2014 Balandžio 04

Lietuviai dar niekada nebuvo tokie turtingi

veidas.lt

2014 m. sausio 1 dieną indėliai Lietuvos bankuose sudarė 47,6 mlrd. Lt. Tai yra visų laikų Lietuvos rekordas.

Aušra Radzevičiūtė

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas pastebi, kad praėjusių metų pabaigoje reikšmingai padidėjo privačių asmenų indėlių suma, nors pajamos iš palūkanų ir toliau mažėja. Ekspertai įsitikinę, kad dalis šių pinigų artimiausiu metu gali būti nukreipti į nekilnojamojo turto rinką, o tai ne tik kels kainas, bet ir gali sukurti naujo burbulo pavojų.
V.Vasiliauskas sako, kad indėlių didėjimui įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė padėtis ir namų ūkių finansinė būklė, taip pat rekordinė, 4,9 mlrd. Lt siekianti privačių asmenų piniginių perlaidų suma iš užsienio. Bankų duomenimis, vien tik gyventojai sąskaitose laiko maždaug 26 mlrd. Lt, ir tai taip pat Lietuvos rekordas. Šiandien taupo daugiau nei pusė – 59 proc. Lietuvos namų ūkių. 2009 m. tokių buvo 37 proc. Kaupti pinigus einamojoje sąskaitoje ar namuose tebėra populiariausias gyventojų sprendimas taupant juodai dienai: taip elgiasi 80 proc. taupančiųjų, o didžiausias taupymo „mokytojas“ – 2008 m. prasidėjusi ir Lietuvai ypač skausmingai smogusi ekonominė krizė.

Deja, bankų einamosiose sąskaitoje „įstrigę“ milijardai papildomų pajamų beveik negeneruoja: jau keletą metų iš eilės mažėja palūkanų normos, kai kada jos net būna nulinės, o faktiškai – net ir neigiamos.

Be to, statistika liudija, kad praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje cirkuliavo 12 mlrd. Lt, ir tai – didžiausias grynųjų pinigų kiekis, kuris sukosi rinkoje per pastaruosius daugiau nei dvidešimt metų. Iš dalies tai susiję su nepasitikėjimu komerciniais bankais (po „Snoro“ ir Ūkio banko žlugimo), kita vertus, negalima ignoruoti ir šešėlinėje ekonomikoje uždirbamų pinigų.

Kodėl pinigai marinuojami

Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius situaciją, kai už niekines palūkanas bankuose laikomi milijardai litų, vadina keista, tačiau nesiima vertinti, kokių motyvų skatinami lietuviai taip elgiasi. „Akivaizdu, kad žmonės tampa turtingesni, vadinasi, potencialiai galėtų daugiau vartoti, kažką pirkti ar investuoti. Bet tai vyksta labai lėtai“, – pripažįsta T.Pilipavičius.

Andrius Šuminas, klubo „Pinigų srautas“ prezidentas, atkreipia dėmesį, kad turint solidų indėlį banke, kai metinės palūkanos siekia bent 5 proc., jau galima kalbėti apie papildomas pajamas, tačiau dabartinės palūkanos nieko uždirbti neleidžia.

Taigi Lietuvoje gyventojai ir įmonės pinigų turi. Kas būtų, jeigu visi šie milijardai pradėtų aktyviai judėti ir „dirbti“? Robertas Juodka, advokatų kontoros VARUL vadovaujantysis partneris, pateikia paprasčiausią atsakymą: tokios didžiulės pinigų sumos, kuri sukaupta Lietuvos bankų sąskaitose, aktyvus pajudėjimas iškart sukeltų infliacijos bangą. „Visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje, susikaupė didžiulės pinigų sumos, o jos nejuda todėl, kad žmonės vis dar turi negatyvių lūkesčių – nėra tikri dėl ateities, baiminasi kažkokių sukrėtimų ar net kur kas rimtesnių dalykų, pavyzdžiui, karo. Bet jeigu lūkesčiai vis dėlto imtų gerėti ir sukaupti pinigai būtų įmesti į vartojimo bei investavimo rinką, tai būtų didelis stimulas ekonomikai, tačiau neišvengiama pasekmė – infliacija“, – aiškina R.Juodka.

