2016 Balandžio 15

Kuo gyvena kaimynai

Lenkijos fanatikų „blickrygas“

veidas.lt

Scanpix nuotr.

Rima JANUŽYTĖ

Jeigu išprievartauta vienuolikmetė Lenkijoje pasidarytų abortą, jai grėstų penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nebent gydytojas (irgi rizikuodamas sėsti į kalėjimą) pripažintų, kad nėštumas kelia tiesioginį pavojų mergaitės gyvybei.

Tokią pat penkerių metų laisvės atėmimo bausmę naujas abortų draudimo įstatymo projektas siūlo ir vaistininkui, jei šis surizikuotų pastoti nenorinčiai klientei parduoti nuo šiol neteisėtą, „kriminalinį“ preparatą – nėštumo prevencijos piliulę. Kaip žmogžudystės bendrininkas būtų teisiamas ir asmuo, suteikęs Lenkijos pilietei informacijos apie abortus užsienyje. Pavyzdžiui, nėščios nepilnametės mama.

Taip pat nebus leidžiama nutraukti ir nėštumo, kai vaisius yra taip apsigimęs, kad po gimimo net negalėtų išgyventi.

Dar trūksta specialiųjų efektų? Labai prašom. Jei įsigalios naujasis įstatymas, jokia moteris Lenkijoje negalės nutraukti net negimdinio nėštumo. Taip pat nebus leidžiama nutraukti ir nėštumo, kai vaisius yra taip apsigimęs, kad po gimimo net negalėtų išgyventi. Štai dėl ko įstatymo projekte siūloma atsisakyti vaisiaus sveikatingumo tyrimų – uždraudus abortus gimdyti vis tiek būtų privaloma.

Abortas nebus traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas tik tuo atveju, jeigu medikai įžvelgs tiesioginę grėsmę nėščiosios gyvybei.

Čia dar ne viskas. Trejų metų laisvės atėmimo bausmė įstatyme gali būti numatyta ir už persileidimą. Jeigu teismas įžvelgs bent menkiausią moters kaltę (na, pavyzdžiui, paslydo, pargriuvo ir patyrė vaisiui pražūtingą traumą), ji bus teisiama už netyčinę žmogžudystę.

Lenkų iššūkis D.Trumpui

Tokios naujovės šokiruoja net prie draudimų pratusias lenkes. Dabar Lenkijoje galioja prieš 23 metus priimtas vienas griežčiausių abortų įstatymų ES. Pagal jį abortus leidžiama daryti tik trimis išimtiniais atvejais: po išprievartavimo, kilus grėsmei moters gyvybei ir vaisiaus apsigimimo atveju. Dėl tokio griežto įstatymo per metus padaroma tik apie pusę tūkstančio legalių abortų. Tuo metu kone 200 tūkst. lenkių šios procedūros atliekamos nelegaliai. Tačiau naujasis abortų bilis Lenkiją bloškia į visišką europinės teisės paraštę.

„Jeigu amerikiečiai mano, kad Donaldo Trumpo siūlymas įkalinti abortą pasidariusias moteris nesuderinamas su šiuolaikine teise, tegul pasižiūri į Lenkiją“, – sako Vengrijos centrinio Europos universiteto teisės profesorius Maciejus Kisilowskis.

Lenkijoje nuo praėjusio rudens vykstančius procesus jis vadina „demokratijos nuošliauža“, kurios ryškiausias akcentas iki šiol buvo metodiškas konstitucinio teismo „išmontavimas“.

Beje, JAV prezidentas Barackas Obama į tai niekaip nereagavo, o Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas netgi atvirai palaikė valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS) iniciatyvą.

Jeigu amerikiečiai mano, kad Donaldo Trumpo siūlymas įkalinti abortą pasidariusias moteris nesuderinamas su šiuolaikine teise, tegul pasižiūri į Lenkiją.

„Tačiau dabar B.Obama, D.Cameronas ir kiti Vakarų lyderiai turi devynis milijonus priežasčių viską apgalvoti iš naujo – viena priežastis už kiekvieną reprodukcinio amžiaus Lenkijos moterį, kuriai konstitucinių teisių stygius nebėra tik abs­trakti politinė problema“, – rašo M.Kisilowskis, pripažindamas, kad abortų įstatymo pataisos yra dar didesnis skandalas negu Konstitucinio teismo pertvarkymas.

„Kaip ir daugelyje kitų dešiniojo sparno partijų, pavyzdžiui, JAV respublikonų partijoje, PiS yra ir tradicinių konservatorių, ir ekstremistų, prieštaraujančių vakarietiškai demokratijos esmei“, – teigia M.Kisilowskis, pridurdamas, kad daugelyje kitų valstybių radikalus sulaiko puikiai veikianti šalies teisinė sistema. O štai Lenkijoje šis stabdys sugedo. Pirmiausia prezidentas Andrzejus Duda atsisakė patvirtinti teisėtai išrinktus Konstitucinio teismo teisėjus. Vėliau PiS dominuojamas parlamentas prigalvojo visokių procedūrinių trukdžių Konstituciniam teismui dirbti savo darbą. Galiausiai vyriausybė nustojo viešai skelbti oficialų Konstitucinio teismo žurnalą, o tai reiškia, kad teismo nutarimai paprasčiausiai nebeįsigalioja.

