2013 Spalio 17

Neakivaizdinės mokyklos – geras būdas „pasimatuoti“ profesiją

veidas.lt


Šiuo metu jau gana daug Lietuvoje veikiančių konkrečiose srityse besispecializuojančių neformalaus ugdymo mokyklų ne tik pagilina mokinių žinias, bet ir leidžia „pasimatuoti“ dominančią specialybę ir apsispręsti, ar ji jiems tinka.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos vis dažniau kritikuojamos, kad moksleivius nepakankamai parengia „gyvenimui“, studijoms, ką jau kalbėti apie profesiją ar pasirengimą darbo rinkai. Ilgainiui būtent čia savo nišą randa vis daugiau įvairių sričių neformalaus ugdymo mokyklų. Jaunuoliams, apsisprendusiems, su kokia sritimi norėtų sieti savo ateitį, tokios mokyklos suteikia aktualių giluminių žinių, o daliai padeda išvengti klaidų ir nepasirinkti netinkamos specialybės.
Lietuvoje tokių mokyklų jau gana daug: dabar save galima išbandyti robotikos, fizikos, matematikos, biochemijos, archeologijos ar net jaunųjų gidų mokykloje.

Neakivaizdinės mokyklos – ankstyvas rengimasis karjerai

Jaunasis vilnietis Šarūnas Ledas, kuriantis kompiuterinius žaidimus su draugais įkurtoje įmonėje „Tag of Joy“, dar būdamas moksleivis mokėsi dviejose neakivaizdinėse mokyklose – Lietuvos jaunųjų informatikų ir Lietuvos jaunųjų matematikų. Jo teigimu, tokios mokyklos tikrai naudingos. Kadangi Šarūnas gana anksti nusprendė rinktis su informatika susijusias studijas, tai jam padėjo geriau pasirengti egzaminams ir suteikė progą išmokti daug naujų dalykų.
„Pagrindinis skirtumas tas, kad tokiose ir panašiose mokyklose suteikiama išsamesnių žinių apie tai, ko paprastose mokyklose per pamokas nė nemoko, – paaiškina Šarūnas. – Asmeniškai man įgytos žinios gyvenime padėjo: pirmiausia buvo lengviau studijuojant ir mokantis tų dalykų, kuriuos vėliau tenka tiesiogiai ar netiesiogiai panaudoti darbe, antra, taip geriau išugdomas mąstymas, nei mokantis paprastoje mokykloje, nes įgyji daugiau žinių. Galiausiai, net jei daug dalykų tiesiogiai ir nepanaudoji, gilinimasis į matematiką ar informatiką jau 11–12 klasėje leidžia išsiugdyti analitinį mąstymą, kuris vėliau tikrai praverčia.“
Pasak jaunųjų fizikų mokyklos „Fizikos olimpas“ direktoriaus doc. dr. Stasio Tamošiūno, bendrojo lavinimo mokyklos dažnai nesuteikia pakankamai žinių, reikalingų norint įstoti į geriausius universitetus ar gerai pasirengti tarptautinėms olimpiadoms, todėl reikia dirbti papildomai. O darbo „Fizikos olimpe“ įdėti reikia daug. Čia į fiziką gilinamasi kur kas rimčiau – neretai įprastų mokyklų dešimtukininkai tenkinasi kur kas žemesniais įvertinimais. Čia net patekti sudėtinga – priimami tik fizikai itin gabūs moksleiviai, jau galintys pasigirti gerais fizikos olimpiadų rezultatais. Nenuostabu, juk kasmet penki patys geriausi “Fizikos olimpo” mokiniai atrenkami į Lietuvos fizikų komandą, kuri atstovauja šaliai tarptautinėse fizikos olimpiadose.
„Mūsų mokykloje su mokiniais darbuojasi ne paprasti mokyklų mokytojai, o Vilniaus universiteto docentai, profesoriai, doktorantai. Yra atskira mokymosi programa, artimesnė tarptautiniam lygiui (rengdamasis tarptautinėms olimpiadoms mokinys turi įgyti daugiau žinių, nei gali duoti paprasta bendrojo lavinimo mokykla), – aiškina S.Tamošiūnas. – Suprantama, tikslas yra ne vien parengti komandą. Juk komandai reikia penkių žmonių, o dešimtokų, vienuoliktokų ir dvyliktokų mokome apie šešiasdešimt. Be abejo, omenyje turime vėlesnes jų studijas Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose.“
