2010 Rugpjūčio 26

Mokykla

Metas pradėti ruošti mokinukui kraitį

veidas.lt

"Veido" archyvas

Prekybos centruose vasaros prekių išpardavimus jau pakeitė mokyklinių prekių bumas ir būsimi pradinukai žibančiomis akutėmis tempia mamas ir tėčius į tuos stebuklingus skyrius.

Kuprinė ir rašiklinė – mokslo simboliai

Parinkite pradinukui tinkamą kuprinę: ji turėtų būti su diržais ant abiejų pečių, kabėti menčių lygyje, o ne ties juosmeniu. Didelis svoris apkrauna petukus ir vaikas linksta į priekį. Pradinukų kuprinių nugarėlė turi būti pakietinta, kad nesideformuotų nuo svorio ir vaikas nesukumptų. Didžiausiose svorio koncentracijos vietose, kurios labiausiai spaudžia stuburą, įsiuvami paminkštinimai. Pageidautina, kad minkšti būtų ir diržai, reguliuojami pagal vaiko ūgį. Į kuprinę turi tilpti A4 formato lapai. Pradinukams rekomenduojamos kuprinės su sagtimis, o ne užtrauktukais – negrabios rankelės juos dažnai sugadina. Antra vertus, jau antrokai tokių kuprinių paprastai nebenori, tad jas gali tekti keisti dar nesunešiotas…

Pradinukui labiau tinka rašiklinė su skyriais, kad nereikėtų ieškoti pasimetusio daikto. Nesibaiminkite didelės rašiklinės – šiais laikais jos gana lengvos. Pirkti sukomplektuotą rašiklinę – gerokai pigiau, tačiau joje dažnai būna surinkti prastesnės kokybės daiktai. Geriausia išsirinkti rašiklinę ir tik po to priemones į ją. Tuomet nenutiks, kad parkeris nelenda už gumutės ar netelpa liniuotė.

Parkeris atvira plunksna

Mokykloje reikalaujama rašyti tik rašalu (ne tušinuku). Pradinukai turėtų matyti plunksną – taip lengviau mokytis rašto, todėl jiems tinka atviresnės (ilgesnės) plunksnos, nors trumpesnės mažiau tepa ir ne taip pavargsta ranka. Parduotuvėse, jei parkeriai nesupakuoti, verta nuimti kamštelį ir palyginti (plunksnų ilgis matyti plika akimi).

Rekomenduojama rinktis parkerius su kapsulėmis, nes jas patogu keisti, jos netepa pirštų. Vyresni mokiniai mėgsta rašalinius parkerius su rašiklio antgaliu. Rinkitės juos su guminiais laikikliais: jie nespaudžia pirštų, o suprakaitavus rankoms neslysta. Mokytojai nenoriai leidžia naudotis rašalą užtušuojančiu rašikliu, mat vaikas esą turi matyti savo klaidas. Tačiau kai kuriems pirmokams bent jau savo namų darbus norisi atlikti nepriekaištingai švariai.
Pieštukai neturi būti per minkšti

Pieštukų minkštumas žymimas raidėmis. Pirmokui tinkamiausias HB (vidutinio minkštumo) ir B (minkštas). 2B ir 3B pirmokui jau per minkšti, nes gali sutepti piešinį. Pieštukus rinkitės minkštesnio medžio (lengviau drožti) ir paieškokite nelūžtančio grafito (tai reiškia, kad nukritusio pieštuko šerdis drožiant neišbyrės). Vaikui patogiau turėti ne apvalios formos, o kampuotus pieštukus – jie neriedės nuo stalo. Pieštukus verta pirkti su metaline ar plastikine, o ne kartonine dėžute, kuri gretai susidėvi ir iš jos kuprinėje viskas išbyra.

Trintukų tikrai nepirkite tų, į kuriuos tiesis vaikų rankos – spalvingų ir su piešinėliais. Paprastai jie yra nekokybiškiausi ir tepa. Pradinukams geriausiai tiks smailiais kampais – bus patogiau rankai, o vyresniems tiks ir suapvalintų formų. Beje, kai kurie trintukai nutrina net rašalą ar grafitą nuo plėvelės.

