2010 Birželio 25

Statybų bendrovė

Neblėstantis “Senovės” išskirtinumo fenomenas

veidas.lt

"Veido" archyvas

Medicininių atliekų deginimo įmonės “Senovė” nestabdo, laukdama teismų pabaigos

Prestižinių objektų statytoja ir rekonstruotoja, pirmos Baltijos šalyse medicininių atliekų deginimo įmonės savininkė susidūrė su rimtomis bėdomis. Bet jos rodo, kad kažkas Lietuvoje keičiasi.

Pačiame sostinės centre į Lukiškių aikštę atsuktas didelis skydas su statybų bendrovės pavadinimu – “Senovė”. Čia vyksta Užsienio reikalų ministerijos (URM) pastato rekonstrukcijos darbai, įrodantys, kad kai kurie valstybės užsakymai dar gyvi. Ir netgi labai gyvi: vėlų vakarą, kai miesto gyvenimas rimsta, čia darbas nesustoja. Bendra šio rekonstrukcijos projekto vertė – beveik 50 mln. Lt.

"Veido" archyvas

“Senovė” rekonstruoja Užsienio reikalų ministerijos rūmus

Kitą, kuklesnio masto, bet taip pat prestižinį užsakymą “Senovė” yra gavusi Turniškėse – bendrovė dar ministro pirmininko Gedimino Kirkilo laikais laimėjo premjero rezidencijos rekonstrukcijos konkursą. Šiems darbams atlikti nuo 2006 m. iš valstybės biudžeto skirta beveik 5 mln. Lt. Šias dvi rekonstrukcijas – URM pastato ir rezidencijos – žiniasklaidai yra komentavęs vienas ir tas pats valstybės pareigūnas. Prasidėjus krizei tuometis URM valstybės sekretorius Deividas Matulionis apgailestavo, kad sunkmetis neleis ant ministerijos naujojo administracinio korpuso sumontuoti saulės baterijų – biudžetas tam neišgalės skirti lėšų.

O šį mėnesį D.Matulioniui, kaip ministro pirmininko kancleriui, teko visuomenę informuoti, kad premjero rezidencijos rekonstrukcijos darbai stabdomi. Mat Viešųjų pirkimų tarnyba pripažino, kad rangovas – “Senovė” – buvo pasirinktas neskaidriai. Nors šios bendrovės pasiūlyta kaina buvo didesnė, nei numatytos lėšos, konkursą laimėji ji. Be to, į Turniškes nuvažiavusiems Seimo Audito komiteto nariams kilo abejonių dėl pinigų naudojimo efektyvumo ir skaidrumo.

"Veido" archyvas


Ministro pirmininko kancleris paskelbė stabdąs “Senovės” darbus premjero rezidencijoje, nes konkursas buvęs neskaidrus

Daugiau patyrusi ir nusipelniusi

Keista, kad iki šiol auditoriams ar viešųjų pirkimų specialistams susidomėjimo nesukėlė faktas, kad būtent “Senovė” laimėdavo vieną po kito reprezentacinius valstybės užsakymus. Ji gali didžiuotis, kad darbavosi rekonstruodama Prezidentūros pastatų ansamblį, Vilniaus universiteto centrinius rūmus, Žemutinę pilį, Užutrakio dvarą, Lietuvos banko, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Tarptautinių santykių instituto, Švedijos, Prancūzijos, Danijos, Olandijos, JAV ambasadų pastatus, mūsų šalies ambasadą Paryžiuje, Mažąjį teatrą, viešbutį “Europa”, kino teatrą “Forum Cinema Vingis”. Ir visa tai – dar ne visas pastarųjų metų darbų sąrašas, ką jau kalbėti apie smulkius objektus, tokius kaip, tarkime, kotedžo statyba.

Bendrovei nuo 2002 m. vadovaujantis generalinis direktorius Audrius Kolka ne kartą yra pabrėžęs, kad “Senovė” – viena seniausių statybos ir remonto bendrovių Lietuvoje, atstatinėjusi dar karo sugriautą Vilnių, taigi kelianti didelį pasitikėjimą dėl sukauptos patirties. Beje, “Senovės” pavadinimas – nuo 1991-ųjų. Jį Vilniaus miesto statybos ir remonto kontora pasirinko, tarsi būtų tiksliai numačiusi savo objektų specifiką.

