2015 Spalio 17

Lietuvos pirmakursis: studijoms nepasirengęs, bet laukiamas

veidas.lt

Dreamtime

Tuo metu, kai Lietuvoje buvo atidarytas pirmasis ir vienintelis „McDonald’s“ restoranas, o mokyklose buvo tik 1,5 tūkst. kompiuterių, gimė šiųmečiai pirmakursiai. Po 19 metų į aukštųjų mokyklų auditorijas sutilpo Gargždai ir Jurbarkas: 26 tūkst. pirmakursių (tiek žmonių gyvena šiuose miestuose) šiemet pradėjo mokytis universitetuose ir kolegijose.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Jei pieštume pirmakursio portretą, dažniau šiųmetis fuksas būtų mergina nei vaikinas (merginų dalis universitetuose yra 55,9, ko­legijose – 51 proc.), pradėjęs mokytis socialinius mokslus ir vargiai kilęs iš Birštono ar Kalvarijos. Dėstytojų nuomone, jis studijuoti dar nepasirengęs, bet dažniau mokosi valstybės finansuojamoje studijų vietoje, nei už mokslą moka pats.

Nors mokinių, tad ir studentų, mažėja, studijuoti nori daugiau abiturientų. Šiemet gavę vidurinės atestatą iškart įstoti į aukštąją bandė 64 proc. abiturientų. Nors mokinių ir stojančiųjų skaičiai traukiasi, palyginti su praėjusiais metais, priimtųjų šį rudenį sumažėjo maždaug tūkstančiu.

Vienų metų pokytis nėra dramatiškas, tačiau bendra studentų dinamikos kreivė leidžiasi tiesiai žemyn. Tarkime, pernai, palyginti su 2012-aisiais, universitetuose studentų sumažėjo 14 proc., kolegijose – dešimtadaliu. Po pen­­kerių metų stojančiųjų gali sumažėti 40 proc., kaip prognozuoja Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centras (MOSTA) ir metinėje Lietuvos studijų būklės apžvalgoje 2015 m. formuluoja vis kartojamą, bet dar ignoruojamą tendenciją – Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas pernelyg platus.

Jo tankumas nuo Europos mastelių skiriasi daugiau kaip trigubai. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5, Europoje – tik 4,6 aukštosios mokyklos.

Už tokį aukštojo mokslo „prieinamumą“ – 14,6 aukštosios mokyklos milijonui gyventojų, 64 proc. norinčių studijuoti abiturientų, valstybės finansuojamą studijų vietą kolegijoje turint 0,83 konkursinio balo iš 10-ies – Lietuvai galima rašyti dešimtuką. Tik „Dans­ke Bank“ Bal­tijos šalių analitikas Rokas Gra­jaus­kas primena, kad kita pirmūnė yra Grai­kija.

Ekonomistas įsitikinęs, kad lietuviškas aukštojo išsilavinimo visuotinumas ir kiekybė nustekena mokslų kokybę. Todėl jis taip pat kalba apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, tik kitais žodžiais – reikia mažinti studentų skaičių.

„Šiemet į aukštąsias mokyklas stojo daugiau nei kada nors anksčiau – 64,1 proc. abiturientų. Pagal studentų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gy­ventojų, mus lenkia tik Graikija. Matyt, nė ne­reikia sakyti, kad Graikijos aukštojo mokslo sistema nėra pažangiausia. Lietuvoje santykinai nedidelis biudžetas paskiriamas dideliam skaičiui studentų, juos aptarnaujančiam personalui. Taigi problema ta, kad vienam studentui tenka per mažas studijų krepšelis, kurio nepakanka kokybiškoms studijoms, gerų dėstytojų atlyginimams užtikrinti ir panašiai“, – komentuoja ekonomistas.

Jis primena prieš kelias savaites Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių išsakytą idėją kone dvigubai mažinti studentų skaičių: „Tai drąsus pareiškimas, bet iš tiesų jis atspindi realią situaciją. Kietai tariant, studentų turėtų sumažėti perpus. Tada siektume ne kiekybės, o ko­kybės.“

Mokykloje prasčiau sekėsi kolegijų studentams

Būtent studijų kokybei išsamiau aptarti MOSTA paskyrė metinę Lietuvos studijų būklės apžvalgą 2015 m. Jos duomenys rodo, kad beveik pusė dėstytojų neigiamai vertina pirmakursių pasirengimą studijuoti ir jų žinių lygį.

Kad gerėtų studijų kokybė ir kad dėstytojams nereikėtų tiksliųjų mokslų mokyti pasitelkus rankų pirštus, šiemet buvo sugalvota kilni idėja. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo nustatyti minimalų stojamąjį balą, kurio pagal reikalingų brandos egzaminų rezultatus nesurinkęs kandidatas į aukštąją mokyklą neįstotų. Idėja graži, bet išgirsta viena ausimi: 6 uni­versitetai ir 7 kolegijos tokio reikalavimo neįgyvendino.

