2013 Kovo 14

Lietuva neatsikrato vėluojančios Estijos statuso

veidas.lt


Prieš 23-ejus metus žmonių lūkesčiai buvo gyventi laisvoje, demokratinėje, pasaulio pripažįstamoje, pasiturinčioje valstybėje. Kodėl ne visi šie lūkesčiai išsipildė?

„Nežinau, ar jau turim tinkamą, žmonių gerbiamą policiją. Ar turim krašto gynybai parengtą kariuomenę? Ar kontroliuojam bankus, geležinkelių sistemą ir elektrą? Ar valdome savo kraštą ištikimomis Lietuvai, ar svetimame šiltnamy augintomis senosios nomenklatūros rankomis? (…) Netoli nuėjome nei teismuose, nei švietimo struktūrų tvarkyme“, – prieš keletą metų Kovo 11-osios proga sakytos nepriklausomybės architekto prof. Vytauto Landsbergio kalbos tezės tiktų ir šiandien.
Lietuvos sostinės geležinkelio stoties tarptautinių maršrutų kasose kasininkės tarpusavyje ir su klientais kalba rusiškai, nes 23-eji metai pasirodė per mažas laiko tarpas vėžei į Vakarus nusitiesti. Elektros, dujotiekio saitus su ES, kaip ir savą dujų terminalą, žadama, kad turėsime, bet dar neturime. Trūkumų sąrašą galima tęsti, kaip ir pasiekimų, pradedant svarbiausiu – laimę gyventi laisvoje demokratinėje šalyje. Kaip įvertinti nepriklausomybės lūkesčių ir šiandieninės tikrovės santykį, objektyvių rodiklių rasti sudėtinga. Bet, pasitelkę nepriklausomybės pamatų klojėjus bei skirtingų sričių ekspertus, pabandėme jų paieškoti.

Išsipildė du iš trijų didžiųjų lūkesčių
Vienintelis visas šešias kadencijas į Seimą išrinktas (būtų išrinktas ir septintąkart, bet pats nutarė nebekandidatuoti) Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas vardija svarbiausius įgyvendintus ir neįgyvendintus lūkesčius: „Turime nepriklausomą, demokratišką, pasaulyje pripažintą ir ne tik Europoje vertinamą valstybę. Tiesa, demokratija ne visada funkcionuoja geriausiu būdu ar ne visi sugeba pasinaudoti demokratinėmis procedūromis. Tačiau nesmagiausia, kad neišsipildė žmonių viltys gyventi ne tik laisvoje ir demokratinėje, bet ir pasiturinčioje šalyje. Tai ir globalizmo veikimo padariniai, ir kapitalizmo kaltė (man taip lengva sakyti, nes kapitalizmą visada kritikavau), ir mūsų pačių klaidos. Mums mūsų revoliucija kainavo daugiau, nei galėjo kainuoti, ir sukėlė kai kurių padarinių, kurių galėjo nebūti. Tada, prieš 23-ejus metus, mūsų, kairiųjų, nelabai klausė, o kai atėjome į valdžią, buvo per toli nueita, o ir patys pridarėme klaidų. Jaučiuosi kaltas prieš žmones, kad šioje srityje ne viską padariau.”
Taip pat Kovo 11-osios akto signataras ir pirmasis de facto valstybės vadovas, dabar europarlamentaras Vytautas Landsbergis interviu “Veidui” tikino atvirkščiai, kad pažangą stabdė buvusių komunistų noras kuo greičiau grįžti į valdžią, jų priešinimasis reformoms.
Savotišku arbitru ne tik šiame ginče, bet ir ieškant objektyvių rodiklių, kiek išsipildė prieš 23-ejus metus Lietuvos žmonių puoselėti lūkesčiai, pasirinkome jauną mokslininką – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją dr. Liutaurą Gudžinską, kurio mokslinių tyrimų objektas ir yra pokomunistinių valstybių bei jų gerovės transformacija per pastaruosius porą dešimtmečių.
Beje, 1990-aisiais jam tebuvo septyneri. „Be abejo, atsimenu Kovo 11-osios posėdį, žiūrėjau jį per televizorių. Tautinis pakilimas įstrigo visam gyvenimui. Kai važiuoji troleibusu ir visi dainuoja, jaučia vienybę – unikalus, retai pasitaikantis pojūtis. Prisimenu ir baimės, netikrumo jausmą. Norėjome, kad nepriklausomybės tikslai būtų pasiekti. Man asmeniškai tie lūkesčiai atrodo išpildyti. Džiaugiuosi būdamas Lietuvoje, nenoriu išvykti gyventi svetur. Manau, Lietuva turi ateitį. Žinoma, yra trūkumų, kad ir nemaži regioniniai skirtumai šalies viduje, kurie kelia nerimą“, – mintimis dalijasi L.Gudžinskas.
Nedaug atsirastų oponentų tezei, kad Lietuva – neabejotinos sėkmės atvejis. Tačiau koks mūsų sėkmės įgyvendinimo laipsnis, jeigu lygintumės ne su kokia Baltarusija, o su kitomis sėkmingai besitvarkančiomis pokomunistinėmis ES naujokėmis – Vidurio ir Rytų Europos šalių dešimtuku?

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-11-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Irklas Irklas rašo:

    Po klajonių užsukau į tėviškę.DAug senių neberadau, jaunimas išmovęs. Kaimas tuštėja.Niekas nebenori dirbti. Tik geria ir keikiasi.Patiko vieno “pijoko” mintis- kai atsistojome ant kojų,vėl pasukome atgal.Lieptas dar tvirtas , bet ar ilgam?Mausiu vėl, kur buvau.

  2. miau miau rašo:

    labai patiko ilustracijai pasirinkta nuotrauka


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...