Jaunajam menininkui

Geresni ir patogūs nešiotis yra flomasteriai dviem galais – storu ir plonu. Vieni jų skirti specialiai mažesniems vaikams – ne tokie ryškūs, tačiau lengviau išsiplauna. Akvarelę rinkitės pagal poreikį – norint išgauti kokybiškesnes spalvas ir atspalvius tinka medaus akvarelė, tačiau yra ir pigesnių, ryškių vandeninių dažų, kurie lengvai nusivalo nuo stalo ir nusiplauna nuo rankų bei drabužių. Labiausiai tiks plastilinas, nelimpantis prie rankų, kurį galima atskirti, o vėliau vėl naudoti kelias sulipdytas spalvas.

Kokį rinktis teptuką? Smailėjančios formos, minkšti ponių, voverių, šunų plaukų teptukai tinka akvarelei, o kietesnių šerių, keturkampės formos, – guašui. Pravartu įsigyti ir lengvutę plastikinę prijuostėlę, kuri saugos mažojo dailininko drabužėlius. Kartais dailės mokytojai reikalauja įsigyti klijuotės stalui uždengti. Deja, jos kanceliarinių reikmenų skyriuje nerasite, teks pasidairyti kitur.

Rinkitės geresnį popierių

Parinkdamos piešimo popierių atkreipkite dėmesį, kiek sveria kvadratinis jo metras. Jei mažiau nei 100 g – popierius prastas, plonas. Akvarelei skirto popieriaus struktūra šiek tiek kitokia – jis šiurkštesnis. Pirmokui labiau tinka dvipusis spalvotas popierius, mat kerpant figūras pasitaikys mažiau klaidų. Pradinuko žirklutės turi būti bukos, neilgos. Yra ir specialiai pritaikytų kairiarankiams. Beje, parduotuvėse jau atsirado modernių rėžtukų, kurie popieriaus detales atrėžia kur kas tiksliau nei žirklutės.

Kaip pasirinkti klijus

Smulkias detales geriausiai suklijuoja skysti klijai. Jų yra su specialiais antgaliais, kad neišsilietų per daug ir neteptų rankų. Jei teks tepti daugiau, rinkitės antgalį-teptuką, jei darbelis reikalauja ypatingo kruopštumo –  antgalį-tušinuką. Parinkdamos pieštukinius (sausus) klijus atkreipkite dėmesį, kiek jų sudėtyje yra vandens: kuo mažiau, tuo ilgiau jie nesudžius. Šiais laikais dauguma klijų nėra nuodingi – nieko neatsitiks net jų lyžtelėjus.

Sąsiuviniai ir aplankalai

Jų pirkti prieš rugsėjį neskubėkite, nes galite prisipirkti netinkamų. Palaukite, kol mokytoja pasakys, kiek kam ko reikia. Paprastai tėvai perka įprastą knygų ir pratybų aplankalų pakuotę tam tikrai klasei, bet ir čia galite apsigauti, jei mokykloje naudojami nestandartinio formato vadovėliai ar natų sąsiuviniai. Tokiu atveju kanceliarinių reikmenų parduotuvėje teiraukitės specialios limpančios plėvelės: užklijavus net nematyti, kad knyga aplenkta.

Drabužiai ir uniforma

Jei pasirinkote mokyklą, kurioje uniforma privaloma, teks išleisti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų, tačiau rūpestis dėl vaiko aprangos atkris visiems metams. Jei vaikas eina į mokyklą, kurioje leidžiama rengtis kaip nori, pasirūpinkite dviem komplektais naujų (neišaugtinių), patogių, praktiškų drabužių iš patvarios medžiagos. Įsigykite ir išeiginę eilutę berniukui ar suknelę mergaitei  – be Rugsėjo 1-osios, mokykloje jie švęs dar ne vieną šventę.

