2011 Spalio 19

Lietuvos biudžeto projektą diktuoja TVF

veidas.lt


Dėl 2,8 proc. BVP biudžeto deficito, ir nė dešimtąja daugiau, premjeras pasiryžęs kovoti net iki atsistatydinimo. Kodėl?

Praėjusią savaitę Vyriausybė ne tik posėdžiavo, bet ir kartu pusryčiavo, pietavo, vakarieniavo. Tačiau apetitą gadino praėjusį pirmadienį staiga pasikeitę premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės 2012 m. biudžeto išlaidų skaičiavimai – ėmė ir prireikė sutaupyti papildomai dar 300 mln. Lt. Kas trankė durimis, kas kėlė balsą, kas žaidė politinį žaidimą, siūlydamas atidėti keliems mėnesiams pensijų atkūrimą, nors puikiai žinodamas, kad tai liepė padaryti prezidentė, o prieš ją, kaip prieš vėją, nepapūsi. Kompromisas, tiesa, kol kas tik valdančiosios daugumos, pasiektas.
Tačiau kas atsitiko, kad tą dieną, kai tikėtasi viešai paskelbti biudžeto skaičius, ministrams netikėtai pareikšta, jog jie turi dar 2 proc. susiveržti suderėtus biudžetus?

Taupymo lygiava vietoj reformų
Kad taupyti reikia ir reikės daugelį dešimtmečių – faktas, nes skola – ne žaizda. O dar labiau taupyti reikės kitąmet, nes pasiekėme skolos atidavimo piką: 2012 m. turėsime grąžinti lig šiol rekordinę sumą – 6,4 mlrd. Lt, 1,7 karto daugiau nei šiemet. Tad Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas 2012 m. numatytas 8,5 mlrd. Lt.
Tačiau taupyti Seimo rinkimų metais – politinė savižudybė, dėl to piktinasi net valdančiosios partijos. Deja, ši Vyriausybė vis ciniškiau švaisto mokesčių mokėtojų pinigus: valdininkai turistauja po kuo tolimesnes šalis – Naująją Zelandiją, Kolumbiją, anglų kalbos, kurią turėjo mokėti jau įsidarbindami, mokosi jau nebe Londone, o Maltoje ar Indijoje, politinio pasitikėjimo patarėjams ir padėjėjams mokami visokiausi priedai. ES pinigų kliūva ir abejotiniems projektams, tačiau valstybė jiems bendrai finansuoti dar skiria milijonus ir iš biudžeto. O valstybės biudžete, pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, kai kurių programų efektyvumas, švelniai tariant, labai neaiškus. Paaiškėjus, kad trūks plyš reikia sumažinti biudžeto išlaidas 2 proc., K.Glaveckas ir siūlė jose ieškoti rezervų.
Tačiau premjero mąstysena, pasirodo, nė kiek nepasistūmėjo nuo kadencijos pradžios: A.Kubilius taip ir nesugebėjo išgryninti savo vadovaujamos Vyriausybės prioritetų – kaip ir krizės pradžioje, dabar siūlė lygiavos principu nukirsti visiems po vienodai, nežiūrėdamas, ar nuo to jo pavaldiniai nepasivažinės po Naująją Zelandiją, ar tai reikš policininko atleidimą iš darbo. O kadangi viešojo sektoriaus esminės reformos neįvyko, vadinasi, nebuvo ir esminio taupymo, tad ir toliau vadovaujamasi ne prioritetų ar analizės, o žirklių principu.
Nuo lygiavos išgelbėjo liberaliųjų partijų triukas siūlyti vietoj 2 proc. viešojo sektoriaus išlaidų karpymo porą mėnesių vėliau atkurti pensijas. Kompromisas pasiektas: atsisakius lygiavos didesnę taupymo naštą prisiėmė kelios didesnės ministerijos, be to, planuojama šiek tiek sutaupyti iš ES lėšų kofinansavimo. Šiemet tam numatyta apie 767,2 mln. Lt, tačiau kaip rodo ligšiolinė patirtis, visų numatytų lėšų panaudoti paprastai nepavyksta, tad gal ir kitąmet iš šios eilutės kiek persistums būtinų papildomai sutaupyti 300 mln. Lt naudai. Nors skamba keistai: deklaruojame, kad norime panaudoti kuo daugiau ES lėšų – į biudžeto pajamas įrašome 7,2 mlrd. Lt, 4,6 proc. daugiau, nei numatyta šiemet, bet iš karto užsiprogramuojame jų visų nepanaudoti.

