2013 Gegužės 04

Lietuvos eksportuotojams reikia rūpintis ne paklausa, o pasiūla

veidas.lt


Lietuvos ekonomika tiesiogiai priklausoma nuo eksporto, tačiau nereikia baimintis, kad jį neigiamai paveiks kitų rinkų krizės. Vienintelė grėsmė – kad neturėsime ko toms kitoms rinkoms pasiūlyti.

Lietuvos eksporto plėtra nepraranda pagreičio – tuo džiaugiasi tiek verslininkai, tiek ekonomistai, puikiai suvokiantys, kad ne tik kiekvienas verslas, bet ir visa šalies ekonomika tiesiogiai priklauso nuo eksporto.
Pavyzdžiui, žadama, kad jei kitais metais BVP augimo tempas paspartės iki 3,5 proc. per metus, tai nutiks būtent dėl eksporto. O jis ir toliau turėtų didėti. Pavyzdžiui, VšĮ “Versli Lietuva” analitikai prognozuoja, kad bendras prekių ir paslaugų eksportas ir šiemet, ir kitąmet turėtų didėti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.
Iš „Verslios Lietuvos“ prognozių aiškėja, kad vien prekių eksportas (išskyrus energetikos produktus) dar šiemet turėtų ūgtelėti 4,1 proc. (iki 34,3 mlrd. Lt), o kitais metais – dar 4,7 proc., iki 35,9 mlrd. Lt.
“Eksportas yra vienas pagrindinių Lietuvos ekonomikos augimo šaltinių”, – pabrėžia prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas. Tačiau ar tokia eksportu pagrįsta ekonomika yra Lietuvos stiprybė, ar kaip tik – didžiulis trūkumas, nes esame pernelyg priklausomi nuo kitų šalių rinkų?

Priklausomybė nuo eksporto – pliusas?

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio reguliavimo tarnybos Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Justas Jurevičius atkreipia dėmesį, jog tai, kad Lietuvos ekonomika itin priklausoma nuo eksporto sėkmės, tikrai nėra trūkumas. Svarbiausia – sugebėti laiku įžvelgti naujas galimybes ir suvokti potencialą.
“Verslios Lietuvos” ekspertai patikslina, jog tai reiškia, kad Lietuvos, mažos šalies, eksportas labiau priklauso nuo pasiūlos, o ne nuo paklausos, tai yra nuo to, kiek pajėgumų turi Lietuvos pramonė, žemės ūkis.
Na, o N.Udrėno vertinimu, sugebėjimas savo eksporto dalį auginti net ir tokiomis sudėtingomis euro zonai ir kitoms Europos valstybėms sąlygomis yra netgi konkurencingumo ir stiprybės ženklas. Kaip ir faktas, kad Lietuvos eksportas esąs labai gerai subalansuotas tiek Rytų, tiek Vakarų kryptimis.
Vienintelis iki šiol nesubalansuotas dalykas – tai santykis tarp paslaugų ir prekių eksporto, mat paslaugų eksportas vyrauja ir kaip svarbiausia Lietuvos eksporto sritis vyraus dar ne vienus metus.

Labiausiai didės paslaugų eksportas

Pasak DNB banko vyriausiosios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos, paslaugos iš tiesų yra labiausiai auganti eksporto sritis, kuri kasmet auga mažiausiai po 15 proc., o pastaruosius dvejus metus – apie 20 proc.
Beje, pernai paslaugų eksportas pasiekė visų laikų rekordą. „Verslios Lietuvos“ analitikas Vadimas Ivanovas atkreipia dėmesį, kad 2012 m., palyginti su 2011 m., Lietuvos paslaugų eksportas didėjo 22,8 proc., arba 2,9 mlrd. Lt, iki rekordinių 15,7 mlrd. Lt. Be to, Lietuvos paslaugų eksporto didėjimas antrus metus iš eilės buvo sparčiausias tarp visų ES šalių, o pernai pagal paslaugų eksporto vertę Lietuva pirmą kartą nuo 2006 m. aplenkė Estiją.
„2012 m. buvo sėkmingi praktiškai visoms paslaugų rūšims – beveik visi sektoriai, išskyrus draudimo paslaugas, pasiekė aukščiausius metinius eksporto rezultatus. Ypač tai pasakytina apie transporto sektorių”, – pabrėžia V.Ivanovas.
Toks ar bent panašus augimas, manoma, išsilaikys ir ateinančius penkerius metus, na, o didžiausią dalį Lietuvos paslaugų eksporto, kaip ir dabar, sudarys transportas, taip pat statybos ir IT specialistų paslaugos. Tiesa, transporto paslaugų eksporto didėjimas gali kiek sulėtėti, bet tai vis tiek išliks dominuojanti sritis.
Beje, ekspertai atkreipia dėmesį, kad kol kas bent jau eksportuojamų transporto paslaugų vertė didėja labiausiai. Pavyzdžiui, pernai transporto paslaugų eksportas padidėjo net 1,9 mlrd. Lt. Ateityje transporto sektoriui koją gali pakišti vis stiprėsianti vežėjų konkurencija, ypač Europoje, kur itin mažinamos logistikos sąnaudos ir juntamas stiprus spaudimas mažinti krovinių gabenimo įkainius. Šį spaudimą dar labiau didins mažų sąnaudų šalių vežėjai – bulgarai, rumunai, lenkai, kurie ir taip kartais dempinguoja kainas.
Užtat statybų srityje paslaugų eksportui artimiausiais metais, regis, grėsmių tiek daug nebus – šis sektorius po sunkmečio kaip tik įsibėgėja. Pavyzdžiui, 2012 m., palyginti su 2011 m., statybos paslaugų eksportas didėjo net 76,4 proc., arba 230,7 mln. Lt, iki 532,7 mln. Lt.
“Tai buvo geriausi metai statybos bendrovių teikiamų paslaugų eksportui nuo įstojimo į ES. Prie to labai prisidėjo ir aplinkinės rinkos. Pavyzdžiui, didžiausia plėtra pagal eksportuojamas statybos paslaugas pasižymėjusi rinka buvo Baltarusija, augusi 2,6 karto, arba 63,2 mln. Lt, iki 102,9 mln. Lt. Taip pat nemažai statybos projektų vykdoma Kaliningrado srityje, Lenkijoje ir Latvijoje”, – aiškina “Verslios Lietuvos” ekspertai.
Stulbinamas eksporto proveržis pastebimas ir IT paslaugų srityje. Pavyzdžiui, 2012 m., palyginti su 2011 m., IT paslaugų eksportas išaugo 78,5 proc., arba 108,5 mln. Lt, iki 246,9 mln. Lt. Įdomu, kad labiausiai prie šios plėtros prisideda Singapūro rinka, taip pat didėja IT paslaugų eksportas į JAV.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-18-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...