2013 Sausio 30

Lietuvos mokslininkai išrado judančio žmogaus tapatybės identifikavimo įrenginį

veidas.lt


Žmogaus biometriniai bruožai, tarkime, veidas, pirštų atspaudai ar delno atvaizdas, šiais laikais jau plačiai naudojami asmens tapatybei atpažinti. Tiesa, patikimiausia biometrinės identifikacijos forma yra laikoma akies rainelės atpažinimas, nes jos raštas kiekvieno žmogaus unikalus.

Iki šiol akies rainelės rašto atpažinimas plačiai analizuotas teoriniu lygmeniu, bet idėjų įgyvendinimas dažnai strigo. Taip buvo dėl to, kad siekiant kokybiškai atpažinti akies rainelės raštą žmogaus veidas prieš kamerą turėdavo išbūti apie tris sekundes, nutolęs 5–10 cm atstumu. Dėl šios priežasties norint užtikrinti didelio žmonių srauto praeinamumą reikėjo daugybės brangiai kainuojančių kontrolės punktų.
Bet taip buvo iki šiol, nes Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto mokslininkai išrado įrenginį, nuskaitantį akies rainelę iš maždaug penkių metrų atstumo, todėl einant pro duris žmogui nereikia net stabtelėti. Negana to, įrenginys sukurtas naudojant plataus vartojimo ir viešai prieinamą įrangą, kuri smarkiai sumažina sąnaudas ir leidžia greitai jį surinkti.
„Mūsų įrenginys geba atpažinti judančio žmogaus tapatybę. Dėl šio unikalaus bruožo jo panaudojimas gali būti labai platus – pradedant pasienio kontrolės punktais ir baigiant komercinėmis patalpomis ar verslo centrais. Tokį įrenginį galima pritaikyti ir didelių auditorijų tyrimuose, kai analizuojamos žmonių reakcijos, arba esant bet kokiai kitai situacijai, kai iš didelio žmonių būrio reikia atpažinti vieno ar daugiau asmenų tapatybę, pavyzdžiui, teroro prevencijai“, – aiškina projekto koordinatorius Tomas Grigalis.
Dėl judančio žmogaus tapatybės identifikavimo prietaiso praktinio pritaikymo neabejoja ir projekte dalyvavęs privačios bendrovės „Nsoft“ direktorius Lukas Radvilavičius: „Lietuvoje toks asmens tapatybės atpažinimo metodas nebuvo naudojamas dėl dviejų priežasčių – didelių įrangos sąnaudų ir asmens duomenų reguliavimo. O štai Europos Sąjungoje situacija kitokia: pritaikymo pavyzdžių galima rasti pakankamai daug – nuo sporto klubų iki oro uostų.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...