2010 Lapkričio 27

Spaudos aktualija

Lietuva ir Lenkija verčiau būtų strateginės partnerės

veidas.lt

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas (Ježis Buzekas) apgailestauja dėl suprastėjusių Lenkijos ir Lietuvos santykių.

Interviu dienraščiui “Lietuvos rytas” J.Buzekas tvirtino, jog verčiau Lenkija ir Lietuva būtų strateginės partnerės nei “užsiimtų tokio pobūdžio konfliktais”.

“Visa ši istorija man kelia liūdesį. Iškilus tokioms krizėms tarp ES šalių, paprastai stengiuosi padėti. Tai aš dariau Vengrijos ir Slovakijos konflikto metu. Tačiau į Lietuvos ir Lenkijos konfliktą negaliu kištis, nes greičiausiai būčiau apkaltintas neobjektyvumu”, – interviu dienraščiui sakė EP vadovas.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Džentelmenas”, – taip bene dažniausiai apibūdinamas dabartinis Europos Parlamento (EP) pirmininkas 70 metų J.Buzekas.

Buvęs Lenkijos premjeras šią reputaciją pelnė ne tik dėl puikių manierų. Net jo oponentai pripažįsta, jog J. Buzekas – nuoširdus europietis. Ir nors jam esą kartais stinga idėjų, šis politikas – labai kantrus sutarimo ieškotojas.

Tačiau per pusantrų metų EP pirmininko poste J.Buzekas jau įrodė, jog moka pasakyti ir „ne”. Ypač kai reikia ginti po Lisabonos sutarties padidėjusias Europos Parlamento galias.

Išskirtiniame interviu su pirmuoju šias pareigas einančiu rytų europiečiu jo kabinete Strasbūre kalbėjomės ne tiktai apie Europos Sąjungos (ES) problemas, Rusiją, bet ir apie pašlijusius Lietuvos bei Lenkijos santykius.

– Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis neseniai pareiškė, kad jo šalies santykiai su Lietuva buvo ir lieka blogi dėl neišspręstų dvišalių problemų. Ar sutinkate su jo nuomone? Kokios, jūsų manymu, tų nesutarimų priežastys?

– Labai dėl to apgailestauju. Visa ši istorija man kelia liūdesį. Iškilus tokioms krizėms tarp ES šalių, paprastai stengiuosi padėti. Tai aš dariau Vengrijos ir Slovakijos konflikto metu (dėl vengrų tautinės mažumos Slovakijoje. – Red.).

Tačiau į Lietuvos ir Lenkijos konfliktą negaliu kištis, nes greičiausiai būčiau apkaltintas neobjektyvumu.

Prieš metus per oficialų vizitą į Lietuvą šią problemą aptariau su prezidente Dalia Grybauskaite ir premjeru Andriumi Kubiliumi. Jie mane patikino, jog padarys viską, kad ją išsispręstų. Labai tikiuosi, kad jiems pavyks.

Mūsų valstybės verčiau būtų strateginės partnerės negu užsiimtų tokio pobūdžio konfliktais. Juk turime daug abiem šalims svarbių problemų: energetinio saugumo, santykių su Rusija ir kitomis Rytų kaimynėmis, kitokių reikalų.

Esu labai nusivylęs, kad mūsų šalys nesugeba viena kitai būti tvirta atrama.

– Artėja Rusijos ir ES aukščiausio lygio susitikimas. Kaip vertinate siūlymus įvesti bevizį režimą su šia šalimi?

– Šį klausimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu aptariau dar birželį viešėdamas Maskvoje. Esu įsitikinęs, jog lankstesnis vizų režimas su šia šalimi yra būtinas, pirmiausia – studentams ir jaunimui.

Tačiau dar turime tam tikrų techninių trukdžių. Bevizio režimo link reikia judėti pragmatiškai, žingsnis po žingsnio. Ryšiai tarp mūsų piliečių kartais gali būti svarbesni nei santykiai tarp vyriausybių. Vizų panaikinimas juos palengvintų ir piliečiai pajustų realų pokytį.

