2012 Lapkričio 06

MMA pakėlus iki 1000 Lt, sunkumų turėtų virš 30 proc. įmonių

veidas.lt


Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kas ketvirtį skaičiuojamo pramonės lūkesčių indekso rezultatai rodo, kad didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai ketvirtajam 2012 m. ketvirčiui išliko optimistiniai ir 16 punktų viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią plėtrą nuo gamybos susitraukimo.

Tačiau palyginti su trečiuoju ketvirčiu, kada lūkesčių indekso reikšmė siekė 76 punktus, verslo optimizmo lygis sumažėjo iš karto 10 punktų. Anot LPK analitiko Aleksandro Izgorodino, verslo optimizmo sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo padidėjęs vidinių grėsmių lygis. „Vidinių grėsmių kontekste įmonėms nerimą kelia galimas verslo aplinkos pasikeitimas po Seimo rinkimų, ypač darbo santykių atžvilgiu, t.y. galimas progresinių mokesčių tarifų įvedimas bei galimas reikšmingas minimalaus darbo užmokesčio padidinimas. Minėtos grėsmės pablogino verslo lūkesčius, padidino neapibrėžtumą, sumažino įmonių motyvaciją investuoti bei verčia stabtelėjus laukti naujos valdžios sprendimų“, – teigia A. Izgorodinas. Svarbu pažymėti, kad gamybos ir užsakymų atžvilgiu metų pabaiga pramonei bus sėkminga: „Gamybos bei naujų užsakymų indeksų reikšmės siekia atitinkamai 70 ir 74 punktus ir gerokai viršija kritinę 50 punktų reikšmę. Tokie rezultatai rodo, kad Lietuvos pramonė išlieka atspari iš išorės rinkų kylančioms grėsmėms, o gamybos ir užsakymų atžvilgiu ketvirtą ketvirtį turės prieaugį, o prognozuojamas gamybos apimčių padidėjimas bus pasiektas eksporto sąskaita“.

Eksportą tempia NVS bei Baltijos šalys

Eksporto lūkesčių indekso reikšmė ketvirtajam ketvirčiui siekia 67 punktus, tad metų pabaigoje galima tikėtis santykinai sparčios eksporto plėtros. „Sparčią Lietuvos eksporto plėtrą labiausiai palaiko NVS rinkos bei Baltijos šalių rinkos. Sparčiai augant Rusijos ūkiui, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į Rusiją 2012 m. antrą ketvirtį buvo 16 proc. didesnis nei prieš metus, o eksportas į NVS per metus išaugo 22 proc. Atsigaunant Latvijos bei Estijos ūkiams, lietuviškos kilmės prekių eksportas be mineralinio kuro į kaimynines Baltijos šalis antrąjį ketvirtį padidėjo 28 proc. Savo ruožtu, ES rinkai balansuojant tarp stagnacijos ir recesijos, metinis eksporto augimas į likusias ES šalis (t.y. išskyrus Latviją ir Estiją) sulėtėjo nuo 7,8 proc. ketvirtą 2011 m. ketvirtį iki vos 1,5 proc. antrą 2012 m. ketvirtį“, – teigia A. Izgorodinas. Toliau stebimas spartus eksporto augimas į Vokietiją, kuriai tenka 11 proc. lietuviškos kilmės eksporto – eksportas be mineralinio kuro į Vokietiją antrąjį ketvirtį paaugo 7 proc., o tokį rezultatą reikia vertinti pozityviai.

Pramonininkų analitikas pastebi, kad krizės metu NVS rinkų svarba Lietuvos eksportui padidėjo, o ES rinkų svarba – sumažėjo. „NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūroje padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. šiemet. Tuo tarpu eksporto dalis į ES susitraukė nuo 64 proc. 2009 m. iki 62 proc. šiemet. Tai – savotiškas verslo atsakas euro zonos skolų krizės keliamoms grėsmėms. Dalis įmonių perorientavo eksportą į geresnį augimo potencialą turinčias rinkas (šiuo atveju – NVS rinkas). Spartus NVS rinkų augimas kompensuoja užsakymų sumažėjimą Europoje, tačiau tai didina Lietuvos eksporto priklausomybę nuo naftos kainos“, – pastebi A. Izgorodinas.

