2012 Kovo 23

Lietuvos verslas pradėjo ruoštis atominės elektrinės statybai

veidas.lt


Lietuvos verslas, statant atominę Visagino elektrinę pretenduosiantis į 4–5 mlrd. Lt užsakymus, jau pradėjo daryti namų darbus.

Ekonomikos bangavimo nuvargintos Lietuvos įmonės suvokė, kad būsimos Visagino atominės elektrinės statyba – šansas, kurio negalima praleisti, o norint konkurencinėje kovoje su kitų šalių bendrovėmis nelikti it musę kandus, ruoštis reikia pradėti jau dabar.
Atsiriekti didžiausią kąsnį iš 4–5 mlrd. Lt vertės užsakymų pyrago pretenduoja statybos, inžinerinių paslaugų įmonės ir žaliavų gamintojai.

Darbuotojų ieškos ir užsienyje

Inžinerinių paslaugų įmonių grupės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius tvirtina, kad bendrovės kruopščiai analizuoja prieinamą būsimo projekto informaciją: dalyvauja specialiai rengiamose konferencijose ir seminaruose, ne kartą susitiko su japonų kompanijomis, taip pat konsultuojasi su kitomis tarptautinės „Sweco“ grupės įmonėmis, turinčiomis daugiau patirties įgyvendinant atominės energetikos projektus. O stengtis tikrai yra dėl ko: išankstiniais duomenimis, inžinerinių paslaugų užsakymai galėtų sudaryti apie 800 mln. Lt.
Į elektros energetikos inžinerines paslaugas nusitaikiusios inžinerinių sprendimų įmonės „Aedilis“ direktorius Raimundas Slavinskas viliasi iš atominės elektrinės projekto uždirbti iki 4 mln. Lt, tad taip pat pradėjo rengtis būsimam konkursui. „Ūkio ministerija išplatino medžiagą, kokie sertifikatai reikalingi norint dirbti su „Hitachi“, todėl diegiame papildomus darbų saugos, kokybės, aplinkosaugos reikalavimus, kurie leistų įmonei pereiti bent pradinę atranką. Antra, vertiname, kokios gali būti mūsų apimtys“, – apie pasirengimo darbus pasakoja R.Slavinskas.
Pasak A.Abromavičiaus, japonai pasižymi savita inžinerine, statybos praktika ir veiklos kultūra, tad vietos bendrovėms teks kruopščiai įsigilinti į specifinius inžinerinės ir statybos veiklos reglamentavimo aspektus, susipažinti su specialia dokumentacijos rengimo tvarka, įsisavinti ir nepriekaištingai valdyti specializuotą programinę projektavimo įrangą, prisitaikyti prie savitų komandinio darbo organizavimo, komunikacijos aspektų.
