2016 Birželio 08

Migracija

Lietuva – migrantų iš Vietnamo kelyje

veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Dovaidas PABIRŽIS

Maždaug nuo 2014-ųjų vidurio stebima itin suintensyvėjusi Vietnamo piliečių migracija per Lietuvos teritoriją. Nuo krizės Rusijoje bėgančius ir geresnio gyvenimo Vakaruose ieškančius žmones, kurie dažnai būna be dokumentų, jų tėvynė palieka likimo valiai, o Lietuvoje kai kada jie atsiduria tiesiog gatvėje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla „Veidui“ yra sakęs, kad vietnamiečių migracija iš Ru­­sijos į Lietuvą yra viena iš galimų grėsmių, su­sijusių su pasikeitusia ekonomine situacija Rusijoje.

Šiandien didžiuosiuose Rusijos miestuose yra susidariusi ir tam tikra ma­sė tadžikų, uzbekų, kurie neturi darbo. Jų pa­judėjimas – neatmestinas.

„Vietnamo ekonominė padėtis labai bloga, 40 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jie natūraliai ieško įvairių sprendimų. Su Ru­sija istoriškai tai artimos šalys, todėl daug viet­namiečių šiandien gyvena ir dirba ten. Pa­čioje Rusijoje situacija dabar irgi pasikeitusi: mig­racijos politika sugriežtinta, ekonominė pa­dėtis suprastėjo, taip pat ir kiti dalykai, kurių taip aiškiai nežinome. Tai verčia Vietnamo pi­lie­čius migruoti per mūsų regioną į Vakarus. Tu­­­rime informacijos, kad šiandien didžiuosiuose Rusijos miestuose yra susidariusi ir tam tikra ma­sė tadžikų, uzbekų, kurie neturi darbo. Jų pa­judėjimas – neatmestinas“, – „Veidui“ sakė R.Po­žėla.

VSAT 2014-aisiais užfiksavo 195 neteisėtus viet­namiečių perėjimo per sieną atvejus, pernai tokių buvo 116. Šiemet, sustiprinus sienos ap­saugą su Baltarusija, tokių pažeidimų ap­skritai neužfiksuota. Tačiau nelegalios migracijos kelias pastaruoju metu pasuko per Latviją – perėję Rusijos ir Latvijos sieną, vietnamiečiai nesunkiai patenka į Lietuvą ir vėliau mėgina pasiekti Lenkiją. Taigi juos sulaiko tiek Lat­vijos, tiek Lenkijos, tiek mūsų šalies pareigū­nai. 2014-aisiais iš viso buvo sulaikyti 301, 2015-aisiais – 382, šiemet – 45 nelegalai iš Viet­namo.

VSAT duomenimis, pastaruoju metu labai padaugėjo nelegalų vedlių, turinčių Latvijos pilietybę, – pernai buvo sulaikyti 23 tokie as­me­nys. Iki tol pereiti Lietuvos sieną su Bal­ta­ru­sija dažnai padėdavo čečėnų tautybės vedliai.

Vietnamiečiai į Lietuvą dažnai patenka be dokumentų, pasitaiko ir atvejų, kai mėginama apsimesti nepilnamečiais, taip patekti į Ruklos pabėgėlių centrą ir vėliau iš ten pabėgti.

Pernai du vietnamiečiai grįžo į savo gimtinę savanoriškai, o prievarta iš šalies buvo išsiųsta 313 Vietnamo piliečių.

Vietnamiečių skaičius Pabradės užsieniečių registracijos centre (URC) kiekvieną dieną keičiasi. Rengiant šį straipsnį ten iš viso buvo 89 žmonės, iš kurių 33 – vietnamiečiai. Ne­tru­kus septynis asmenis buvo ketinama perduoti Lat­vijai, artimiausiu metu planuotas ir devynių viet­namiečių grąžinimas į gimtinę. Dar 10 žmo­nių, atvykusių per Latviją, vėl buvo sulaiky­ta ir jie netrukus turėjo atvykti į centrą.