Pasitikėjimas šia bendrove neabejotinai turėjo būti patikrintas aukščiausiu lygiu. Statant ir rekonstruojant valstybinės svarbos objektus, tokius kaip Prezidentūra ar ambasados, reikia gauti Valstybės saugumo departamento leidimą. Vargu ar tai galėjo būti didelis vargas bendrovei, kuri, kaip tikina neoficialūs šaltiniai, turėjo neoficialų ankstesnės valdžios palaikymą. Tiesa, daugelis įsivaizdavo, kad tarp statybos bendrovių toks favoritas buvo tik Panevėžio statybos trestas.

Vis dėlto ne jis vienas. Tai savaip patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta informacija, kad darbų pirkimo sutartis dėl premjero rezidencijos rekonstrukcijos buvo pasirašyta ir jos pakeitimai padaryti pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Pirkimo sąlygose buvo nustatyti tokie kvalifikaciniai reikalavimai, kad konkursui buvo pateikti tik du siūlymai. Kitos bendrovės, išskyrus “Kriautę”, turėjo susiprasti, kad šitas kąsnis ne joms.

Keista tai, kad nepaisant įspūdingo objektų sąrašo, didėjančio autoriteto ir numanomo palaikymo, 2007 m., kurie daugeliui statybų bendrovių buvo vieni sėkmingiausių, “Senovės” apyvarta mažėjo, tačiau 2008 m., kai kitų statybininkų reikalai ėmė smukti, bendrovė gana neblogai užbaigė finansinius metus. Bet praėjusių metų “Senovės” finansinių rezultatų iki šiol dar nematyti.

Japonų kompiuterio liudijimas

Ši bendrovė išskirtinė dar ir dėl to, kad prieš ketverius metus pradėjo veikti jai priklausanti pirmoji Baltijos šalyse moderni medicinos atliekų deginimo įmonė. Visos gydymo įstaigose susikaupiančios atliekos turėtų būti utilizuojamos čia: kūno dalys, organai, švirkštai, skalpeliai, mėgintuvėliai, popierinės slaugos atliekos, vartoti netinkami vaistai, atliekos su gyvsidabriu ir t.t. Tačiau ligoninės nelabai skubėjo naudotis šia galimybe: įmonė sudegindavo kur kas mažiau atliekų negu galėdavo.

O pernai išaiškėjo dar didesnė jos bėda. Sostinės Lazdynų mikrorajone įsikūrusi įmonė nuo pat veiklos pradžios nestokojo lazdyniečių bendruomenės dėmesio. Žmonės piktinosi, kad įmonė nuodija aplinką, ir prašė Aplinkos ministerijos ištirti taršos lygį. Kaip vėliau paaiškėjo, jie neklydo.

Prieš metus Čekijos bendrovė SMS CZ į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą atsiuntė pranešimą, kad 2006 m. ji “Senovės” įmonei pristatė, sumontavo ir pradėjo eksploatuoti pavojingų medžiagų deginimo technologinę įrangą. Jos bandymai buvo sėkmingi. Savarankiškai eksploatuoti įrenginį “Senovė” pradėjo 2007 m. Kitais metais patikrinę, kaip laikomasi eksploatavimo taisyklių, čekai buvo nustebinti. Paaiškėjo, kad lietuviai, užuot naudoję technologijoje numatytus belgiškus sorbentus, pasirinko rusiškus. Dėl šios priežasties į sostinės orą galėjo būti išleista įvairių pavojingų medžiagų.

Kaip rašoma čekų rašte, leistinas ribas viršijantį nuotėkį užfiksavo Japonijos kompanijos “Horiba” emisijos stebėsenos sistema – specialus kompiuteris. Regis, apie jo egzistavimą “Senovės” darbuotojai iš pradžių nė nesuprato. O kompiuteris kiekvieną minutę fiksavo pažeidimus.

Nuodingus dioksidus sulaikantį filtrą, turėjusį atlikti saugiklio funkciją, čekai rado be jokio užpildo. Tam, kad filtras veiktų, jame turėjo būti tam tikro tipo aktyvintos anglies. Po viso to Čekijos įmonės specialistai padarė išvadą, kad už aplinkos apsaugą atsakingi inspektoriai reguliariai nevykdė patikrinimų.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sureagavo į čekų priekaištus ir su Antikorupcijos komisija surengė bendrą posėdį, kuriame dalyvavo ir “Senovės” vadovas A.Kolka. Sprendžiant iš posėdžio garso įrašo, labiausiai įmonę gynė Antikorupcijos komisijos narys socialdemokratas Bronius Bradauskas. Viskas baigėsi nurodymu Vilniaus savivaldybei ir Aplinkos ministerijai: iš oro užterštumą kontroliuojančių institucijų gavus tyrimų rezultatus, apie juos informuoti visuomenę.

