2011 Vasario 25

kainos

Maisto prekių kainos artėja prie piko

veidas.lt

"veido" archyvas

Prognozuojama, kad brangstant maistui, šiemet pasaulyje nuolat badaus apie milijardas gyventojų

Maisto prekių brangimas visame pasaulyje darosi grėsmingas ir grasina ne tik didėjančia bado problema, bet ir revoliucijomis. Juk kaip tik išaugusios kai kurių maisto produktų kainos lėmė masinius protestus Tunise, Egipte, Alžyre, dabar ir Libijoje.

Pabrangus aliejui, grūdams, cukrui, Afrikoje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaudami paprasto dalyko – galimybės įpirkti bent jau būtiniausius maisto produktus. Tačiau tokie protestai, nors iš posto vieną po kito verčia diktatorius, kainų kreivės kilimo sustabdyti nepajėgūs. Mat maisto brangimas – ne vieno ar kito lyderio sprendimas, o tendencija, dabar jau būdinga visam pasauliu.

Remiantis praėjusį antradienį paskelbta Pasaulio banko ataskaita, maisto produktų kainos pasaulyje pernai didėjo 29 proc. Tai yra tik trimis procentais mažiau nei visų laikų rekordas, pasiektas 2008-aisiais.

Jau ir lietuviai spėjo pastebėti, kad pastaruoju metu nuolat brangsta cukrus, gaminiai iš grūdų, kava ar pienas. Taip pat brangsta ir kitos vartojimo prekės ir paslaugos – degalai, šildymas ir kita. Ir brangs toliau.

Tarkime, tiek Europos Komisijos, tiek Lietuvos banko, tiek kai kurių privačių Lietuvoje veikiančių bankų prognozėmis, šiemet infliacija Lietuvoje sieks 2,3 proc. ar daugiau.

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad įtakos kainų kilimui turės nuo metų pradžios padidinti cigarečių ir dyzelino akcizai. Pastarasis pasikeitimas atsilieps ne tik pačiai šios degalų rūšies kainai, bet gali lemti ir daugelio kitų prekių ir paslaugų grupių kainų didėjimą: apie galimą kainų didinimą jau prabilo kai kurių maisto prekių gamintojai, o vežėjai rengiasi svarstyti galimybę branginti transporto bilietus.

Infliacijos statistika – stulbinanti

Kainų didėjimo statistika vis įspūdingesnė visame pasaulyje. Štai Vokietijoje kainos gruodį kilo sparčiausiai per daugiau nei dvejus metus. Metinė infliacija, lapkritį siekusi 1,6 proc., gruodį čia šoktelėjo iki 1,9 proc. ir buvo didžiausia nuo 2008 m. spalio. Tačiau mėnesio infliacijos didėjimas – dar įspūdingesnis. Per mėnesį (nuo lapkričio) vartojimo kainos Vokietijoje pakilo 1,2 proc. ir šis prieaugis buvo didžiausias nuo 2002 m. gruodžio.

Vis dėlto Vokietija, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo priešingai, gali pasigirti vienu mažiausių infliacijos šuolių Europoje. Pavyzdžiui, Suomijoje metinė infliacija pasiekė 2,9 proc. Ispanijoje padėtis dar sudėtingesnė: gruodį metinė infliacija siekė 3 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus. Dar didesnė infliacija Didžiojoje Britanijoje, kur kainos per metus išaugo 4,2 proc. ir pranoko visas prognozes, kokių tik būta.

Tačiau niekas Europoje nepralenkia Vengrijos ir Rumunijos. Pirmoje metinė infliacija gruodį šoktelėjo iki 4,7 proc., o antroje, viršydama visus rekordus, pasiekė 6,1 proc.

Panaši padėtis ir už Europos ribų. Štai infliacija Rusijoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį per 13 mėnesių – 8,7 proc., Indijoje metinė infliacija gruodį siekė 8,4 proc., Kinijoje – 5,1 proc., o JAV kainos per metus pakilo irgi ne taip jau mažai – 1,5 proc.

Brangsta ir degalai, ir maistas

Pasak skirtingų ekspertų, kainų šuolį visame pasaulyje skatino didėjantis vartojimas ir labiausiai atsiliepė energijos išteklių bei maisto produktų kainoms. Tarkime, energijos išteklių kainos per metus pakilo 11 proc., o maisto kainos pasaulyje per metus šoktelėjo vidutiniškai 9–10 proc., nors kiekvienoje šalyje šis brangimas buvo nevienodas.

Tarkime, Vengrijoje maistas per metus pabrango 6,7 proc., o degalai – net 20,8 proc. Kitų prekių kainos taip stipriai nesikandžojo: drabužiai pabrango tik 0,8 proc., o ilgalaikio vartojimo prekės netgi 0,5 proc. atpigo.

Panašus vaizdas ir Suomijoje, kur lėktuvų bilietų ar poilsio ir turizmo paslaugų kainos nekilo, bet štai sąskaitos už elektrą gyventojams 2010-aisiais išaugo 18–20 proc., taigi penktadaliu, o benzinas pabrango apie 10 proc.