Sportinės aprangos iki rugsėjo nepirkite, palaukite mokytojų pageidavimų ar nurodymų. Galbūt reikės tam tikros spalvos marškinėlių, gal tik ilgų kelnių, o gal tik trumpų šortų. Daugelis mokytojų, norėdami apsaugoti vaikus nuo traumų, neleidžia sportuoti avint bet kokiais sportbačiais, o reikalauja nupirkti neslystančiais padais. Sportinei aprangai nešiotis patogu pirkti (galima ir pasiūti) virvele sutraukiamą medžiaginį maišelį. Nesinaudokite polietileniniais, nes juose dėvėti drabužiai šunta.

Geriems batams – daug reikalavimų

Pirmiausia mokyklinė avalynė turi būti patogi, kad per pamokas mokinio dėmesio neblaškytų spaudžiantys ar veržiantys batai. Nepatariama pirkti jų “išaugimui”: parinkti ne pagal dydį, per laisvi batai dažnai kalti dėl dramblotos eisenos ir nuospaudų. Septynerių–dvylikos metų vaikų tėvai avalynės tinkamumą turėtų tikrinti kas keturis mėnesius.

Matuojant batus taip pat pravartu šį tą žinoti. Net eidamos į parduotuvę su vaiku pasiimkite pėdos matuoklį: kartais taip daug geriau, mat spustelėjus batus iš viršaus vaiko pirštai nevalingai susiriečia. Besimatuojantis batus vaikas turėtų stovėti, o dar geriau – pavaikščioti, nes tik visu svoriu apkrovus pėdas paaiškėja tikrasis batų dydis. Matuotis būtina abu batus, nes pėdų plotis, ilgis, kelties aukštis gali skirtis. Per dieną kojos ištinsta, todėl į parduotuvę keliaukite antroje dienos pusėje. Ir įsitikinkite, ar vaikas neriečia nykščio tyčia, o jis būtinai pamėgins, jei batai jam patinka…

Renkant batukus svarbiausia atsižvelgti į du dalykus: jie turi ir saugoti, tausoti koją, ir būti gražūs. Juk ko verti anatomiškai taisyklingi batai, jei vaikas suks nuo jų akis? Arba jei įsigytas “mados klyksmas” klaipys kojas? Tad šie du dalykai turi būti suderinti.

Visuomet verta pirkti gerą vardą turinčio gamintojo batus – jų privalumus paprastai lemia ne viena pavykusi detalė, o visuma: tiek kokybiškos medžiagos, tinkamas batviršis, anatomiškai pritaikytas padas, tiek dizainas. Dar renkantis batus svarbu, kad jie būtų:

● Platūs ir laisvi priekyje, kad užtektų vietos pirštams ir jų nedeformuotų. Todėl batų priekis yra bukas, o ne smailus.

● Lengvi ir minkšti, vadinasi, jie nevaržys vaiko judesių, netrukdys šokinėti.

● Lankstūs. Avint tokius batus pėda nuo kulno iki pirštų vystosi natūraliai, padas tarsi prisitaiko prie pėdos. Iš putplasčio ar natūralios gumos pagaminti patvarūs padai lengvai lenkiasi per pėdų lenkimo linijas.

● Neslidūs, labai gerai sukimbantys su paviršiumi, vadinasi, būsite ramios, kad dūkdamas per pertraukas vaikas nepaslys, o tai būtina jo saugumui užtikrinti.

● “Sugeriantys” smūgius – čia jau “kalta” speciali kulno struktūra, sauganti vaiko kojytes.

● “Kvėpuojantys”. Orui laidi medžiaga neleidžia kaisti ir drėkti kojoms. Beje, šis kriterijus svarbus ir batų šiltumui, mat neprakaituojančioms kojoms net per šalčius daug šilčiau.

● Nelaidūs vandeniui – juk mažieji skuba išbandyti kiekvienos balos gilumą.

● Lengvai apaunami – tai ypač svarbu pradinukams.

● Žemakulniai. Net mažosioms panelėms verčiau avėti tokius, nes visas krūvis tenka ne pėdų priekiui, o pasiskirsto per visą padą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...