Skolos mažina pensijas
2012 m. „Sodros“ biudžete giedros taip pat nematyti – išlaidos viršys pajamas daugiau kaip 2 mlrd. Lt. Didžiausių išlaidų trejetukas – pensijos ir motinystės (tėvystės) išmokos, palūkanos ir paskolų administravimo mokesčiai.
Socialinio draudimo pensijoms teks beveik 60 proc. viso „Sodros“ biudžeto, o kadangi jos grąžinamos į prieškrizinį lygį, vidutinė senatvės pensija didės maždaug 9 proc., netekto darbingumo pensija – 5 proc., ir tai sudaro per 560 mln. Lt papildomų išlaidų iš 8,2 mlrd. Lt, skiriamų pensijoms. Beje, kitąmet dėl pensinio amžiaus vėlinimo pensininkų sumažės 0,4 proc. – 2,4 tūkstančio, ir, kaip informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu, dėl to išlaidos pensijoms turėtų būti apie 23 mln. Lt mažesnės.
Vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu turėtų išlikti maždaug toks pat – apie 47 proc. „Viešojoje erdvėje kalbama, kad pensijų grąžinimas į ankstesnį lygį tik nominaliai atkuria jų dydį – dėl infliacijos pensijų perkamoji galia bus sumažėjusi. Tačiau juk ir dirbančiųjų, kurie tas pensijas uždirba, darbo užmokestis dėl tos pačios infliacijos tik nominaliai (ir tik geriausiu atveju) grįš į prieškrizinį lygį. Todėl reikalauti atkurti pensijų perkamąją galią prioritetiškai dirbančiųjų atžvilgiu vargu ar būtų teisinga. Kita vertus, palūkėti su pensijų dydžių atkūrimu negalima, nes valdžia jau išdalijusi nebeatšaukiamus pažadus. Tad ir vėl teks skolintis“, – konstatuoja Vilniaus universiteto docentas dr. Teodoras Medaiskis.
Buvusios labiausiai išpūstos motinystės (tėvystės) išmokos mažės iki 872 mln. Lt. „2009 m. jos siekė 1,2 mlrd. Lt, bet 2007 m. – tik 300 milijonų. Beveik trigubas augimas per trumpą laikotarpį vis dėlto nepakeliamas. Manau, turėtume grįžti jei ne į 300, tai bent į 500 mln. Lt lygį. Bet nenorime, tad ir vėl skolinsimės“, – apgailestauja T.Medaiskis, primindamas, kad „Sodros“ skola jau siekia apie 7 mlrd. Lt, kitąmet padidės dviem milijardais, vadinai, grėsmingai artėjame prie metinio „Sodros“ biudžeto dydžio. Vien jos aptarnavimas kitąmet kainuos 605 mln. Lt. Ta dalimi pensijos ir kitos socialinio draudimo išmokos, deja, bus mažesnės, negu galėtų būti.
Dar vieną pasiūlymą – dėl nedarbo draudimo T.Medaiskis prilygina nedarbo draudimo likvidavimui Lietuvoje, ir jau nebe laikinai (kaip buvo iki šiol), o galutinai. Pagal teikiamą įstatymo versiją nesvarbu, nuo kokios algos žmogus mokės nedarbo draudimo įmokas – ar nuo 1 tūkst., ar nuo 10 tūkst. Lt, vis tiek netekęs darbo jis gaus draudimo išmoką, tarsi būtų mokėjęs nuo minimalios algos. „Tai motyvuojama niekšišku argumentu, kad, matote, tris mėnesius gaudamas didesnę nedarbo draudimo išmoką, toks žmogus virs veltėdžiu ir tinginiu, neieškančiu darbo. Įdomu, ar idėjos autorius Eligijus Masiulis taiko tai ir sau? Ar tikrai jis mano, kad netekęs gerai apmokamo darbo draustas nuo nedarbo žmogus turi griebti pirmą pasitaikiusį darbą už minimalią algą, o ne ieškoti atitinkančio jo gebėjimus ir poreikius?“ – piktinasi T.Medaiskis.
Jei jau čia reikia taupyti, tai galima laikinai mažinti nedarbo draudimo išmokas, bet palikti jų priklausomybę nuo mokėtų įmokų, antraip tai bus joks draudimas, o apgailėtina pašalpa.

2,8 proc. – iš TVF ataskaitos
Taigi 2012 m. vėl laukia gyvenimas didelėn skolon, o išlaidas gali tekti ir dar apsikarpyti, nes į biudžetus įskaičiuotas 4,7 proc BVP augimas, 5,5 proc. kilsiantys atlyginimai, mažėsiantis nedarbas šiek tiek prasilenkia su naujausiomis pasaulinėmis prognozėmis, o Lietuva juk nuo eksporto priklausanti šalis.
Valstybei turint 35 mlrd. Lt skolą neperžengti Mastrichto kriterijaus, kas leistų nuo 2014 m. įsivesti eurą, daliai finansų ekspertų atrodo mistinis uždavinys. Tačiau dar mistiškiau, kodėl mirtinai siekiamas deficito skaičius – ne 2,7 ir ne 2,9, o būtent 2,8 proc. Tai nėra mažai, nes tas 0,1 proc. litais – apie 100 mln. Lt.
Kad ir kaip tai neigtų finansų ministrė ir premjeras, šis skaičius – citata iš pirmadienį paskelbtos Lietuvoje misiją baigusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitos. Tad A.Kubilius ir I.Šimonytė, ko gero, rengiasi paminti savo pačių susikurtą tabu, nes, kaip pripažino ir premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas, skolintis kitur galimybės mąžta.
Ekspertų manymu, Lietuvai tikrai laikas atsikratyti TVF fobijos. K.Glaveckas mano, kad 3–4 mlrd. Lt iš TVF Lietuvai reikėtų pasiskolinti, juolab dabar, kai Lietuvos padėtis kur kas tam palankesnė nei 2008 m., tad ir skolinimosi sąlygos, tikėtina, būtų švelnesnės, o palūkanos – perpus mažesnės, nei skolinantis kitur.
Tam pritaria ir finansų ekspertas, finansų eksministras Eduardas Vilkelis: „Kam esame TVF nariai, mokame nario mokestį, jei juo nesinaudojame? Gal finansų ministrė nelabai supranta, kas yra TVF paskola ir kas paskolos linija? Ką šiandien Lietuvai reikia padaryti, tai pasirašyti sutartį su TVF dėl galimybės, esant būtinybei, pasinaudoti paskolos linija. Kai blogėjant situacijai finansų rinkose prie TVF nutįs eilė, sąlygos ja pasinaudoti gali būti daug blogesnės.“
Plikbajoriškas orumas premjerui kol kas buvo svarbiau. Tačiau pagal tai, kaip karštligiškai dabar A.Kubilius kovoja dėl vienos dešimtosios procento dalies, atrodo, kad jis bando neuždaryti durų į TVF. Jei ne sau, tai po jo ateisiančiam premjerui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...