Aukščiausią kartelę iškėlė didžiausia šalies aukštoji mokykla – Vilniaus universitetas, be išlygų paprašęs surinkti 3 konkursinius balus. Dar du universitetai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vytauto Didžiojo universitetas tiek pareikalavo surinkti stojančiųjų į menų studijas.

Kas būtų, jeigu būtų, jei aukštosiose galiotų vienodi minimalūs konkursiniai balai, kai šiųmečiai pirmakursiai jau pakrikštyti ir įpusėjo antrąjį studijų mėnesį, skaičiuoti lyg ir neverta, bet įdomu. Tą padarė MOSTA.

Pasirodo, jei visos šalies aukštosios mokyklos reikalavimus kilstelėtų iki VU lygio, pusė kolegijų pirmakursių dabar nebūtų pirmakursiai, o universitetų studentų nubyrėtų maždaug 12 proc. Tačiau už mokslą mokantiems kolegijų pirmakursiams ne tik trys, bet ir du balai dar yra siekiamybė. MOSTA teigimu, didžiausia problema yra tarp už mokslą mokančių kolegijų studentų: 43 proc. jų neviršijo dviejų balų ribos.

„Nustačius 2 balų ribą į valstybės finansuojamas vietas įstojusių studentų skaičius būtų su­mažėjęs nedaug (4 proc.), tačiau gerokai dau­giau būtų sumažėję įstojusiųjų į valstybės ne­finansuojamas vietas (21 proc.). Įvedus 3 ba­lų ribą, kuri jau yra patvirtina keliuose universitetuose, priimtųjų studentų skaičius sumažėtų stipriai. Į valstybės finansuojamas vietas neįstotų 14 proc., o į mokamas studijas – 43 proc. pretenduojančiųjų“, – skaičiuo­jama Lie­tu­vos stu­dijų būklės 2015 m. apžvalgoje.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentas, Lietuvos aukštosios jū­reivystės mokyklos (LAJM) direktorius prof. Viktoras Senčila primena, kad 2–3 konkursinis balas neretai klaidingai prilyginamas pažymių vidurinėje mokykloje vidurkiui. Profesorius patikslina, kad stojantysis, turintis 2 konkursinius balus, tikrai nėra dvejetukininkas, bet ir ne pirmūnas.

„Anksčiau sistema buvo šimtabalė, tada klausimų kildavo mažiau. Palyginti su dabartiniu skaičiavimu, viskas padauginta iš dešimties. Masteliui sumažėjus 10 kartų pastebiu, kad neretai konkursinis balas tapatinamas su įvertinimų rezultatų vidurkiu. Neva, jei konkursinis balas yra 3, net kyla klausimų, kaip žmogus galėjo mokytis vidurinėje“, – klaidingą konkursinio balo interpretavimą apžvelgia profesorius.

Tad reikalavimų norint studijuoti įvairovės amplitudė vingiuoja nuo 3 konkursinių balų iki sėkmės studijuoti nemokamai turint 0,83 konkursinio balo.

Tačiau LAJM vadovas primena, kad taip ir ne­susitarta dėl požiūrio – suteikti galimybę studi­juoti ir pasistengti aukštojoje labiau, nei pavyko mokykloje, ar pagal valstybinių egzaminų rezultatus bent jau tais metais užverti kelią į bakalauro studijas. „Kiekviena aukštoji mo­kyk­la nori kuo stipresnių studentų, bet tai le­mia ir regiono galimybės jų pritraukti. Dau­guma stipriausių mokinių stoja į sostinės aukštąsias mokyklas. Vis neapsisprendžiame, ar su­teikti žmogui galimybę bandyti studijuoti. Tar­kime, Danijoje tokių problemų nėra, galimybė suteikiama visiems, o vėliau reikalavimų netenkinantys studentai braukiami iš sąrašų“, – lygina V.Senčila.

MOSTA duomenimis, šiemet geriausiai egzaminus išlaikę stojantieji universitetuose pasirinko biomedicinos ir fizinių mokslų studijas, kolegijose – menų ir humanitarinių mokslų programas. Vertinant vidutinius balus, kaip ro­do MOSTA atlikta analizė, prasčiausiai pasirengę, nepaisant nei aukštosios mokyklos tipo, nei finansavimo pobūdžio, įstojo į technologijos mokslų studijas.

Šimtukininkų, kurie turėjo bent po vieną di­džiausią 100 balų valstybinių brandos egzami­nų įvertinimą, šiemet buvo 5 proc. (1,7 tūkst.). Kaip matyti iš detalesnių Lietuvos aukš­­tųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmi­­mui organizuoti duomenų, per 700 jų pa­traukė į VU, per 200 – į KTU, per 100 šimtuki­­ninkų sulaukė Lietuvos sveikatos mokslų uni­­versitetas ir Vilniaus Gedimino technikos uni­versitetas.

36 pirmakursiai iš Birštono

Tikimybę įstoti į aukštąją mokyklą sumažina ar padidina tėvų išsilavinimas, socialinis ekonominis statusas ir net savivaldybė, kurioje abiturientas baigė mokyklą.

