Scanpix

Lenkijos intelektualai ir politologai Jaroslawą Kaczynskį vadina naujuoju Lenkijos Władysławu Gomułka – 1956–1970 m. Lenkiją valdžiusių komunistų pirmuoju sekretoriumi, o situaciją Lenkijoje lygina su rašytojo George’o Orwello sukurtu pasauliu: jiems sunku patikėti, kad naujasis Seimas Lenkiją pertvarko pagal komunistinį kurpalių su egzorcizmo elementais. O ir batsiuvys tas pats – Stanislawas Piotrowiczius.

Rima JANUŽYTĖ

Neseniai išrinkta Lenkijos vyriausybė jau spėjo nustebinti. Seimui paskubomis pri­­ėmus įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus, ji perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę. Ir nei Europos Sąjungos reiškiamas susirūpinimas, nei žmogaus teisių organizacijų kritika niekam per daug nerūpi.

Žiniasklaidos įstatymo pataisos, kurios J.Kac­zynskio partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS) dominuojamam Seimui buvo pa­teik­tos sausio 4-osios vakare, sausio 6-ąją jau buvo priimtos 232 balsais prieš 152, dar 34 de­putatams susilaikius.

Pagal naująjį įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus skirs ir atleis iždo minis­tras. Iki šiol dėl to, kas eis šias pareigas, būdavo skelbiamas Nacionalinės radijo ir televizijos ta­rybos konkursas. Pagal naująjį įstatymą dabartiniai Lenkijos visuomeninių transliuotojų va­do­vai ir priežiūros valdybų nariai bus au­to­ma­tiškai atleisti iš pareigų.

Visuomenės pasipiktinimą kelia ir jau žinomi pretendentai į radijo ir televizijos vadovus. Antai „Polskie Radio“ va­dovu gali tapti prokremliškas nuotaikas skleidžiantis Marcinas Palade.

„Pirmiausia mes pakeisime visuomeninės televizijos (TVP) ir Lenkijos radijo (PR) pareigūnų rinkimų tvarką. Kitame etape priimsime na­cionalinės žiniasklaidos įstatymą, kuris pa­keis visuomeninės žiniasklaidos funkcionavimą ir jos finansavimo taisykles“, – iškreiptą logiką aiš­kina kultūros ministro pavaduotojas Krzysz­tofas Czabanskis, atsakingas už Lenkijos ži­nias­klaidos sektoriaus reformą, kurios esmė – transformuoti visuomeninį radiją, televiziją ir naujienų agentūrą PAP, kurios iki šiol buvo valstybinės komercinės įmonės, į kultūros institucijas, prižiūrimas Nacionalinės žiniasklaidos tarybos, kurią irgi ketina įsteigti vyriausybė.

Tiesa, iki šiol Lenkijos visuomeninis transliuotojas irgi buvo iš dalies priklausomas nuo po­litinės daugumos, nes 5 nariai, kurie sudarė Na­­cionalinę transliavimo tarybą ir formavo val­­­dybą, buvo skiriami Seimo ir prezidento. Ta­čiau naujasis įstatymas reiškia visuomeninės ži­niasklaidos valdymo užgrobimą.

Į tokias Lenkijoje vykstančias permainas su­reagavo tokios tarptautinės žiniasklaidos teisių or­ganizacijos, kaip „Žurnalistai be sienų“ („Ra­­­porters Sans Frontieres“), Europos transliuotojų sąjunga, Europos federacija, Europos žurnalistų asociacija.

Pasak jų, įstatymas faktiškai lems tiesioginę vyriausybės kontrolę visuomeninėje televizijoje ir radijuje, gerbiamų žurnalistų atleidimą dėl politinių priežasčių ir ves prie sistemingo transliuotojų redakcijų šališkumo dabartinės vyriausybės naudai.

Nepritarimą šioms pataisoms išreiškė Eu­ro­pos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fran­sas Timmermansas ir Komisijos atstovas Mar­ga­ritis Schinas, tačiau jų balsas į dangų nenuėjo, nors naujoji valdžia, kurioje patogiai įsitaisė euroskeptiko J.Kaczynskio vadovaujama PiS, jaučiasi esanti visai prie pat Dievo.