Palaikyti glaudesnius ryšius su Rusija yra svarbu. Jos mums reikia dėl daugelio priežasčių – ne vien tam, kad užsitikrintume saugų energijos tiekimą.

O Rusijai reikia ES. Gyvename tame pačiame žemyne. Sienų atidarymas – bevizis režimas arba vizų išdavimo supaprastinimas – mūsų dvišaliams santykiams būtų labai naudingas.

– Metų pradžioje iš finansinės krizės teko traukti Graikiją. Dabar gelbėjama Airija. Netrukus pagalbos gali prireikti Portugalijai. Ar euro zonai negresia pavojus?

– Nemanau, kad dabartinė situacija yra pavojinga. Europoje jau turime euro stabilumo fondą ir krizių valdymo mechanizmą.

Ant stalo guli 750 mlrd. eurų, kad į keblią padėtį patekusios valstybės jais pasinaudotų.

Džiaugiuosi, kad Airija, nors ir vėlokai, nusprendė pasinaudoti šiuo skubios pagalbos fondu. Jis labai pravertė ir Graikijai.

Esu įsitikinęs, jog šis fondas ir krizių valdymo mechanizmas mums bus labai naudingas ir ateityje.

– Pagalbos fondas laikinas – gyvuos tik iki 2013 metų. Tam, kad jis taptų nuolatinis, ES lyderiai jau tariasi dėl Lisabonos sutarties pokyčių. Ar planuojama reforma vėl neatvers Pandoros skrynios, netaps naujos ilgos institucinės krizės pradžia?

– Europai išties būtinai reikia naujo ekonominio valdymo: ne vien pinigų, bet ir ekonominės bendrijos. Tačiau ją kurdami pirmiausia turėtume išnaudoti visas Lisabonos sutarties teikiamas galimybes.

Jeigu vis dėlto prireiks pakeitimų, jie turėtų būti labai riboti ir nedideli. Puikiai prisimename, kaip buvo sunku ratifikuoti Lisabonos sutartį ir kiek tai užėmė laiko. Dabar reikia veikti skubiai, todėl Europa negali sau šito vėl leisti.

– Tačiau net maži pasikeitimai reikštų, kad juos kiekviena šalis narė turės ratifikuoti, ar ne?

– Tokiu atveju galėtume taikyti supaprastintą sutarties ratifikavimo procedūrą. Bet ir ji nebūtų lengva.

– Norite pasakyti, jog kai kurios šalys narės EP vis dar vertina atsainiai ir nenori pripažinti išaugusių jo galių?, – klausė „Lietuvos rytas“

– Nenoriu kaltinti nė vienos šalies narės. Visos jos yra nepriklausomos ir turi savo nuomonę. Europinės derybos trunka ilgai, ir mes paprastai turime pakankamai laiko paaiškinti savo poziciją kolegoms iš šalių narių.

EP reikia paisyti, nes mes dabar turime galimybę pasakyti „ne”. Tačiau Bendrijai būtų daug geriau, jeigu ateityje išvengtume krizių.

Tam pakanka tik visiškai įgyvendinti Lisabonos sutartį ir turėti aiškiai apibrėžtas naujas procedūras. Prie to sėkmingai artėjame.

Dar esame pereinamajame laikotarpyje. Bet esu tikras, jog galiausiai susitarsime ir kitų metų ES biudžetą patvirtinsime.

– Europos Komisija neseniai pristatė pagrindines Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos gaires. Ar pritariate galimų tiesioginių išmokų žemdirbiams mažinimui?

Ką manote apie raginimus šias išmokas senbuvių ir naujų šalių narių žemdirbiams nuo 2014 metų pagaliau suvienodinti?

– Tiesioginių išmokų skirtumai nėra geras dalykas. Kai 2014 metais turėsime naują biudžeto perspektyvą, nuo ES plėtros jau bus prabėgę dešimt metų.

