelionių gidas “Lonely Planet” pernai Kuršių neriją paskelbė vienu idiliškiausių pajūrių pasaulyje ir skyrė antrą vietą.

Prieš tris mėnesius Valstybiniam turizmo departamentui pradėjusi vadovauti Raimonda Balnienė aiškina, kad Lietuvos, Estijos ir Latvijos rinkodaros strategijos nesutampa. Lietuva daugiau nei kitos Baltijos šalys dalyvauja tarptautinėse turizmo parodose bei labiau orientuojasi į “stūmimo” rinkodaros strategiją, skirtą ne tiesioginei reklamai, o darbui su užsienio žiniasklaida, turizmo agentūromis. Kieno strategija efektyvesnė, galime spėti pažvelgę į statistiką: Ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. turizmas Estijoje sudarė 7 proc. šalies BVP, Latvijoje – 4 proc., o Lietuvoje – 2,6 proc.

“Dėl šalių tikslinės reklamos tikslinėse rinkose vokiečiai renkasi Rygą, švedai ir suomiai – Taliną, o Vilnius lieka užmirštas”, – apgailestauja S.Besagirskas.

Lietuva šiemet bus pragmatiškesnė?

Naujoji Turizmo departamento vadovė tikino, kad šiemet departamentas mąstys pragmatiškai ir intensyviau reklamuosis perspektyviausiose rinkose. “Tenka pripažinti, kad praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų daugelyje šalių mes nežinomi. Šiuo metu galvojame intensyvinti rinkodaros priemones atskirose šalyse – ten, kur geresnis pasiekiamumas, ir pridėti naujas šalis Kiniją ir Izraelį”, – planais dalijosi direktorė.

Tarp tikslinių rinkų – Baltarusija ir tos šalys, kuriose veikia Lietuvos turizmo informacijos centrai: Lenkija, Rusija, Suomija, Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija, Italija ir Vokietija.

Šiemet ketinama didinti elektroninę reklamą, nes, R.Balnienės duomenimis, 85 proc. turistų sprendimus priima prie kompiuterio. Dėl to Turizmo departamentas Lietuvą ves į socialinius tinklus, pazvyzdžiui, “Facebook”, planuojama reklamuotis ir internete.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...