2016 Balandžio 26

Parengta bendradarbiaujant su partneriais

MRU – unikalios „Frontex“ sienos apsaugos lyderių ugdymo programos dalis

veidas.lt

Dovaidas PABIRŽIS

Atsakymų, sprendimų ir kompetencijų, kaip reaguoti į beprecedenčio masto Europos pabėgėlių krizę ir išorinių Europos Sąjungos sienų saugojimo iššūkius, ieškoma ir Lietuvoje. Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas kartu su penkiais partneriais Europoje vykdo ES agentūros „Frontex“ iniciatyva sukurtą jungtinę magistro programą, skirtą parengti šiuolaikiniams sienų apsaugos vadovaujančios grandies specialistams, puikiai išmanantiems europinį kontekstą.

Programoje, kurioje taip pat dalyvauja Lat­vijos, Estijos, Olandijos ir Ispanijos universitetai, studijuoja ilgametę profesinę patirtį jau turintys pareigūnai iš nacionalinių valstybių sienos apsaugos tarnybų. Pirmoji 24 pareigūnų laida turėtų baigti studijas kitų metų pavasarį.

Tarnyboje nuolat trūko informacijos

Vienas iš dviejų lietuvių, studijuojančių šioje tarptautinėje magistro programoje, – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Tarptautinių operacijų skyriaus viršininkas Vygintas Ka­ziu­konis (39 m.). Šiandien pagrindinė užduotis jo dar­be yra organizuoti bendradarbiavimą tarp kai­­myninių valstybių sienos apsaugos tarnybų ir šioje srityje dirbančių Europos Sąjungos institucijų. Pareigūnas taip pat yra atsakingas už „Fron­tex“ (tai Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, kurios štabas įsikūręs Var­šuvoje) operacijų organizavimą Lietuvoje bei mūsų šalies pareigūnų siuntimą į kitas ES valstybes.

V.Kaziukonis įveikė atranką Lietuvoje, kurioje iš viso dalyvavo septyni vidutinio arba aukštesnio rango vadovai. Pasak jo, ši programa visų pirma sudomino todėl, kad kitos magistrantūros programos, susijusios su pasienio apsauga, nėra tiesiogiai orientuotos į tiesioginį tarptautinį bendradarbiavimą ir aktualiausius iššūkius, o tarnyboje kone kasdien tenka patirti, kad trūksta informacijos apie tarptautinį kontekstą ir kitų šalių teisės aktus.

„Dirbant su tarptautiniais reikalais informacijos pritrūksta labai dažnai, todėl norint tinkamai atlikti darbą tenka ieškotis savarankiškai. Šiandien saugome ne tik Lietuvos, bet ir visos ES sieną, egzistuoja tam tikri teisės aktai, europinė praktika ir reikalavimai, senesnių valstybių narių patirtis. Mano darbe šie dalykai yra svarbūs, bet pačiam ieškotis informacijos internete darbo laiko tikrai neužtenka, tenka tai daryti po darbo, o ir paieškos ne visada būna sėkmingos. Šioje pro­gramoje mums dėsto iškiliausi Europos spe­­cialistai, kurie išmano tiek praktinius, tiek teo­rinius sienos apsaugos aspektus“, – pasakoja VSAT pareigūnas.

Jungtinės dvejų metų trukmės magistro studijos suskirstytos į 10 sesijų, apimančių skirtingas temas ir magistro darbo rengimą. Už kiekvieną sesiją atsakingas vienas iš šešių universitetų, bet jos metu konkrečią tematiką gvildena geriausi Europos specialistai iš įvairių šalių.

Prieš kiekvieną sesiją studentai gauna me­džiagą, kurią studijuoja namie nuotoliniu būdu, vėliau susirenka į savaitės trukmės paskaitų ir praktinių užduočių ciklą. Čia studentai su profesoriais aiškinasi kilusius klausimus ir neaiškumus, vyksta paskaitos, o sesija baigiama rašto darbu.

Prieš kelias savaites sesija apie rizikos analizę vyko Mykolo Romerio universitete. Kaip pasakoja V.Kaziukonis, buvo vykstama į pasienį, bet tikrai neapsiribota vien Lietuvos specifika. Be dėstytojų iš Lietuvos, dirbo profesoriai iš Bul­ga­rijos, Belgijos ir Ispanijos.

„Svarbiausia yra suvokti kontekstą ir žinoti, kad kažkur toli vykstančios krizės gali daryti įtaką ir mums. Tai nebūtinai yra tik saugumo aspektai, bet ir socialiniai – didelis skurdas, neramumai ar dar kiti. Tam turi būti tinkamai pasiruošta. Pasienio tarnyba – viena iš sudedamųjų da­lių, dirbančių su tokia problematika. Būtina ben­dradarbiauti ir su kitomis institucijomis, at­sa­kingomis už prieglobsčio suteikimą, socialinę politiką, karinį saugumą ir pan. Studijuodami prak­tiškai pamatome, pavyzdžiui, kaip neramumai Sirijoje ar Belgijoje gali daryti įtaką mums“, – įspūdžiais dalijasi pareigūnas.