„PiS pastangos padidinti savo galias pavertė visą partiją kelių radikaliausių jos narių įkaitais“, – konstatuoja M.Kisilowskis.

Antai neformalus PiS lyderis ir šios partijos „tėvas“ Jarosławas Kaczynskis, kaip manoma, iš pradžių net ragino Katalikų bažnyčią nesiimti abortų klausimo peržiūrėjimo. Tačiau po to, kai įstatymo projektas jau buvo pristatytas visuomenei, jam esą nebelikę nieko kito, tik jam pritarti. „Aš pats esu katalikas, tad klausimas man akivaizdus“, – tik tiek pasakęs J.Kaczynskis.

Beprotybės ragas

Analitikai baiminasi, kad vadinamasis abortų bilis yra tik Lenkijos beprotybės pradžia. Jie pastebi, kad pastaruoju metu Seime pasipylė gausybė siūlymų, nukreiptų prieš pagrindines žmogaus teises ir laisves. Ir viskas vyksta paskubomis, opozicijai nespėjant nė atsitokėti.

Vos atėję į valdžią vadinamieji konservatoriai, kurie iš tiesų yra katalikai ekstremistai, iš karto paskyrė penkis sau priimtinus Konstitucinio teismo teisėjus, kad atšauktų rinkimus pralaimėjusios centristinės vyriausybės paskirtus kandidatus ir sustiprintų PiS įtaką šioje institucijoje. Tačiau to jiems buvo maža.

Neseniai pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, kuri iš esmės reiškia Konstitucinio teismo panaikinimą.

Konstituciniam teismui pasipriešinus PiS savivalei J.Kaczynskis pažadėjo išardyti „bičiulių šutvę“ Konstituciniame Tribunole ir apkaltino teismą ginant tik savus interesus bei mėginant neleisti PiS vykdyti savo rinkimų pažadų – didinti socialines išmokas šeimoms, mažinti išėjimo į pensiją amžių ir užtikrinti nemokamą gydymą vyresniems negu 75 metų žmonėms.

Prezidentas A.Duda neseniai pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, kuri iš esmės reiškia Konstitucinio teismo panaikinimą. Ir vėl, kaip ir žiniasklaidos įstatymo pataisų atveju, nepadėjo nei kritika, nei perspėjimai. Nors prieš Konstitucinio teismo reformą buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, PiS padarė, kaip jiems reikėjo.

Dabar pagal naująją tvarką Konstitucinio teismo sprendimai turėtų būti priimami dalyvaujant 13 teisėjų iš 15-os, nors anksčiau pakankamu kvorumu laikyti devyni teisėjai. Be to, sprendimams priimti reikėtų dviejų trečdalių balsų, o ne paprastos daugumos, kaip būdavo anksčiau.

Po Konstitucinio teismo eilė atėjo ir žiniasklaidai. Seimui paskubomis priėmus naują įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus, PiS žaibiškai perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę. Kaip visada – žaibiškai.

Žiniasklaidos įstatymo pataisos, kurios „Teisės ir teisingumo“ dominuojamam parlamentui buvo pateiktos sausio 4-osios vakare, sausio 6 d. jau buvo priimtos. Ir, beje, visiškai lengvai: 232 balsais prieš 152, dar 34 deputatams susilaikius. Kad naujosios pataisos įsigaliotų, bereikia, kad jas priimtų PiS kontroliuojamas Senatas ir pasirašytų PiS palaikomas prezidentas A.Duda.

Pagal naująjį įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus skirs ir atleis iždo ministras. Iki šiol toms pareigoms užimti būdavo skelbiamas Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos (KRRiT) konkursas. Pagal naująjį įstatymą dabartiniai Lenkijos visuomeninių transliuotojų vadovai ir priežiūros valdybų nariai bus automatiškai atleisti iš pareigų.

Didysis apsivalymas

Kad beprotybės būtų dar daugiau, trūksta tik egzorcizmo seansų. Buvo ir jų.

Didžiausiam Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“, vadovaujamam buvusio disidento Adamo Michniko ir laikomam žodžio laisvės tvirtove, sukritikavus naujosios valdžios veiksmus, o ant Varšuvoje įsikūrusios redakcijos lauko sienos pasikabinus didžiulį plakatą su užrašu „Konstitucija be cenzūros“, prie pastato susirinko kunigo vadovaujama įtūžusi dievotų teisuolių minia. Ir ji neapsiribojo tik PiS šlovinančiomis skanduotėmis.

Po eitynių, per kurias protestuotojai pasmerkė „žiniasklaidos melą“, kunigas sukalbėjo piktąsias dvasias turinčią išvaikyti maldą priešais itin modernų laikraščio redakcijos pastatą, o protestuotojai prie pastato susirinko nešini Švč. Mergelės Marijos paveikslu ir transparantu su užrašu „Rožinio kryžiaus žygis už Tėvynę“.

