2010 Liepos 27

Daugiabučiai

Neatnaujinami daugiabučiai netrukus prišauks bėdų

veidas.lt

Šiuo metu daugiausiai Lietuvos gyventojų gyvena 1961–1990 m. statytuose daugiabučiuose. Nemažai jų tiek morališkai, tiek fiziškai jau susidėvėję, bet daugumai jų gyventojų tai nė motais. Netrukus šis abejingumas gali peraugti į nelaimes.

"Veido" archyvas

Jei gyvenate seno daugiabučio viršutiniame aukšte, jums nepasisekė – prakiurus stogui ir per liūtį vandeniui ėmus lašėti į jūsų butą, paguodos iš kai kurių apatinių aukštų kaimynų nesulauksite. Jiems atrodys, kad brangus stogo remontas – ne jų rūpestis, juk vanduo iki pirmo ar antro aukšto neatitekės, o iš namo bendrijos ar administratoriaus sulaukę didžiulių sąskaitų už stogo remonto darbus jie garsiai piktinsis. Juk Lietuvoje ir šiandien vis dar labai gajus požiūris, esą daugiabučio namo priežiūra – ne gyventojų, o valdžios reikalas, tad prieš raginimus investuoti į savo namo atnaujinimą žmonės stoja piestu. Taip metų metais Lietuvoje daugiabučiai ir stovi – menkai ar iš viso neremontuojami.

“Lietuva dalyvauja ypatingame eksperimente – tikrina tarybinių daugiabučių stiprumą. Dvidešimt metų jų visiškai neprižiūrėjo – dar nenugriuvo, tad tęsia eksperimentą toliau”, – situaciją šmaikščiai apibūdina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros vedėjas, prof. Vytautas Martinaitis.

Priminsime, kad Lietuvoje daugiau nei pusė – 20 tūkst. – daugiabučių statyti 1961–1990 m. VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, ekspertas Česlovas Ignatavičius tvirtina, kad tarybiniais laikais nustatyta šių namų eksploatacijos trukmė – 100–150 metų. Tiesa, tik tų, kurie nuolat prižiūrimi ir atnaujinami. O Lietuvoje, deja, tokių mažuma.

“Prieš penkiolika metų esu atlikęs stambiaplokščių gyvenamųjų namų tyrimus – šių namų atraminių konstrukcijų būklė buvo gana gera, jokių įtarimų nekėlė. Tačiau pastaruoju metu dėl nepakankamai kokybiškos fasadų ir jose esančių siūlių priežiūros pradeda gesti išorinės sienos – viename kitame name sienų plokštės išslenka į išorę, neleistinai deformuojasi. Kyla pavojus tų namų stiprumui. Namai dėvisi, juos reikia remontuoti, atnaujinti, kad išlaikytume normalią būklę. Jei to nedarome, sulaukiame neigiamų rezultatų”, – pabrėžė ekspertas.

Č.Ignatavičius prisipažino manęs, kad sovietmečiu statyti namai laikysis labai ilgai. “Bet, kaip parodė praktika, neprižiūrimų daugiabučių būklė netrukus gali pradėti smarkiai prastėti. Iki nelaimių ne tiek daug ir reikia: iškris viena plokštė iš sienos, nukris stogelis ar balkonas – ir kas tada?” – klausia Č.Ignatavičius.

Išeitis – įpareigojimas kaupti lėšas remontui?

Č.Ignatavičiaus vertinimu, apšiltinimas ar renovavimas šią problemą turėtų išspręsti. Dar vieną išeitį, kaip prižiūrėti senstančius daugiabučius, pasiūlė Aplinkos ministerija – nustatyti daugiabučių atnaujinimo lėšų kaupimo tvarką, pagal kurią gyventojai kas mėnesį turėtų pervesti į kaupiamąją sąskaitą tam tikrą sumą.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Jonaitis pabrėžė, kad Civilinis kodeksas jau dabar numato, kad gyventojai privalo kaupti lėšas namo remontui, bet nenustato, kaip ir kur.

"Veido" archyvas

“Lietuvoje nėra plačiai paplitusi lėšų namams atnaujinti kaupimo praktika, bet kai kur – ypač mažesniuose miestuose – gyventojai jas kaupia ir naudoja namams remontuoti. Jei reikia stogą taisyti ir nėra pinigų, kyla daug bėdų, nes gyventojams tenka pakloti solidžias sumas per trumpą laiką. O galima nedidelėmis sumomis per keletą metų sukaupti pakankamai lėšų remontui”, – tvirtina V.Jonaitis.

Ministerija siekia papildyti Civilinį kodeksą ir numatyti kaupiamųjų lėšų namams atnaujinti naudojimą ir kaupiamosios sąskaitos apsaugojimą, kad ja negalėtų piktnaudžiauti daugiabučius prižiūrinčios įmonės – administratoriai ar kad šie pinigai nenukeliautų skolininkams administratoriui bankrutavus.

V.Jonaitis pridūrė, kad kaupiamoji įmoka priklausys nuo namo būklės – šią įmoką nustatys namo valdytojas, gavęs daugumos butų savininkų patvirtinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pareiškė, kad nepritars Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis numatyta prievolė kaupti lėšas namo remontui. Tuo tarpu V.Martinaitis įsitikinęs, kad tokia tvarka būtina. “Visa technika turi būti prižiūrima, o tai kainuoja. Pavyzdžiui, jei automobilis netvarkingas, juk neleidžiama juo važiuoti. O mes 20 metų sugebėjome daugiabučius palikti be priežiūros”, – lygino profesorius.

Aplinkos ministerijos duomenimis, lėšas remonto darbams jau šiandien kaupiančių namų gyventojai moka po 20–30 centų už kvadratinį metrą – kitaip tariant, 50 kv. metrų buto savininkas per mėnesį papildomai sumoka 10–15 Lt.

Vyriausybei atitinkamos Civilinio kodekso pataisos jau pateiktos – jei Vyriausybė joms pritars, pataisos keliaus į Seimą, jei ne, šios iniciatyvos bus atsisakyta.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. darius darius rašo:

    Juokinga…Kaupia po 15lt. per menesi,per metus 180lt.Namas 60 butu metams 10800lt.Plius jei atskira saskaita 2lt. kas menesi uz pervedima,22lt. metams.Dalis pajamu išeis hirauliniai bandymai ,kanalizacijos avarijos ir pan.Liks koks 6000-8000lt.Per 4 metus 24000lt.-32000lt.
    Už tuos pinigus galima suremontuoti tik stoga kuris laikys 10 metu.
    O visa kita:laiptiniu remontas,liftai (100000lt.),renovacija tai papildomi pinigai.Dar daugiabuciai pastoves 25-40 metu ir viskas.
    Is kur tokois prognozes stambiaploksciai stoves 100metu.Utopija,jie skaiciouti 50 metu.Jei priziurimi ilgiau.Nes 1960-1973 metu namus atlikus tyrimus(stambiaplokscius)nustatyta,kad jie jau baigia savo gyvenima,reikia ruostis ju griovimui(to paties VGTU rekomendacijos pries keleta metu).Jei artimiausiu metu nebus renovacijos manau taip ir bus.

  2. che che rašo:

    dariau griovimu suinteresuoti tie kurie nori gyventojus ipainioti i paskolas garantuoju nera tie daugiabuciai tokios tragiskos bukles pabandyk su porfu grezt siena blokiniam name gal kitaip snekesi apie sienu tvirtuma


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...