Prieš porą savaičių grupė Lietuvos įmonių ir asociacijų atstovų vyko apžiūrėti Suomijoje statomos atominės elektrinės „Olkiluoto 3“ ir iš elektrinę statančių bendrovių atstovų taip pat išgirdo naudingų patarimų. „Kolegos iš Suomijos sakė, kad atominės elektrinės statyba nuo bet kokių kitų statybos objektų skiriasi papildomais saugumo reikalavimas, su tuo susijusiais medžiagų, gaminių sertifikavimo reikalavimais. Taip pat bus vertinama dalyvių patirtis projektų valdymo srityje, atsižvelgiama į įvairių sudėtingų objektų statybos, tarptautinio bendradarbiavimo patirtį. Neabejotinai bus svarbios ir darbuotojų anglų kalbos žinios, o šiandien Lietuvos įmonių darbuotojai angliškai kalba vidutiniškai“, – pabrėžia Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomasis direktorius Vaidotas Šarka.
Lietuvos įmonių darbuotojai taip pat turės išeiti papildomus mokymus, kad galėtų dirbti atominės energetikos objektuose, tad Energetikos institutui patikėta parengti programas, suderinti su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija ir pateikti mokymo įstaigoms.
Dar vienas svarbus aspektas, apie kurį Lietuvos įmonės jau šiandien pradeda galvoti, – specialistai. „Prognozuojama, kad skirtingose VAE statybos projekto stadijose darbuosis nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių inžinerijos specialistų. Akivaizdu, kad tokių kvalifikuotų pajėgų šiuo metu Lietuvoje nėra, todėl į projektą gali įsitraukti ir kitų kaimyninių valstybių inžinieriai“, – mano „Sweco Lietuva“ prezidentas A.Abromavičius.
Ši įmonių grupė Lietuvoje turi 290 įvairaus profilio inžinerijos specialistų, tačiau neatmeta galimybės pasitelkti ir tarptautines „Sweco“ įmonių grupės pajėgas. Šiais metais „Sweco“ koncernas įsigijo 1100 darbuotojų turinčią Suomijos kompaniją „FMC Group“, kuri aktyviai dalyvavo suomių atominės elektrinės „Olkiluoto 3“ statybos projekte.
O specialiųjų montavimo darbų įmonės „Montuotojas“ vadovai partnerių žvalgosi Baltarusijoje ir Lenkijoje, nes mano, kad, nepaisant šimtatūkstantinės bedarbių minios, kvalifikuotos darbo jėgos šalyje nėra. „Suvirintojų, metalo konstruktorių, montuotojų aukštalipių Lietuvoje nėra. Dedame skelbimus, bet ateina du–penki, todėl galvojame ne apie plėtrą, o apie užsienio partnerius“, – prie bendradarbiavimo su kaimynais linksta „Montuotojo“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras.
Beje, nors Visagine statybos darbai dar neprasidėjo, domėtis, kaip bendrauti su japonais – ar susitikus spausti ranką, kokiu būdu įteikti vizitinę kortelę, Lietuvos įmonėms tenka jau dabar. Visagino atominę elektrinę statysianti japonų bendrovė „Hitachi“ bei kitos projekte ketinančios dalyvauti japonų įmonės lanko didžiausias statybų sektoriaus bendroves ir domisi, kokie Lietuvoje pajėgumai, darbų kokybė ir patirtis. Pavyzdžiui, įmonė „Montuotojas“ priėmė jau kelias japonų korporacijų delegacijas.