Didžiojoje Britanijoje irgi labiausiai brango benzinas, bet nuo jo mažai teatsiliko ir maisto produktų, taip pat žaliavų kainos. Tarkime, Didžiosios Britanijos gamintojai gruodį už žaliavas mokėjo vidutiniškai 12,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Beje, kai kalbama apie energijos išteklius ir maistą, išskirtinėmis galima laikyti JAV ir Indiją, mat vienoje sparčiai brango tik benzinas, kitoje – tik maistas. Štai JAV benzino kainos per metus šoktelėjo 8,5 proc., o maistas beveik nebrango – jo kainų didėjimas tesiekė 0,1 proc.

Indijoje, priešingai, svarbiausias infliaciją lemiantis veiksnys buvo kaip tik maisto kainų šuolis, nors energijos išteklių kainos didėjo palyginti nedaug. Tarkime, vaisiai ir daržovės gruodį Indijoje pabrango 11 proc., o degalai – 3 proc. Tad neatsitiktinai Indijos vyriausybė paskelbė, kad maisto kainos “dažnai didėjo nepriimtinu greičiu”.

O štai Kinijoje infliacijos rodiklį labiausiai aukštyn kelia ir maisto, ir vis didėjančios nekilnojamojo turto kainos. Būstas Kinijoje brangsta jau 20 mėnesių iš eilės ir 70-yje didžiausių šios šalies miestų jo kainos per metus pakilo vidutiniškai 6,4 proc.

Būdai pažaboti infliaciją

Pagrindinis šių metų Kinijos valdžios tikslas – bent jau sustabdyti nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip pažaboti bendrą infliacijos rodiklio augimą. Tačiau kol kas visos priemonės bevaisės. Nors vyriausybė mėgino dirbtinai 30 proc. sumažinti nekilnojamojo turto sandorių vertę, viską dabar diktuoja jau ne valdžia, o nesustabdomai besipučiantis rinkos burbulas. Štai skelbiama, kad investicijų į namų statybą Kinijoje per visus praėjusius metus pagausėjo 33 proc., namų pardavimas gruodį didėjo 22 proc., o per metus – 33 proc.

Nepadeda Kinijai net ir bazinių palūkanų normų didinimas – šalies Centrinis bankas 2010-aisiais jas didino net aštuonis kartus, bet ir tai infliacijos nepristabdė.

Panašiai ir Indijoje, kurios Centrinis bankas šį mėnesį vėl turėtų kelti bazines palūkanų normas, nors pernai tai darė jau šešis kartus, o infliacija vis tiek toliau sparčiai didėjo. Prognozuojama, kad didės ir šiemet.

Europoje infliacija taip pat nemažės. Europos Komisija prognozuoja, kad didėjant vartojimui infliacija euro zonoje 2011 m. bus didesnė nei 2,3 proc.

Tiesa, skirtingos valstybės siūlo būdų, kaip infliaciją pažaboti, ypač kalbant apie maisto kainų augimą.
Štai Prancūzija ragina griežčiau kontroliuoti spekuliantus, apriboti eksporto draudimus ir sklandžiau informuoti apie grūdų atsargas eksportuojančiose ir importuojančiose šalyse.

Milijonams gresia skurdas ir badas

Pasaulio Banko prezidentas Robertas Zoellickas pripažįsta, kad pasaulinės maisto kainos artėja prie pavojingo lygo.
Kviečių, kukurūzų ir sojų kainos per pastarąsias kelias dienas pasiekė 30 mėnesių aukštumas. Tai lėmė prastas derlius, eksporto ribojimai, ypač mažos prekių atsargos besivystančiose valstybėse ir milžiniška bioenergijos paklausa Jungtinėse Valstijose ir Europoje.

Tiesa, ekspertus kiek ramina palyginti pastovios ryžių kainos. Mat ryžiai yra vienas iš dviejų visuotinio aprūpinimo maistu produktų ir svarbiausias maisto produktas trims milijardams Azijos gyventojų.

Tačiau visų kitų produktų brangimas gresia dramatiškai išaugsiančiu badaujančių žmonių skaičiumi.

Pasaulio banko vertinimu, dėl išaugusių kukurūzų, kviečių ir aliejaus kainų nuo praėjusio birželio jau 44 mln. žmonių atsidūrė “didžiuliame skurde”, neatsiejamame nuo bado. Nuolat badaujančių žmonių skaičiaus didėjimas leidžia liūdnai prognozuoti: pavyzdžiui, praėjusiais metais, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulyje badavo 925 mln. gyventojų, o maisto kainoms ir toliau augant, jau šių metų pabaigoje badaujančiųjų skaičius veikiausiai perkops milijardą.

Beje, Pasaulio Bankas ir JT naudoja skirtingus metodus, norėdami apskaičiuoti žmonių, atsidūrusių didžiuliame skurde ir jaučiančių nuolatinį badą, skaičių, tačiau, pasak analitikų, dažniausiai jų rezultatai sutampa.

Pirmą sykį nuolat badą kenčiančių žmonių skaičius milijardą perkopė prieš dvejus metus. Tuomet badavo vienas iš šešių Žemės gyventojų. Prieš krizę pasaulyje nuolatinį badą jautė apie 850 mln. žmonių Žemėje. Tai nuo ankstyvų 1980-ųjų nekintantis skaičius.

Pasak R.Zoellicko, maisto kainų kilimas, pasireiškęs labai greitai po 2007–2008 m. krizės, rodo, kad pasaulis susiduria ne su vienkartiniu įvykiu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...