Baigęs studijas V.Kaziukonis neatmeta galimybės siekti ir tarptautinės karjeros – jei tik atsiras toks poreikis Lietuvai ir VSAT.

Geriausieji mokosi vieni iš kitų

Kaip pabrėžia VSAT vadas generolas Renatas Požėla, šis projektas svarbus visų pirma tuo, kad tam tikra prasme suartina skirtingas valstybes ir leidžia geriausiems pareigūnams mokytis vieniems iš kitų. „Tai galimybė kurti bendrą išmaniąją išorinių sienų sistemą. Iš esmės tai yra investicija į priekį, kad vėl nenutiktų situacija, kokią šiandien stebime Pietų šalyse. Šiuo formatu iš tikrųjų studijuoja vieni geriausių pareigūnų, kurie su savo patirtimi suteikia pridėtinės vertės mokyklos idėjai ir filosofijai. Taip laimi ir mūsų pareigūnas, kuris grįžta praturtėjęs, ir pati idėja, nes ten važiuoja geriausi žmonės“, – sako VSAT vadas.

Jo teigimu, vieno pavyzdžio, iš kurio Lie­tuvos pareigūnai galėtų ir turėtų mokytis, tikrai nėra, o ir kitos šalys šiandien neturi pagrindo laikyti save kažkuo pranašesnėmis, nes kiekvienas regionas susiduria su skirtingais iššūkiais. Vis dėlto, kaip pripažįsta R.Požėla, labiausiai užgrūdintos yra ES išorinę sieną saugančios valstybės. Tarp jų ir Lietuva, prižiūrinti maždaug vieną dešimtąją dalį šios sienos – 1070 kilometrų. Iš vi­­so Lietuvos sienos tęsiasi 1763 kilometrus, tad daugiau nei pusė mūsų valstybės saugomų sienų yra ir išorinės Bendrijos sienos.

Istorinė Baltijos valstybių patirtis ir gyvenimas nuolatinėje konflikto zonoje, generolo žodžiais tariant, Lietuvos pareigūnus kai kuriose srityse padarė stiprius, kartais galbūt net stipresnius už tuos, kurie šiandien save laiko pažangiausiais. Todėl kolegos iš Europos tikrai turi ko pasimokyti ir iš lietuvių.

„Tai mus užgrūdino ir kartais priverčia priimti geresnius sprendimus ir geriau prognozuoti, kas gali nutikti. Tarkime, skandinavai neretai iš mūsų kai ko pasimoko – pragmatiškumo, realizmo, analitinių gebėjimų, prognozavimo. Bet apskritai kiekviena šalis turi savo stiprybių, iš jų galima perimti gerąją praktiką, bet turi ir savų trūkumų. Kai susidaro visa tokia mozaika, tai ir graikas pasimoko iš lietuvio, ir lietuvis iš graiko – išeina gražus bendras vaizdas“, – teigia R.Požėla.

Siekta apimti visų lygių mokymą

ES valstybių narių išorės sienų valdymo agen­­tūra „Frontex“ savo veiklą pradėjo prieš dau­giau nei dešimtmetį – 2005-aisiais. Jung­ti­nės magistro programos koordinatorė „Fron­tex“ atstovė Ane­­­mo­na Peres pasakoja, kad nuo pat veiklos pra­džios agentūra siekė efektyviai įsi­traukti į pa­sie­­nio pa­reigūnų mokymą. Visų pir­ma buvo kon­­­cen­truojamasi į operatyvinių pa­­reigūnų kvali­fi­kacijos gerinimą – vykdyti mo­kymai specialistams, kurie dirba su automobilių vagystėmis, do­kumentų pa­dirbinėjimu, dokumentų tvarkymu ir pan.

Pasiekus stadiją, kai „Frontex“ iš esmės ap­ėmė visą operatyvininkų rengimą, agentūra pe­r­­ėjo prie vadovų lygmens. Tačiau tuomet, pa­sak A.Peres, pastebėta, kad nė viena ES šalis na­rė neturi specializuotas magistro programos, skir­tos pasienio apsaugos vadovams ugdyti.

„Frontex“ norėjo imtis strateginio lygmens pa­­­reigūnų mokymo. Žinoma, būtina ugdyti pa­rei­gūnus operaciniu lygmeniu, tačiau norint inspi­ruoti organizacinius pokyčius, keisti darbo kul­­tūrą, siekti bendrų vertybių ir tikros bendradar­biavimo dvasios būtina rengti ir institucijų va­dovus. Sužinojome, kad joks universitetas Eu­­ropoje to nedaro“, – sako A.Peres.