Vidaus paklausa metų pabaigoje gali kristi

LPK tyrimas rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį vidaus rinka išliks itin pažeidžiama. Apskaičiuotoji vidaus paklausos perspektyvų išraiška sumažėjo nuo 59 punktų trečią ketvirtį iki 41 punkto ketvirtą ketvirtį. „Tokia indekso reikšmė rodo, kad vidaus paklausos augimo tikėtis negalime, tuo labiau negalima atmesti ir nežymaus vidaus vartojimo susitraukimo varianto“, – teigia A. Izgorodinas. Anot analitiko, artimiausiu metu vidaus paklausą labiausiai ribos infliaciniai veiksniai bei gyventojų atsargumas. „Antrą šių metų ketvirtį benzinas ir dyzelinas buvo 7 bei 8 proc. brangesni nei prieš metus. Dujų kaina vartotojams liepos mėnesį padidėjo penktadaliu, o nuo 2013 m. dujos pabrangs dar 3,7 cento. Laukiame ir brangiausio istorijoje šildymo sezono, kada vidutinė šildymo kaina bus 4 proc. didesnė nei prieš metus. Kylant pasaulinėms maisto kainoms, nuo 0,9 proc. gegužę iki 2,9 proc. rugsėjį paspartėjo maisto infliacija. Visi minėti veiksniai daro itin didelį spaudimą gyventojų perkamajai galiai“, – teigia A. Izgorodinas. Vidaus vartojimą augimo nebuvimą patvirtina ir indėlių kiekis komerciniuose bankuose. „Namų ūkių indėlių likučiai komerciniuose bankuose rugsėjo mėnesį siekė 27,5 mlrd. Lt, t.y. svyruoja ties istoriškais didžiausia riba.

Pramonės pelningumas sumažėjo 2,3 karto

Ketvirtą ketvirtį žaliavų kainų indeksas siekė 58 punktus, kuris parodo, kad metų pabaigoje įmonėms padidės žaliavų kainos. Augant žaliavų ir šildymo kainai, visi sektoriai, išskyrus, medienos pramonę ketvirtą ketvirtį ketina verčiami didinti produkcijos kainą. „Visuose sektoriuose, išskyrus, chemijos pramonę, žaliavų kainų indekso reikšmė yra didesnė nei produkcijos kainų indekso reikšmė. Tai reiškia, kad dalį padidėsiančių gamybos sąnaudų verslas prisiims ant savo pečių, t.y. produkcijos kainų nedidins savo pelno sąskaita. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys – pelningumo koeficientas apdirbamojoje gamyboje susitraukė nuo 4,4 proc. 2011 m. antrąjį ketvirtį iki 1,9 proc. 2012 m. antrąjį ketvirtį. Pinigine išraiška tai reiškia, kad vienas pardavimų litas pramonėje 2011 m. antrą ketvirtį generavo 4,4 centus pelno, o šių metų – tik 1,9 cento. Negana to, šiuo metu pelningumas pramonėje yra netgi mažesnis nei krizinį 2009 m. antrą ketvirtį, kada jis siekė 2,3 proc.“, – teigia analitikas.

Smarkiai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia valdžios sprendimai

Vadovų apklausa rodo, kad reikšmingai padaugėjo respondentų, manančių, kad didžiausią grėsmę įmonės veiklai kelia valdžios sprendimai – nuo 2 proc. trečią ketvirtį iki 7 proc. ketvirtą ketvirtį. „Seimo rinkiminės kampanijos metu nuskambėję teiginiai dėl siūlomų verslo aplinkos pakeitimų didino neapibrėžtumą, neigiamai paveikė verslo lūkesčius, mažino verslo motyvaciją investuoti ir kurti naujas darbo vietas“, – teigia LPK analitikas A. Izgorodinas. Antroje vietoje – dvigubai padaugėjo respondentų, teigiančių, kad didžiausią grėsmę įmonių veiklai kelia silpna vidaus paklausa – nuo 6 proc. trečią ketvirtį iki 12 proc. ketvirtą ketvirtį. Trečioje vietoje – Euro zonos skolų krizė ir toliau kelianti grėsmę pramonės būklei – taip mano kas penktas (22 proc.) respondentas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...