„33 yra palyginti nedidelis skaičius, pernai ir užpernai vienu metu buvo ir 120 vietnamiečių. Turint galvoje mūsų pajėgumus, tai jau buvo kritinė situacija, kurią šiaip ne taip pavyko su­valdyti“, – sako URC viršininkas Alek­san­dras Kis­lovas.

Pernai du vietnamiečiai grįžo į savo gimtinę savanoriškai, o prievarta iš šalies buvo išsiųsta 313 Vietnamo piliečių. Šiemet iki gegužės pa­baigos išsiųsta dar 18 žmonių.

Tenka grąžinti patiems

Į Lietuvą patekę vietnamiečiai keliauja į Pa­bradės užsieniečių registracijos centrą. Pa­teikę politinio prieglobsčio ar laikinos globos prašymą, jie svarstymo metu gali apsigyventi ir savo pasirinktoje vietoje.

Vietnamo piliečiai pernai pateikė tik tris prašymus suteikti prieglobstį arba laikiną globą.

Kaip sako Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Eve­li­na Gudzinskaitė, jeigu šie žmonės sulaikomi su dokumentais, nevykdomas arba yra baigtas vyk­dyti ikiteisminis tyrimas ir nekyla jokių pro­blemų, išsiuntimas gali būti įvykdytas greitai: per porą dienų priimamas sprendimas, dar tiek pat trunka nupirkti bilietus ir atlikti kitas reikalingas procedūras.

Tačiau jeigu sulaikomas asmuo neturi dokumentų, procedūra gali užtrukti kelis, o kartais ir keliolika mėnesių. Vietnamo piliečiai pernai pateikė tik tris prašymus suteikti prieglobstį arba laikiną globą. 2014-aisiais tokių buvo 28, 2013 m. – 26, 2012-ais – 47. Paprastai šie prašy­mai atmetami kaip nepagrįsti.

„Neretai sulaikyti vietnamiečiai turi Rusijos išduotas vienkartines vizas. Tačiau jie į Lietuvą patenka ne tiesiogiai iš Rusijos, todėl negalime vykdyti readmisijos į Rusiją, tenka juos išsiųsti į Vietnamą. Jeigu būtų nustatoma, kad jie turi Rusijos išduotus leidimus gyventi, tada būtų ga­lima vykdyti readmisiją į Rusiją, bet tokių at­vejų nepasitaikė. 2015 m. 10 vietnamiečių buvo grąžinti į Baltarusiją, pavykus nustatyti (įrodyti), kad jie kirto būtent Baltarusijos ir Lietuvos sieną“, – pasakoja E.Gudzinskaitė.

A.Kislovas užsimena, kad dėl žmonių grąžinimo į Rusiją problemų kyla daugeliui Eu­ro­pos Sąjungos valstybių: įrodyti fakto, kad šie žmo­nės atvyko būtent iš ten, paprastai nepavyksta. Bendradarbiavimas sėkmingai vyksta tik dėl tranzito derinimo readmisijos sutarties pagrindu.

Lietuvoje jie yra nelegaliai ir nieko čia negali daryti – nei įsidarbinti, nei kokių nors legalių pajamų gauti. Tai nepavydėtina situacija.

„Kelionės vyksta oro transportu, reikia poros savaičių tam suderinti su Rusijos migracijos tarnyba. Problemų dėl to neturime, sakyčiau, 99 proc. atvejų tranzito galimybė patvirtinama. Kol kas puikiai sekasi bendradarbiauti su „Aeroflotu“, kuris vykdo tuos skrydžius. Kiek­viena aviakompanija turi savo reikalavimų šiems žmonėms, įvertinus rizikos veiksnius pasiekiamas susitarimas dėl atitinkamo skaičiaus. Jei jau priimamas sprendimas dėl išsiuntimo, šie žmonės problemų nekelia, nesistengia pasyviais veiksmais išvengti išsiuntimo, dėl ko jiems reikėtų skirti palydą. Kai kurios aviakompanijos tokiu atveju reikalauja dviejų palydovų vienam asmeniui, tai būtų tikrai brangu. Naudojame Europos Sąjungos lėšas, 25 proc. pinigų yra iš Lietuvos biudžeto“, – išvykimo kelią nurodo A.Kislovas.