Kitas klausimas – kiek žemės ūkiui bus skirta pinigų po reformos. EP priėmė rezoliuciją, jog BŽŪP reikia skirti ne mažiau pinigų, nei jų buvo skirta 2007–2013 metais. Tačiau būkime objektyvūs ir žiūrėkime realistiškai – BŽŪP skirti tiek pat pinigų gali būti neįmanoma. Tam tikrų nežymių sumažinimų gali prireikti. Bet tik nežymių.

– Bet atrodo, jog Komisijoje jūsų pasiūlytai Europos energetinės bendrijos idėjai rodomas tik ribotas dėmesys.

Kokie bus kiti žingsniai ją kuriant?

– Manau, kad EK rodo gana didelį susidomėjimą idėja, kurią šių metų gegužę pasiūlėme drauge su buvusiu EK pirmininku Jacques’u Delors’u.

Dabartinis Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso, šį rudenį parlamente kalbėdamas apie padėtį Sąjungoje ir jos prioritetus, pabrėžė Europos energetinės bendrijos svarbą.

Tikiuosi, kad mūsų siūlymai taip pat bus naudingi energetikos komisarui Güntheriui Oettingeriui. Ypač kaip politinės gairės ruošiantis pavasario ES Vadovų tarybai, kur pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent energetikai.

Bendrijos esmė – pasiekti, kad ES šalys koordinuotų savo veiksmus perkant elektrą ir kitus energetinius šaltinius iš trečiųjų valstybių. Globalioje energetikos rinkoje Sąjungą tai padarytų stipresnę.

Ši bendrija taip pat siekia galutinai suvienyti ES vidaus rinką tiesdama elektros bei dujų jungtis bei užtikrinti energetinį saugumą bendromis jėgomis kaupiant dujų atsargas.

Galiausiai, propaguojant atsinaujinančius energijos šaltinius, labai svarbios bendros investicijos į tyrimus ir inovacijas.

– Viena talentingiausių Lenkijos aktorių laikoma jūsų duktė Agata Buzek Berlyno kino festivalyje šiais metais buvo apdovanota „Shooting Star” prizu ir pateko į geriausių Europos aktorių dešimtuką. Bet ji taip pat labai aktyviai dalyvauja pilietinėje veikloje. Gal EP jau kitą kadenciją atsiras dar vienas politikas Buzeko pavarde?

– Tikrai nenorėčiau taip smarkiai užbėgti įvykiams už akių. Bet tai, jog Agata labai aktyviai dalyvauja pilietiniame gyvenime, mane džiugina.

2004 metais, per Oranžinę revoliuciją, ji stebėjo rinkimus Ukrainoje. Ji taip pat palaiko ryšius su Baltarusijos opozicija ir šios šalies pilietine visuomene.

Agata padėjo rinkti lėšas Sudanui. Ji nuo seno labai rūpinasi gyvūnų gerove.

Tačiau politinių jos interesų neįžvelgiu.

Manau, kad šiandien ją kur kas labiau traukia pilietinės akcijos nei politika.

Politiku tapo inžinierius

J.Buzekas gimė 1940 metų liepos 3 dieną Silezijos mieste Smilovicėje. Dabar jis priklauso Čekijai.

Būsimasis Lenkijos ir visos Europos politikas pirmiausia įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau tapo inžinerijos profesoriumi.

1980–1990 metais J.Buzekas labai aktyviai prisidėjo prie „Solidarność” judėjimo.

1997–2001 metais būdamas Lenkijos ministras pirmininkas jis įvykdė svarbias pensijų, sveikatos apsaugos, švietimo ir savivaldybių reformas.

2004 metais J.Buzekas buvo išrinktas į Europos Parlamentą ir prisidėjo prie konservatyvios Europos liaudies partijos frakcijos.

2009 metų liepos 14 d. J.Buzekas tapo 28-uoju Europos Parlamento pirmininku ir pirmuoju rytų europiečiu šiame poste. Už jį balsavo 555 EP nariai iš 644.

2012 m. sausio 1 d. EP pirmininko pareigas perims socialistų frakcijos lyderis vokietis Martinas Schulzas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...