O ji vis tiek veikia

Visuomenė irgi nesnaudė ir pati kaupė informaciją. Lazdynų bendruomenės aplinkos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius “Veidui” pasakojo, kad medicininių atliekų deginimo įmonėje japonų kompiuteris jau seniai nerodo pažeidimų. Bet gyventojams dėl to tik dar baisiau, nes netrūksta įtarimų, kad į “Horiba” kompiuterį buvo įsilaužta. Neva “Senovės” iniciatyva iškviesti specialistai iš Slovakijos prašė japonų kompiuterio kodų, bet jie nesutiko taip paprastai jų duoti.

Laikas ėjo, gyventojai valdžios institucijoms toliau siuntinėjo grėsmingus raštus apie masinį Vilniaus gyventojų nuodijimą, kol šių metų balandžio pradžioje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ryžosi stabdyti atliekų deginimo įmonės veiklą ir atimti jos leidimą. Bet praėjusią savaitę “Veidą” pasiekė žinia, kad teisme “Senovė” bent jau laikinai leidimą apgynė.

Ar įmonė jau veikia? Minėto departamento direktorius Rolandas Masilevičius sakė, kad neveikia – tai patikrino inspektorius. O dėl to leidimo iš tiesų esama tokios teismo nutarties. Tačiau tai nieko nekeičia – sprendimas dėl sustabdytos veiklos galioja. “Pagrindinė priežastis formali, – paaiškino R.Masilevičius. – Įmonė neįteisina stebėsenos sistemos. Bet valstybiniai matavimai neužfiksavo, kad būtų viršyti taršos normatyvai”.

Pati “Senovė” šią įmonę vadina medicininių atliekų deginimo baru. Jam vadovaujantis Linas Zigmantas akimirksniu paneigė departamento direktoriaus žodžius, kad įmonė neveikia. “Mes galime veikti, kol teismas priims galutinį sprendimą, nes ankstesnė nutartis yra apskųsta”, – sakė L.Zigmantas.

Taigi kol departamentas su “Senove” laukia, ką pasakys teismas, medicininės atliekos Vilniuje deginamos toliau. O Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras Mindaugas Bliuvas laukia atsakymų iš Čekijos ir Slovakijos. Ir nors prokuroras nelinkęs  pasakoti apie atliekamą tyrimą, galima nujausti, kad čekai ir slovakai papildys jį vertinga informacija, ypač jeigu tiesa, kad “Senovė” nei su vienais, nei su kitais iki galo neatsiskaitė už atliktus darbus.

Šitoje vietoje svarbi tampa pirmoji šio straipsnio dalis apie statybinę “Senovės” veiklą, nes Lazdynų gyventojai spėja, kad bendrovė turi daug įtakingų užtarėjų, ir prognozuoja jai sėkmingą visų bylų pabaigą. Vis dėlto sustabdyta premjero rezidencijos rekonstrukcija rodo, kad šioje istorijoje kai kas keičiasi.

Norėjosi paties “Senovės” generalinio direktoriaus A.Kolkos paklausti, ar jis vis dar tikisi, kad atliekų deginimo įmonė degins ne vien medicinines atliekas, kaip jis optimistiškai kalbėjo šiai įmonei pradėjus dirbti. Bet direktorius neskubėjo atsiliepti į “Veido” skambučius. Nesunku suprasti: bylų teismuose – ne viena, turto areštų irgi ne vienas. Juk kuris nors iš jų ilgoje “Senovės” istorijoje gali padėti tašką.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. ajhuijila ajhuijila rašo:

    senove – tokia pat ,kaip ir ranga 4

  2. vilniete vilniete rašo:

    Senove kaip degino, taip ir toliau degina ir ne tik medicinines atliekas bet ir visokias kitokias atliekas (pvz. cigaretes, net pavojingas atliekas). Ir ta informacija turi Aplinkos ministerija. Tik man dar niekaip neaisku, kas kam vadovauja – Kolka valstybinems institucijoms, ar atvirksciai?


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...