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC), telkiančio net dvylika skirtingų neakivaizdinių mokyklų, direktorius Algirdas Sakevičius antrina, kad neformalaus švietimo užduotis – suteikti mokiniams tai, ko negali išmokyti paprastos mokyklos. Be to, vaikas, atėjęs į neformaliojo švietimo instituciją, save dar ir išbando. Neretai po to mokinys apsisprendžia pasirinkti vienokias ar kitokias studijas. „Pavyzdžiui, pagilinę chemijos žinias mūsų jaunųjų chemikų mokykloje „Pažinimas“ mokiniai dažnai stoja į chemiją ar ten, kur reikalingos išsamesnės chemijos žinios, sakykime, į mediciną“, – paaiškina LMNŠC vadovas.
O dauguma „Fizikos olimpo“ mokinių savo ateitį susieja su fizika.
Panašius vertinimus pateikia ir Nataljos Kazakovos kompiuterių mokyklos (NKKM) direktorė Vilma Rimkutė: „Mes ir tėveliams, ir vaikams taip ir aiškiname, kad čia jie ne tik žinių gauna, bet kartu gali ir pasižiūrėti, ar informacinių technologijų srityje jiems yra vietos.“
Kadangi mokiniai N.Kazakovos kompiuterių mokykloje išbando daug dalykų, kuriuos IT specialistai iš tikrųjų taiko savo darbe, tai padeda jiems išvengti klaidos ir nepasirinkti netinkamų studijų.
Priešingai nei bendrojo lavinimo, tokios mokyklos labiau orientuotos į įgūdžių, aktualių darbo rinkai, suteikimą. „Mes nuolat sekame tendencijas ir pagal tai adaptuojame savo programas“, – patikina V.Rimkutė.
Svarbu tai, kad baigę NKKM moksleiviai gali gauti ne tik Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus neformalaus ugdymo pažymėjimus, jog išklausė kurį nors kursą ir įgijo tam tikrų gebėjimų, bet suinteresuoti jaunuoliai turi galimybę išsilaikyti ir tarptautiniu mastu pripažįstamus profesionalius IT sertifikatus.
„Tarkime, mūsų mokykloje mokoma pagal keletą programų, kurių metu moksleiviai įgyja žinių, reikalingų norint gauti naudingus sertifikatus, pavyzdžiui, rengiami serverio sistemų „Windows Server 2012“ ar „Linux“ administravimo kursai. Tokie sertifikatai tampa vis aktualesni, nes į Lietuvą ateina vis daugiau dėmesį į tai kreipiančių tarptautinių kompanijų”, – dėsto pašnekovė.
Dar viena tokių mokyklų stiprybė yra ta, kad jose vaikus moko ne paprasti mokytojai, o savo sričių specialistai, profesionalai, kurie su mokomais dalykais praktiškai susiduria kiekvieną dieną ir gerai išmano, kas reikalingiausia.
Pasak Jaunojo finansininko akademiją kuruojančio prof. Rimvydo Jasinavičiaus, jie taip pat ištikimi tokiai praktikai ir stengiasi, kad su jaunuoliais dirbtų kuo daugiau praktikų: „Kviečiame daug profesionalų, kurie daug užsidirba iš savo darbinės profesijos, daug investuotojų, dalį savo lėšų sėkmingai investavusių į kitus verslus, vertybinius popierius ar tauriuosius metalus, taip pat įvairių daug pasiekusių verslininkų.”
Profesorius šmaikštauja, esą akademijoje jaunuolius stengiamasi išmokyti, kaip prasimanyti ir kaip kuo efektyviau gausinti turimus pinigus, kad dirbti reikėtų vis mažiau, bet uždirbama būtų vis daugiau. Tai, jo nuomone, geriausiai gali padaryti tie, kurie sėkmingai sugeba valdyti savo finansus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...