„Priimtas visuomeninio transliuo­to­jo įstatymas rodo, kad valstybės kišimasis tik didės“, – neabejoja Vytauto Didžiojo universiteto Po­li­tologijos ka­tedros vedėjas Andžejus Pukšto.

PiS aiškina, kad tokiu būdu siekiama su­mažinti išlaidas ir padidinti „pro­fe­sio­nalumo standartus ir etiką“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Wi­toldas Waszczykowskis atmeta Eu­ropos Komisijos kritiką dėl valdžios koncentravimo vienos politinės jėgos ran­kose. In­terviu Vokietijos bulvariniam dienraščiui „Bild“ jis teigia, kad naujasis įstatymas, kuriuo vyriausybei suteikiama teisė skirti visuomeninių žiniasklaidos priemonių va­dovus, yra skirtas „tam tikroms ligoms gy­dy­ti“: „Tarsi pasaulis pagal marksistinį vaizdinį automatiškai turėtų judėti tik vie­na kryptimi – į kultūrų ir rasių maišymą­si, pasaulį dviratininkų ir vegetarų, kurie remiasi tik atsinaujinančia energija ir ko­voja prieš bet kokią religijos formą. Tai ne­turi nieko bendro su tradicinėmis lenkiškomis vertybėmis.“

Tačiau marksizmo čia yra net daugiau, negu atrodo. O žiniasklaidos įstatymo pataisos yra naujausias, bet ne vienintelis naujosios valdžios siautėjimas.

Tramdomieji Konstituciniam teismui

Vos atėję į valdžią kačynskininkai paskyrė penkis sau priimtinus Konstitucinio tribunolo teisėjus, kad atšauktų buvusios vyriausybės pa­skirtus kandidatus ir sustiprintų PiS įtaką šioje institucijoje. Tačiau to jiems buvo maža.

Konstituciniam teismui pasipriešinus PiS savivalei, J.Kaczynskis, kuris nėra nei preziden­tas, nei premjeras, tačiau daugelio laikomas pagrindiniu lėlininku valdančiojoje partijoje, pažadėjo išardyti „bičiulių šutvę“ Kons­­tituciniame tribunole ir apkaltino teismą gi­nant tik savus interesus bei mėginant neleisti PiS vykdyti savo ikirinkiminių pažadų: didinti so­­cialines išmokas šeimoms, mažinti išėjimo į pensiją amžių ir užtikrinti nemokamą gydymą vy­resniems negu 75 metų žmonėms.

Regis, išardyti jam pavyko – Konstitucinis teismas bus visiškai suvaržytas, o demokratijos „velnias“ iš jo išvytas.

Prezidentas Andrzejus Duda neseniai pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, kuri, analitikų vertinimu, iš esmės reiškia Konstitucinio teismo pa­naikinimą. Ir vėl, kaip ir žiniasklaidos įstatymo pataisų atveju, nepadėjo nei kritika, nei perspėjimai. Nors prieš Konstitucinio teismo re­for­mą buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tokie pokyčiai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei, PiS padarė, kaip jiems reikėjo.

Kaip sako politologas A.Pukšto, tai reiškia, kad Lenkijoje naikinama paskutinė demokratijos salelė, kuri buvo nepavaldi valdantiems tautininkams.

Pagal naująją tvarką Konstitucinio tribunolo sprendimai turėtų būti priimami dalyvaujant 13 teisėjų iš 15-os, nors anksčiau pakankamu kvorumu laikyti devyni teisėjai. Be to, sprendimams priimti reikėtų dviejų trečdalių balsų, o ne paprastos daugumos, kaip būdavo anksčiau.

Ironiška tai, kad už Konstitucinio teismo re­for­­mos stovi komunistinių laikų prokuroras S.Piotrowiczius, karinės padėties laikotarpiu politiniais nusikaltimais kaltinęs Kros­no areštinėje kalintą Jerzy Stę­pienį. Da­bar pa­starasis vadovauja Kons­ti­tu­ciniam teismui, o S.Piotro­wic­zius, išrinktas į Seimą kaip PiS kandidatas, ir vėl jam deda jei ne antrankius, tai apynasrį.