2014 Rugsėjo 24

Mažiausių mokesčių miestas – Klaipėda

veidas.lt

 

Uostamiestis turi daugybę pranašumų: tai ir patogus bei racionalus miesto dydis, nuolat gerėjančios kasdienio gyvenimo sąlygos, puiki susisiekimo infrastruktūra, aktyviai besiplėtojantis verslas, gerai mokamos darbo vietos, vienas mažiausiųjų šalyje nedarbas, tankus švietimo ir kultūros, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų įstaigų tinklas. Ir, kas svarbu kiekvienam klaipėdiečiui, – čia komunaliniai mokesčiai tik mažėja.

„Manau, kad neabejotinai didelę reikšmę turi neperkrautas valdymo aparatas, tarnautojų profesionalumas, nuolatos puoselėjami bendruomeniški santykiai bei pats Klaipėdos savivaldybės administracijos darbo stilius – formalumus atlikti operatyviai ir preciziškai. Tuomet ir sudėtingi darbai vyksta sklandžiai“, ‑– įsitikinęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Miesto, kaip kompleksinės struktūros, ir miestiečių gerovė – pagrindiniai kriterijai, į kuriuos orientuojamasi nagrinėjant kiekvieną tarybai teikiamą svarstyti sprendimo projektą. Dar viena miesto valdžios prerogatyva – sisteminiai strateginiai sprendimai. „Pastaruoju metu tokių priimtas ne vienas: tai kompleksinė sporto sektoriaus reforma, centralizuotos biudžetinių įstaigų apskaitos sistemos diegimas, viešojo transporto reforma“, ‑– vardija meras.

Miesto vadovą labiausiai džiugina faktai – naujų objektų pristatymas visuomenei, naujų veiklų pradžia. „Vis dėlto politikoje progų gauti tikrąją emocinę grąžą neretai tenka luktelėti ar net laukti ilgai. Tačiau atsakingai žvelgdami į ilgalaikius tikslus ir siekius nesidairome vienadienio efekto prieš eilinius rinkimus, ir tai – savotiška Klaipėdos miesto politinė tradicija“, ‑– tikina V.Grubliauskas.

Šiemet suremontavus Pilies tiltą, visa Danės atkarpa iki Biržos tilto taps patogesnė laivybai, o tvarkoma Piliavietė ir jos aplinka sparčiai tampa dar vienu patraukliu miesto kampeliu. Beje, šiemet bus ir ilgai lauktų atidarymų: kitapus Senojo turgaus lapkritį duris atvers scenos menų ir kūrybinių verslų inkubatorius „Kultūros fabrikas“.

Komunalinės atliekos tvarkomos europietiškai

Pagrindinis Klaipėdos skirtumas nuo kitų miestų atliekų tvarkymo srityje – mažėjančios kainos gyventojams už paslaugas ir gerėjanti atliekų infrastruktūra mieste. Per pastaruosius trejus metus vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybė sumažino 15 proc., šį rudenį planuoja mažinti dar 10 proc.

„Klaipėda neturi „valdiško“ atliekų vežėjo, šią paslaugą savivaldybė perka rinkoje, todėl mažėja atliekų vežėjų kainos. Dar šių metų sausį atliekų vežėjams buvo mokama 126,89 Lt už toną surinktų atliekų, bet planuojama, kad 2015 m., baigus šiuo metu vykdomą tokios paslaugos viešojo pirkimo konkursą, kaina bus apie 95 Lt už toną“, –‑ prognozuoja Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Jo žodžiais, vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos gyventojai ir įmonės moka labai pareigingai. Atliekų tvarkymą mieste organizuojantis ir administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dirba efektyviai, todėl savivaldybės biudžetas turi sukaupęs lėšų rezervą, kad galėtų tobulinti miesto atliekų ūkį ar mažinti mokesčių naštą klaipėdiečiams.

Iš šių lėšų Klaipėda jau įgyvendina požeminių ir pusiau požeminių konteinerių sistemos projektą. Šiemet požeminiai konteineriai statomi pietinėje miesto dalyje. Planuojama, kad kitąmet Klaipėdoje stumdomus konteinerius pakeis tvarkingos požeminių konteinerių aikštelės, skirtos komunalinėms atliekoms ir išrūšiuotoms antrinėms žaliavoms. Papildomus konteinerius pakuočių atliekoms rūšiuoti turės ir visi individualių namų gyventojai.

„Klaipėdos savivaldybė vienintelė tarp didžiųjų Lietuvos miestų vykdo mūsų šaliai iškeltus ES reikalavimus komunalinių atliekų tvarkymo srityje. Aplinkos ministerija nedviprasmiškai įspėjo savivaldybes, kad ES reikalavimų nevykdančiosios mokės didžiules baudas. Klaipėdai tokios grėsmės nėra, ir atliekų sutvarkymo kaina ateityje neturi priežasčių smarkiai didėti, mat pasirinktas tvarkymo būdas – po rūšiavimo likusią masę sudeginti vienintelėje šalyje termofikacinėje jėgainėje pagaminant energiją – leidžia įvykdyti Lietuvos teisės aktų reikalavimus“, – teigia A.Šulcas.