Išmetami į gatvę be dokumentų

Didžiausių problemų kyla dėl žmonių, į Lie­tu­vą patekusių be jokių dokumentų. Jų tapatybės nustatymas dažnai trunka ilgai, o kartais to iš viso nepavyksta padaryti. Tokiu atveju šie žmo­­­nės maksimalų sulaikymo terminą – 18 mė­­­­­­nesių pralaikomi Pabradėje, o tuomet paleidžia­­mi į laisvę be jokių dokumentų. Lietuva dip­­lomatinius santykius su Vietnamu palaiko per ambasadą, esančią Lenkijos sostinėje Var­­­šu­voje. Po tam tikrų pasikeitimų diplomatiniame korpuse Vietnamo ambasadoje Var­šu­voje Lietuvos institucijos pasigenda tikro bendradarbiavimo.

„Anksčiau tokių atvejų nebūdavo, bet pa­staruoju metu keletą kartų taip nutiko. Žmogus išleidžiamas, nes daugiau jo laikyti negalima, bet jam neišduodami jokie dokumentai. Juos globoja viena Vilniaus parapija. Ir toliau stengiamės, kontaktuojame su institucijomis iš Vietnamo dėl šių žmonių. Lietuvoje jie yra nelegaliai ir nieko čia negali daryti – nei įsidarbinti, nei kokių nors legalių pajamų gauti. Tai nepavydėtina situacija. Bendraujame su jais ir toliau, kad jie padėtų nustatyti savo tapatybę“, – padėtį komentuoja E.Gudzinskaitė.

Niekas tolimesniu šių žmonių likimu nesirūpina ir net tiksliai nežino, kur jie atsiduria.

A.Kislovas patikslina: pernai tokių atvejų buvo vienas, šiemet – jau daugiau nei dešimt. Pasak jo, problema ta, kad iš esmės nėra numatyta mechanizmo, kas šiuos žmones turi prižiūrėti vėliau. Pagal įstatymus, jie turėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą, o migracijos padaliniai turėtų spręsti jų išsiuntimo klausimą ir toliau. Tačiau susisiekus su Vilniaus miesto migracijos valdyba paaiškėjo, kad niekas tolimesniu šių žmonių likimu nesirūpina ir net tiksliai nežino, kur jie atsiduria.

„Informavome atitinkamas institucijas apie problemą, bet čia daugiau yra klausimas So­cia­linės apsaugos ir darbo ministerijai. Pa­lei­džia­mi šie žmonės gauna pažymą apie tai, kiek lai­ko pra­buvo URC ir kokiu vardu prisistatė, bet ji tei­sinės galios neturi, taip pat duodamas ir teismo sprendimas. Bandydami spręsti šį klausimą ben­dradarbiaujame su Vietnamo asociacija Lie­tuvoje, Vilniaus Šv. Jono Bosko parapija, du ku­nigai iš ten priglaudžia šiuos žmones. Žinoma, nevyriausybinių organizacijų atsakomybė yra gana ribota ir tai nesuteikia jokio teisinio sta­tuso. Toks žingsnis tiesiog yra geranoriškas ges­tas padėti ir pasirūpinti“, – pasakoja A.Kis­lovas.

Jo teigimu, būtina laikytis diplomatinio etiketo, todėl „bombarduoti“ paklausimais ambasados negalima. Pateikus užklausą ir nesulaukus jokio atsakymo per tris mėnesius mėginama kreiptis pakartotinai. Iš viso per maksimalų pusantrų metų laikotarpį Pabradės URC į ambasadą Lenkijoje kreipiamasi vidutiniškai keturis kartus. Nesulaukus jokio atsakymo ir nepavykus nustatyti asmens tapatybės jis tiesiog paleidžiamas.