Tuomet iškelta idėja kurti universitetų konsorciumą ir pradėti jungtinę magistro programą, orientuotą į praktinį mokymą. Studentams čia beveik nereikia spręsti testų ar rašyti ilgų teorinių traktatų, tačiau labai dažnai dirbama grupėse, siekiant rasti efektyviausią ir greičiausią praktinių problemų sprendimą. Būtent to iš jų ateityje tikisi ir agentūra „Frontex“.

Kaip reikalauja Bendrijos taisyklės, pasiūlymai pri­­sidėti prie naujos iniciatyvos buvo išsiųsti vi­soms šalims narėms ir jose veikiantiems šios srities universitetams. Iš pradžių norinčiųjų atsirado nemažai, tačiau netrukus paaiškėjo, kad daugelio šalių nacionalinėje aukštojo mokslo sistemoje to­kio pobūdžio studijos nėra numatytos. Taip ga­lu­tiniame projekte liko šeši universitetai. Kol kas su­tartis pasirašyta ir akreditacija gauta trims ma­gistrantų laidoms. Paskutinė laida diplomus turėtų atsiimti 2021-aisiais.

Ugdomi lyderiai, gebantys reaguoti greitai

Apie kliūtis ir problemas, įregistruojant šią ma­­­­gistro studijų programą, užsimena ir ją ku­ruo­janti Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto prodekanė prof. Vaiva Zu­ze­vi­čiūtė. Pasak jos, norint perlipti Lietuvos biurokrati­nius reikalavimus dažnai reikėjo ir lankstumo, ir kan­trybės, ir ištvermės. Vis dėlto galiausiai tai pa­vyko padaryti.

Programos koordinatorė A.Peres pripažįsta: kol kas visa programa finansuojama „Frontex“, bet pareigūnų motyvacija ir noras tobulėti visiškai pateisina lūkesčius, todėl studijas planuojama tęs­ti ir po 2021-ųjų. Tikimasi, kad prie jų rengimo ir vykdymo prisidės ir daugiau aukštųjų mo­kyklų.

„Į programą atrenkami komunikabilūs, perspek­tyvūs žmonės – būsimi lyderiai, kuriais bus ga­lima pasikliauti ateityje. Čia nepatenka nė vienas atsitiktinis, nemotyvuotas žmogus, kuris ne­matytų savęs sienos apsaugos srityje bent kelioli­ka artimiausių metų. Ir vienas kitam jie yra neišsen­kantis, labai atviras mokymosi šaltinis. Tai da­ro šią programą unikalią. Ne paslaptis, kad ki­tur daž­nai atsiranda atsitiktinių žmonių, ieškančių, kur jiems tiesiog įdomiau praleisti laiką“, –  teigia V.Zu­­zevičiūtė.

Pasak jos, svarbiausi bruožai ir kompetencijos, kurias išsiugdys šias studijas baigę pareigūnai, yra puikus teisinis išsilavinimas, nes be na­cio­na­linės, o ypač tarptautinės teisės žinių neįmano­­ma priimti jokio svarbaus sprendimo. Kitas, dar svarbes­nis bruožas, pasak prodekanės, yra ge­bė­ji­mas esamose teisinėse ribose priimti greitus, efek­tyvius ir prasmingus sprendimus.

„Į tokio pobūdžio problemas būtina reaguoti staigiai, o ne poryt ar kitą savaitę, kaip dažnai nu­tin­­ka. Būtent toks galėjimas, bet nedarymas – vie­­­na priežasčių, kodėl šiandien Europoje yra pu­­­s­­antro milijono žmonių, kurie neturi nei na­mų, nei apibrėžtos ateities. Taip yra, nes nebuvo pri­­imti sprendimai tada, kai juos buvo galima priim­ti. Tokių greitų sprendimų priėmimo kompetenciją, būdingą tikriems lyderiams, būtina ugdyti“, – įsitikinusi profesorė.

Ji taip pat pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas, lyderystė, kompetencijos kitose teisėsau­­gos struktūrose taip pat itin svarbu, to­dėl My­ko­lo Romerio universiteto Viešojo sau­gumo fa­kul­­tetas nuo 2014 m. dalyvauja ir jungtinio laips­nio magistrantūros programoje „Po­li­cijos veikla Eu­­­­ropoje“, kurią administruoja Is­panijos nuotolinio mokymosi universitetas. Šios studijos skirtos ug­dyti operatyvaus ir strateginio valdymo kompetencijoms efektyviai kovoti su į skaitmeninę erd­vę persikeliančiu nusikalstamumu.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...