 

Šilumą tieks ir naujasis biokuro katilas

Palyginti su 2012 m., 2013-aisiais Klaipėdos ir Gargždų gyventojams šiluma atpigo apie 30 proc. – tai didžiausias pokytis šalyje. Pasak AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, pagrindinė šilumos kainos mažėjimo priežastis – padidėjusi nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija Klaipėdos mieste. „Klaipėdos energija“ superką šilumą iš šešių nepriklausomų gamintojų. Praėjusių metų vasarą Klaipėdoje šilumą gaminti pradėjusi UAB „Fortum Klaipėda“ dar padidino konkurenciją.

„Superkamos šilumos kaina mieste smuko daugiau nei 40 proc., o nepriklausomų gamintojų miestui patiekiamas šilumos kiekis išaugo iki 50 proc. Tad mūsų bendrovei nebereikia deginti daug brangaus kuro – gamtinių dujų, ir šilumos kaina sumažėjo visiems „Klaipėdos energijos“ klientams“, ‑– teigia V.Valutis.

Spalio mėnesį „Klaipėdos energija“ pradės eksploatuoti 16 MW biokuro katilą. Pagal atliktą priešprojektinę studiją, naudojant biokurą, per metus bendrovė turėtų sutaupyti apie 20 mln. Lt, skiriamų gamtinėms dujoms įsigyti, bei 6,5 mln. Lt, išleidžiamų šilumai iš nepriklausomų energijos tiekėjų supirkti. Prognozuojama, kad šilumos kaina Klaipėdoje galėtų sumažėti 3,5 cento už kilovatvalandę, jei dėl kokių nors nenumatytų priežasčių nebrangs kuras.

„Šiemet Klaipėdos mieste pakeista naujomis ir rekonstruota rekordiškai daug šilumos trasų. Tai viena priežasčių, kodėl mūsų bendrovės nuostoliai šilumos perdavimo įrenginiuose yra vieni mažiausių šalyje – apie 12 proc.“, ‑– pabrėžia „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

Pagal investicinius planus iki 2017 m. bendrovė į gamybos ir tiekimo atnaujinimą planuoja investuoti 57 mln. Lt. Miesto vadovai savo kontroliuojamai įmonei yra iškėlę užduotį, kad 2017 m. jos šiluma būtų pigiausia tarp šalies didmiesčių. Atrodo, kad „Klaipėdos energijai“ tai pavyks pasiekti jau šį šildymo sezoną.

 

Baigta vandentvarkos tinklų plėtra

Mieste, kuris pagal vandens ir nuotekų tvarkymo kainos pigumą užima pirmą vietą Lietuvoje, baigta vandentvarkos tinklų plėtra, visi gyvenamieji kvartalai prijungti prie vandens ir nuotekų tinklų. Praėjusiais metais užbaigtas didelis ‑23 mln. Lt vertės projektas, kuriuo pagerintas Klaipėdos pirmos vandenvietės vanduo.

Miesto pietinės dalies gyventojai ne vienus metus kentėjo dėl blogo kvapo, sklindančio iš Klaipėdos nuotekų valyklos. Įgyvendinus dumblo pūdymo projektą, iš nuotekų dumblo išgaunamos biodujos, gaminama elektra, kuri patenkina 70 proc. valyklos energijos poreikio. Šiemet užbaigtas dumblo džiovinimo projektas – panaikinta didžioji dalis blogo kvapo priežasčių. Pasak AB „Klaipėdos vanduo“  generalinio direktoriaus Leono Makūno, nuotekų valykla – ne saldainių fabrikas, tačiau kitais metais ji jau visiškai neturėtų skleisti nepageidaujamų kvapų.

„Vandens ir nuotekų tvarkymo kaina labai priklauso nuo technologinio išvystymo. Be to, sąžiningai organizavome konkursus ir daugeliu atvejų mums pavyko sumažinti investicijas, įvertinome ir eksploatavimo išlaidas per dešimtį metų nuo objekto paleidimo, ieškojome galimybių sumažinti jas ateityje. Pamatuotai vykdėme tinklų plėtrą, tiesėme juos tik ten, kur yra namų, kad vartotojai iš karto galėtų prisijungti“, ‑– teigia L.Makūnas.

 

Transportas: pigiausias, greitas, ekologiškesnis

Sureguliavus Klaipėdos viešojo transporto rinkos santykius, kainos per metus skirtingoms keleivių grupėms sumažėjo 7–30 proc. Viešojo transporto sistema Klaipėdos gyventojams tampa vis patogesnė. Dar 2011 m. įvesta vadinamoji privežamųjų maršrutų sistema: sudarytos sąlygos atvykti į miestą iš priemiesčių bei besiribojančių gyvenviečių.

Anksčiau gyventojai šios galimybės neturėjo, ji atsirado pertvarkius maršrutinių taksi rinką. Dabar dalis maršrutinių taksi priklauso bendrai viešojo transporto sistemai, juose galioja elektroninis bilietas, o ekspresų greitis – 33 km/val. – prilygsta vidutiniam automobilio greičiui mieste.

„Klaipėdoje pradėjo kursuoti naktiniai maršrutai – viešuoju transportu uostamiestyje galima susisiekti visą parą. Tačiau svarbiausia tai, kad mūsų viešasis transportas pigiausias šalyje. Penktadalis transporto, 24 autobusai, naudoja gamtines dujas, ateities siekis – turėti kuo daugiau ekologiško transporto“, – sako VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...