Kaip rodo MOSTA atlikta analizė, prasčiausiai šiemet pasisekė Kalvarijoje ir Birštone išugdytiems mokiniams (į aukštąją mokyklą įs­tojo 65 ir 64 proc. bandžiusiųjų). Jei matuotume absoliučiais skaičiais, studijas šiemet pradėjo 36 birštoniškiai.

Santykinai daugiausia įstojusiųjų į aukštąją mokyklą šiemet buvo iš Prienų (83 proc.), taip pat sekėsi ir Švenčionių, Skuodo, Telšių, Jo­niškio ir Molėtų rajonų stojantiesiems – per 80 proc. jų gavo kvietimą studijuoti.

Geriausiai įstoti į universitetus pavyko mo­kyklas baigusiems Palangoje (67 proc.), Kaune (66 proc.) ir Kauno rajone (63 proc.), Vilniuje (65 proc.).

Tikimybė studijuoti priklauso ir nuo tėvų išsilavinimo: jei bent vienas jų turi aukštojo mokslo diplomą, ji išauga dvigubai. Kaip teigiama MOSTA atliktoje apžvalgoje, tokią priklausomybę lemia ne tik vertybės: išsilavinę tėvai gali įpirkti korepetitorių, kurie padėtų pasirengti egzaminams, paslaugas. MOSTA ap­klausos duomenimis, daugiau nei pusė mo­kinių, kurių tėvai neturi aukštojo išsilavinimo, teigia neturintys pinigų korepetitoriui, bet tik 35 proc. sako, kad jiems korepetitoriaus ir nereikia.

Atlikusi studijų apžvalgą MOSTA išveda tendenciją, kad valstybės finansuojamų vietų sistema yra nepalanki prastą socialinį ekonominį pagrindą turintiems stojantiesiems. Kaip teigiama analizėje, Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kuriose finansavimas skiriamas tik pagal akademinius rezultatus, brandos egzaminų įvertinimus. Be to, moksleivių ap­klau­sos duomenimis, galimybė studijuoti ne­mokamai jiems svarbiau nei tai, ką ar kur studijuoti.

Socialiniai mokslai – priekyje

Nepaisant kalbų apie socialinių mokslų nuvertėjimą, prie prekystalių dirbančius teisinin­kus ir ekonomistus, nors per penkmetį jų po­puliarumas ir sumažėjo dešimtadaliu, socialinius mokslus vis dar renkasi didžioji dalis stojančiųjų – 39 proc.

O štai perspektyviais laikomų mokslų studijas pasirinko tiek pat stojančiųjų, kiek ir praėjusiais metais: biomedicinos – 23 proc., technologijų – 15 proc., fizinių mokslų – 9 proc.

Toks stojančiųjų pasidalijimas, valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymas kelia klausimų ekonomistui R.Grajauskui. Pasak jo, nors technologinius, fizinius mokslus nemokamai kasmet gali studijuoti vis daugiau pirmakursių, socialinių ir humanitarinių mokslų atstovų rengimo apsukos mažėja pernelyg lėtai.

„Atotrūkis tarp specialistų paklausos ir pasiūlos tik didėja. Tarkime, asociacija „Infobalt“ prognozuoja, kad per kelerius metus labai pritrūksime IT specialistų. Tai reiškia, kad nesuge­­bame žengti koja kojon su rinkos poreikiais“, – sako R.Grajauskas.

Jis priduria, kad Lietuva, reginti savo, kaip aukštųjų technologijų šalies, įvaizdį, neskatina šiam tikslui prioritetinėmis laikomų sričių. Kai užsienio investuotojai pasirenka Lietuvą, pigi darbo jėga būna trečioje vietoje, nes svarbesni motyvai susiję su specialistų kvalifikacija.

„Nors jau turime gerų atskirų pavyzdžių, sistemos dar nėra. Todėl, jei norime tapti aukštųjų technologijų šalimi, turime sukaupti žmogiškųjų išteklių tose srityse. Bet kaip pasiekti jų kokybę, kai dėstytojų atlyginimai kelia juoką? Į valstybinius universitetus nesugebame pritraukti aukščiausios klasės dėstytojų. Geriausi fizinių, inžinerinių mokslų specialistai išvažiuoja dirbti į užsienio universitetus, nebent jie yra idealistai, visai nesirūpinantys materialia gyvenimo puse“, – vieną abejotinos studijų kokybės priežasčių aptaria ekonomistas.

LKDK vadovas V.Senčila pastebi prieštaravimą tarp to, ko, kaip teigiama, reikia darbdaviams, ir to, ko jie patys sako ieškantys: „Gerai, kad pamažu didėja susidomėjimas technologijų studijomis, bet apklausos rodo, kad darbdaviai vertina bendrąsias kompetencijas – gebėjimą bendrauti, dirbti komandoje ir panašias savybes, kurios priklauso socialinių mokslų sričiai. Jie nenurodo, kad ieško mokančių skaičiuoti žmonių.“

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...