Pasak jo, rekordiškai daug pinigų turi ne tik gyventojai, bet ir verslas. Tačiau ir jis neskuba imtis naujų plėtros projektų, investuoti, nes taip pat baiminasi dėl ateities. „Kad ir kaip būtų keista, ekonomika nėra pagrįsta racionalumu ir grynu išskaičiavimu, kas atrodytų logiška. Aiškiai matome, kad psichologija ir masiniai lūkesčiai ima viršų“, – įsitikinęs R.Juodka.
Advokato teigimu, pinigų judėjimą rinkoje galėtų paskatinti kažkokios centrinio banko intervencinės priemonės arba pačių komercinių bankų aktyvesnis skolinimas. Tai galbūt įkvėptų verslą imtis plėtros projektų, bet kol kas viskas vyksta lėtai.

Alternatyvos bankams

Visi kalbinti ekspertai vienu balsu tvirtina, kad lietuviams bene priimtiniausias pinigų „įdarbinimas“ – nekilnojamojo turto įsigijimas. Bet apie tai vėliau. Kokios dar įmanomos alternatyvos, kad pinigai nedūlėtų banko sąskaitose?
Klubo „Pinigų srautas“ prezidentas A.Šuminas atkreipia dėmesį į Vyriausybės taupymo lakštus. Pasak jo, kai Finansų ministerija juos platindavo, siūlydama 0,3 proc. metinių palūkanų, aktyvumas būdavo menkas, tačiau kai šių metų sausį buvo pasiūlyta jų įsigyti su 1 proc. metinių palūkanų, taupymo lakštų pavyko išplatinti net už 100 mln. Lt.
„Turėdami omenyje, kad taupymo lakštus gali pirkti tik fiziniai asmenys, matome, jog pasiūlius didesnes nei bankuose palūkanas suinteresuotumas padidėja iš karto. Todėl darau išvadą: žmonės yra linkę įdarbinti savo pinigus, bet kol kas bijo tai daryti ilgesniam laikotarpiui. Žinoma, čia veikia ir finansinio raštingumo dalykai: kuo didesnis taupymo ar investavimo laikotarpis, tuo didesnė galima grąža. Tai reikia tiesiog žinoti“, – samprotauja A.Šuminas.

Kalbėdamas apie alternatyvas, kur ir kaip Lietuvos gyventojai galėtų iš bankų perkelti savo pinigus, R.Juodka užsimena ir apie obligacijas. „Turime pripažinti, kad vertybinių popierių rinka Baltijos šalyse neišplėtota – arba jos iš viso nėra, arba ji labai sekli ir maža. Žinoma, egzistuoja galimybė išeiti į užsienio vertybinių popierių rinkas, bet Lietuvoje tai daro retas kuris. Trūksta žinių ir informacijos, nėra įpročių ir įgūdžių. Todėl norime ar nenorime, bet nekilnojamasis turtas lieka geriausiai suvokiama investicija. Ypač jeigu sutampa ir poreikis sau pačiam įsigyti naują būstą“, – apibendrina R.Juodka.

Saugiausia investicija – nekilnojamasis turtas?