Koja kojon su Vengrija

Tai, kas šiandien vyksta Lenkijoje, daliai apžvalgininkų leidžia brėžti paraleles su Viktoro Orbano vykdoma politika Vengrijoje.

Prof. Janas Rovny aiškina, kad abi valstybės išgyvena panašų istorijos etapą, pasireiškiantį socialliberaliojo politikos poliaus silpnėjimu ir staigiu konservatyvaus nacionalizmo suaktyvėjimu.

Tiesa, didžiausi šių polių skirtumai reiškiasi ne ekonominiu, o sociokultūriniu lygmeniu. Abiejose šalyse kuriasi savotiški socialiai konservatyvių partijų telkiniai: Vengrijoje jų branduolį sudaro „Fidesz“ ir „Jobbik“ partijos, Lenkijoje –  PiS ir „Lenkijos solidarumas“ (SP). Joms oponuoja socialiai liberalios partijos, tačiau ekonominiais klausimais vienų ir kitų pozicijos per daug nesiskiria.

Užtat konservatyviojo poliaus politikai kaip įmanydami siekia didinti takoskyrą tarp liberalų ir konservatorių jiems patogioje socialinių reikalų srityje.

Iš tiesų PiS viena ranka keičia įstatymus ir šokiruoja net konservatyviausius rinkėjus, kita visai neprastai tvarkosi įgyvendindama su ekonominiais reikalais susijusius rinkimų pažadus.

Pavyzdžiui, pirmoje savo kalboje po rinkimų Lenkijos premjerė Beata Szydlo žadėjo padidinti minimalią pensiją, o nuo balandžio pradedama įgyvendinti ir plačiai nuskambėjusi programa „Šeima 500+“, kurios esmė – gimstamumo skatinimas pinigais. Tiesa, iš pradžių žadėta už kiekvieną vaiką mokėti po 500 zlotų, dabar programa šiek tiek kuklesnė – 500 zlotų už antrą ir vėlesnį vaiką, už pirmąjį mokant tik šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui neviršija 800 zlotų per mėnesį.

Beje, šios naujovės neliečia vienišų motinų, auginančių vieną vaiką. Net jei jų pajamos mažesnės nei 1600 zlotų per mėnesį, jokių papildomų pinigų joms nepriklausys, o štai pora, auginanti vieną vaiką ir gaunanti tokias pačias pajamas vienam šeimos nariui, privilegija galės pasinaudoti. „Jeigu tai nėra žmogaus teisių pažeidimas, tada kas?“ – retoriškai klausia J.Rovny.

Jis konstatuoja, kad ir Vengrija, ir Lenkija apribojimus įgyvendina greitai, bet metodiškai. „Abi jos apribojo savo Konstitucinio teismo nepriklausomybę. Suvaržė žiniasklaidą. Vengrijos premjeras V.Orbanas net pareiškė, esą laikas sukonstruoti naują valstybę, paremtą ne liberaliomis, o nacionalinėmis idėjomis“, – pastebi J.Rovny.

Jo nuomone, tiek Vengrijos, tiek Lenkijos nacionalistams labai pasitarnauja ir kontekstas, kurio centre – migrantų krizė. Pasinaudojęs visuomenės reakcija į tūstančius pabėgėlių, per Vengriją plūstančių į Vokietiją bei Skandinaviją, V.Orbanas užtvėrė Vengrijos ir Serbijos sieną, visa gerkle rėkdamas, kad ES politikai vadovauja idiotai, planuojantys paskirstyti pabėgėlius po visą Europą.

Tos pačios imigracijos bangos kontekste vyko ir pernykščiai Lenkijos rinkimai. Esą būtent dėl to laimėjo PiS, o ne „Visuomeninė platforma“ (PO), sutikusi su ES nustatytomis pabėgėlių kvotomis.

Teisingumas – jų pusėje?

Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos Lyčių instituto mokslininkė Magdalena Mikulak tai, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, vadina gerų pokyčių „blickrygu“. „Geri pokyčiai“ – PiS rinkimų šūkis. „Ir tie pokyčiai tokie „geri“, kad norisi verkti“, – sako M.Mikulak. Juk visoje šalyje vyksta masiniai protestai, o lenkai nebespėja susivokti, kas dar naujo nutiko. Vieną dieną paralyžiuojamas Konstitucinis teismas, kitą „sutvarkoma“ žiniasklaida, trečią prabylama apie laisvės atėmimo bausmes moterims.

Kaip sako M.Mikulak, J.Kaczynskį geriausiai apibūdina citata iš garsiausios visų laikų lenkų komedijos „Visi savi“ („Sami swoi“): „Sąd sądem, a sprawiedliwość musi być po naszej stronie.“ Kitaip sakant, „teismas teismu, o teisingumas turi būti mūsų pusėje“.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...