Planuoja jungtis į klasterius

Pradėjus statyti atominę elektrinę didelės galimybės atsivertų žaliavų tiekėjams, mat VAE statybai gali prireikti iki 15 tūkst. atskirų pirkimų. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas vardija, kad pretenduoti galėtų cemento gamintojai, inertinių medžiagų, tokių kaip skalda, žvyras, smėlis, tiekėjai, taip pat medžio gaminių, metalo konstrukcijų, plytų gamintojai.
Įmonės „Akmenės cementas“, iš kurio gaminamo cemento buvo pastatyta Ignalinos atominė elektrinė, generalinis direktorius Artūras Zaremba patikino, kad bendrovė tikrai pretenduos dalyvauti projekte ir tikisi tiekti apie 50 tūkst. tonų cemento. „Mūsų našumai leidžia be didelių įtampų atlikti tokį užsakymą, koks bus, nes gaminame apie milijoną tonų per metus“, – pabrėžia A.Zaremba. Kai prasidės statyba, „Akmenės cementas“ bus baigęs statyti naują gamyklą ir pajėgumai sieks 1,5 mln. tonų cemento per metus.
Gauti užsakymų statant atominę elektrinę norėtų visos didžiosios Lietuvos statybų bendrovės: tokia galimybe domisi „YIT Kausta“, „Vėtrūna“, „Mitnija“, „Merko statyba“, „Kortas“, „Alvora“, „Hidrostatyba“, „Plungės lagūna“ ir kitos. Statybininkų asociacijos duomenimis, Visagino atominės elektrinės projekte galima suskaičiuoti apie 80 atskirų statybinių objektų, į kuriuos galėtų pretenduoti per dvi dešimtis šalies įmonių.
Tokio dydžio objekte neabejotinai norės dalyvauti ir tarptautinės bendrovės, tad Lietuvos įmonėms teks atlaikyti didelę konkurenciją. Panevėžio statybos tresto (PST) pardavimo direktorius Robertas Šulskis mano, kad norint gauti rimtesnių užsakymų Lietuvos įmonėms reikėtų būti vieningesnėms ir jungtis. Prieš porą savaičių apie 15 šalies statybos įmonių pasirašė pirminį protokolą dėl konsorciumo steigimo, o pagrindine bendrove išrinkta PST. Statybos įmonių konsorciumas būtų sudarytas pirmą kartą. „Susijungę į konsorciumą galėsime užsakovui pateikti didesnį darbų asortimentą, pasiūlyti daugiau darbininkų, inžinierių, o šalia vykdyti kitus projektus. Vienai įmonei skirti visas jėgas šiam objektui netikslinga ir pavojinga“, – vienybės pranašumų įžvelgia R.Šulskis.
Apie jungimosi galimybes svarsto ir kitų sektorių bendrovės, tačiau pasigenda informacijos apie būsimos elektrinės statybą. Nežinomi atsakymai į paprastus klausimus: kas bus generalinis rangovas, kokio dydžio įmonės bus labiausiai pageidaujamos. O labiausiai įmonėms nerimą kelia prieštaringos diskusijos dėl pačios elektrinės. „Kaip gali mesti visas jėgas parengiamiesiems darbams, jei vienas politikas vakare sako, kad elektrinė bus, o kitas iš opozicijos ryte jau aiškina, kad mums elektrinė nereikalinga?“ – stebisi A.Jaras.
Kovo pradžioje Baltijos šalių premjerai sutarė, kad koncesijos sutartis dėl VAE statybos turi būti pasirašyta iki birželio, o naują atominę elektrinę planuojama pradėti statyti 2013–2014 m. ir baigti per šešerius septynerius metus.
Kol koncesijos sutartis nepasirašyta, konkrečių žingsnių nesiima ir paslaugų sektoriaus bendrovės, kurios Visagine norėtų kurti japonams bei kitiems atominės elektrinės statytojams reikalingą infrastruktūrą. Tačiau Visagino merė Dalia Štraupaitė pabrėžia, kad susidomėjimas didelis: verslininkai skambina ir teiraujasi tiek dėl viešbučių ir restoranų plėtros, tiek dėl galimybės Visagine įsteigti elektromobilių taksi.

Nauda ne tik finansinė

Siekiant, kad Lietuvos bendrovių nenukonkuruotų užsienio įmonės, vien vieningumo nepakaks. A.Šeštakausko nuomone, Lietuvos įmonėms reikia kaupti pinigus, nes svarbi bus visų dalyvių finansinė būklė. O A.Jaras mano, jog į sutartį su „Hitachi“ Lietuvos Vyriausybė turėtų įtraukti punktą, kad pirmumo teisė atlikti tam tikrus darbus tektų vietinės rinkos atstovams. Tokia praktika, pasak „Montuotojo“ vadovo, paplitusi kitose šalyse, besirūpinančiose savo specialistais. Lietuvoje iki šiol strateginiuose objektuose kaip generaliniai rangovai šeimininkaudavo užsieniečiai – kad ir Lietuvos elektrinės devintojo bloko statybvietėje Elektrėnuose plušėjusi ispanų bendrovė „Iberdrola“.
Vis dėlto verslininkai įžvelgia ir tam tikrų savo pranašumų užsieniečių atžvilgiu. „Akmenės cemento“ vadovas A.Zaremba įsitikinęs, jog lietuviai pranašumą turės vien dėl to, kad statyba vyks Lietuvoje, tad vietos įmonių sąnaudos bus mažesnės, lengviau bus mobilizuotis.
Lietuvos bendrovės, kurias japonai pasirinks kaip savo partnerius, laimės ne tik finansiškai. Jos neabejotinai įgis ryškių konkurencinių pranašumų. „Japonija visame pasaulyje gerbiama už savo veiklos efektyvumo ir kokybės valdymą. Ši bendro darbo patirtis galbūt padėtų inžinerinio verslo bendruomenei pakilti į gerokai aukštesnį profesionalumo lygį, net suteiktų galimybę savo žinias ir kompetenciją eksportuoti į kitas valstybes, kaip tai sėkmingai daro, pavyzdžiui, Bulgarijos inžinieriai“, – apibendrina A.Abromavičius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...