Akivaizdu – pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka atsigauna, tai lemia ir turimų pinigų kiekis, ir eskaluojamos baimės, kad įsivedus eurą viskas neišvengiamai brangs. Pašnekovai neabejoja: nekilnojamasis turtas iš tikrųjų yra neblogas pasirinkimas, kai kalbame apie pinigų „įdarbinimą“.
„Suinteresuotumas ir paklausa didėja. Investuotojai nori turėti turtą, iš kurio gali papildomai gauti pajamų. Tarkime, nuomos pajamingumo Vilniuje vidurkis, paėmus nuo 2005 m., buvo apie 6,1 proc. Dabar – apie 6,3 proc. Kaune nuomos pajamingumas vidutiniškai siekė 7,9 proc. Sutikite – tai nepalyginti daugiau, negu dabar galima tikėtis uždirbti iš palūkanų, laikant pinigus banko sąskaitoje. Juolab kad lietuviui gana įprasta turėti kažkokio nekilnojamojo turto – jį galima pačiupinėti, jis yra suvokiama investicija, gana aišku, kokiu būdu duoda pajamų“, – aiškina A.Šuminas.
Pasak klubo „Pinigų srautas“ prezidento, nekilnojamojo turto rinka dar labiau suaktyvėtų, jeigu prisidėtų ir bankai, nes vis dėlto nemažos dalies gyventojų santaupos siekia tik kelias dešimtis tūkstančių litų, o už tiek pinigų galima įsigyti nekilnojamojo turto nebent mažame miestelyje ar kaime.

R.Juodka natūraliu procesu vadina tai, kad artėjant euro įvedimui pinigai aktyviau pradeda judėti į nekilnojamojo turto rinką, – taip buvo ir Estijoje, ir Latvijoje. Ar šis procesas darys įtaką kainų didėjimui? Pasak pašnekovo, valiutos keitimas, o ypač į tą, kurios nominalas didesnis, neišvengiamai tam tikrose grandyse sukelia kainų didėjimą, bet tai nebūtinai bus nekilnojamasis turtas. „Jeigu manęs klausiate, ar nekilnojamojo turto kainos stipriai padidės trumpuoju laikotarpiu įvedus eurą, atsakymas būtų „ne“. Jos netgi gali nukristi. Bet ilguoju laikotarpiu nekilnojamasis turtas vis tiek turėtų brangti“, – tikina R.Juodka.

A.Šumino įsitikinimu, nekilnojamojo turto kainas visuomet koreguoja paklausa ir pasiūla, todėl pats valiutos keitimas tikrai nėra priežastis jam brangti. Kita vertus, jau vien tik ažiotažas, paremtas spekuliacijomis, kad euras nekilnojamąjį turtą pabrangins, gali daryti įtaką kainoms. Tad kyla natūralus klausimas: ar visuomet jis yra gera investicija?
„Po praėjusios krizės, kai daug kas nusvilo, prisipirkę nekilnojamojo turto sukeltomis kainomis ir dėl to tikriausiai patyrė nuostolių, šiandien investuotojai viską vertina kur kas atsargiau ir atsakingiau: didesnis dėmesys kreipiamas į kokybę, žiūrima, kokioje vietoje yra konkretus objektas, koks būsto energinis efektyvumas ir panašiai. Jeigu kalbama ne apie trumpalaikes spekuliacijas, paremtas principu „pigiau nusipirkau – brangiau pardaviau“, dabar neperkama visko iš eilės. Ir euro baimė, manyčiau, šio atsargesnio požiūrio taip pat nepakeis“, – prognozuoja A.Šuminas.

Ką reiškia 47,6 mlrd. litų

2013 m. pabaigoje Lietuvos valstybės skola siekė beveik 47 mlrd. Lt.

„The Wall Street Journal“ skaičiavimu, turtingiausiu Rusijos žmogumi tituluojamas Ališeras Usmanovas valdo 47 mlrd. Lt vertės turtą.

2014 m. valstybės biudžetas: planuojama gauti 26,03 mlrd. Lt pajamų ir turėti 27,03 mlrd. Lt išlaidų.

2012 m. visa „Formulės 1“ industrija buvo vertinama 26 mlrd. Lt.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas per metus siekia 15 mlrd. Lt.

Lietuva Rusijos monopolininkei „Gazprom“ už gamtines dujas kasmet sumoka apie 3 mlrd. Lt.

2013 m. elektros skirstomųjų tinklų operatorė „Lesto“, neaudituotais duomenimis, uždirbo 47,6 mln. Lt pelno.

Sočio žiemos olimpinės žaidynės Rusijai kainavo 116 mlrd. Lt.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...