Kaimyninės Latvija ir Estija su tokiomis problemomis nesusiduria: Estija diplomatinius santykius su Vietnamu palaiko per ambasadą Suomijoje, Latvija – per ambasadą Rusijoje.

Rudenį Lietuvos institucijų atstovai planuoja vizitą į Vietnamą, kur tikisi užmegzti tiesioginius kontaktus su pareigūnais, atsakingais už asmenų identifikavimą. Šiandien Vietnamo institucijos savo tautiečių nesutinka priimti ir užsakomaisiais skrydžiais, kuriuos būtų galima vykdyti kartu su Lenkija, kur ši problema dar aktualesnė.

Istorinės migracijos tradicijos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kon­stantinas Andrijauskas sako, kad šiandieninis Vietnamo ekonomikos modelis atitinka tipinį sparčiai besivystančios šalies raidos kelią: nuolat auganti miestų pramonė, naudojanti ir pažangias technologijas, ekonominės reformos orientuotos į eksporto skatinimą ir dalyvavimą pasaulinėse rinkose.

Tačiau šios reformos, be kita ko, nepaliečia di­delės dalies Vietnamo visuomenės, visų pir­ma gyvenančiųjų provincijoje, todėl socialinė atskirtis vis didėja. Priešingai nei kaimyninė Ki­­nija, mažesnį Vietnamą valdanti komunistų par­­tija nesugeba patenkinti savo gyventojų eko­nominių poreikių ir tai verčia gyventojus ieš­koti laimės svetur.

Ne mažesnė Vietnamo problema – ir sparčiai didėjantis gyventojų skaičius, netrukus peržengsiantis 100 mln. ribą.

Vis dėlto tikroji padėtis Vietname nėra iki galo žinoma – oficiali statistika dažnai neatspindi realios situacijos, o vertinimai iš šalies gerokai skiriasi.

Pasak K.Andrijausko, migracijos kultūra Vietname taip pat gaji. Skausminga vietnamiečių tautos XIX ir XX a. istorija, kai valstybė ka­riavo praktiškai su visomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis, išskyrus jai draugišką So­vietų Sąjungą, lėmė, kad gausi vietnamiečių diaspora yra pasklidusi po daugelį šalių.

„Didelė vietnamiečių emigracija pastebima ir į pokomunistines valstybes. Lietuvoje jų kiek mažiau, tačiau turime ir vietnamiečių kilmės lietuvių. Dabartinė vietnamiečių diaspora Len­kijoje ir Čekijoje, kai kuriais vertinimais, siekia bent 50 tūkst. žmonių. Tai didelis skaičius. O prieš 25 metus jų buvo dar daugiau – komunisti­nėje ekonomikoje tai buvo pigi darbo jėga. Rusijoje ir šiandien jie sudaro ne­ma­žą pigios ir nelegalios darbo jėgos dalį. Tu­rint galvoje spartėjančias socialines bei ekonomines problemas Rusijoje, bendrą valdžios ne­pa­si­ten­ki­ni­mą vykdoma migracijos politika ir pastangas ko­voti su migrantais, ypač nelegaliais, šiame kon­tekste vietnamiečių traukimasis į Vakarus yra gana logiškas“, – tendencijas apibū­dina moks­lininkas.

Jo teigimu, įprasta, kad Vietnamo piliečiai šiose šalyse dirba mažiau apmokamus, pavojingesnius darbus. Dažna jų veiklos sfera taip pat yra rest­oranai, kurių ypač gausu Vakaruose, bei smulki prekyba turgavietėse ar mažose parduotuvėlėse. Lenkijoje nemažai vietnamiečių dirba žemės ūkyje.

K.Andrijausko nestebina atsainus Vietna­mo institucijų požiūris į užsienin laimės ieškoti patraukusių piliečių problemas ir likimus. „Jei tai yra ekonominiai migrantai, ir ypač tose valstybėse, su kuriomis santykiai nėra pernelyg stip­rūs ar istoriškai susiklostę ir emigrantų ne­ga­lima naudoti strategiškai, žinoma, kad režimui jie nelabai rūpės. Netgi priešingai, yra teiginių, kad pusiau oficialiai į migraciją žiūrima užmerktomis akimis, nes taip mažinamas de­mografinis, o kartu ir politinis spaudimas Viet­na­mo komunistų partijai. Todėl tai, kad jie ne­labai bendradarbiauja su Lietuva, yra daugiau nei suprantamas reiškinys. Žmonės dažnai pa­liekami likimo valiai ir Vietnamo pasas nereiškia itin daug, nebent tai būtų kokie nors žmogaus teisių aktyvistai ar politiniai veikėjai. Ta­čiau tokie žmonės į Rytų ir Vidurio Europą pa­prastai nevyksta“, – aiškina politologas.

Migrantai iš Rusijos – ne tik savo valia?

Norvegijos tarnybos neseniai pranešė apie pa­sitaikančius atvejus, kai žmonės, turintys leidimus gyventi Rusijoje, patenka į Norvegiją, pa­siprašo prieglobsčio, o valstybei atsisakius jį su­teikti Rusija atsisako juos priimti atgal. Apie tai, kad Rusijos Federacijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) padeda prieglobsčio prašytojams pereiti dvi Suomijos šiaurės rytuose esančias sienos perėjas, skelbė ir Suomijos žiniasklaida.

Žinant faktą, kad ekonominė padėtis Ru­si­jo­je prastėja, o darbo emigrantų, ypač iš Vi­du­rin­ės Azijos valstybių, skaičiai šioje šalyje dideli, ar toks scenarijus gali kelti grėsmę ir Lie­tu­vai?

„Dabar negalėčiau pasakyti, kiek procentų vertinčiau tokią tikimybę, bet iš tikrųjų ji yra galima. Spaudoje teko ne kartą skaityti apie žmones, kurie pateko iš Rusijos į Norvegiją: buvo nutiestas kelias pabėgėliams, išnuomojami dviračiai ir kitos transporto priemonės. Pa­sa­­kojama: gyvenau Rusijoje 10 metų, atėjo FSB darbuotojas ir nei iš šio, ne iš to pareiškė – keliauk. Šių žmonių išvykimas tikrai skatinamas, o kokiu keliu jie pasuks ir kokį maršrutą pasirinks, galime tik spėlioti“, – svarsto Seimo Na­cionalinio saugumo ir gynybos komiteto va­do­vas Artūras Paulauskas.

Pasak jo, pastarieji VSAT mokymai ir pratybos būtent yra nukreiptos spręsti tokius galimus scenarijus ties siena su Latvija arba Baltarusija. Visų pirma orientuojamasi į bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis, taip pat galvojama ir apie fizinį sienos užkardymą.

„Jei prie sienos atsiranda keli šimtai ar tūkstantis žmonių, kurie šaukia, kad į juos šaudo ir jiems grasina, kaip tuomet pasielgti? Būtent tam ir vyksta įvairios tokios pratybos. Žinoma, kadangi mūsų tokia geografinė ir geopolitinė padėtis, taikant tam tikrus hibridinio karo elementus srautai gali pasukti į mūsų pusę. Nesu įsitikinęs, kad ir į Europą plūstantys migrantai nėra kieno nors paskatinti. Susidaro įspūdis, kad kartais viskas vyksta kaip pagal dirigento lazdelę“, – tvirtina A.Paulauskas.

Tačiau bent jau kol kas pagrindinis migrantų iš Vietnamo likimų dirigentas yra ekonominis sunkmetis Rusijoje bei tėvynėje, kurį kartais pakeičia nepavydėtina padėtis Lietuvoje.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Tonis Tonis rašo:

    Puikus straipsnis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...