2011 Gegužės 04

Lenkijos dešinieji apsunkins klausimų sprendimą

BNS

BFL

Lenkijos vidaus politikoje vis labiau įsigali ideologiškai tvirtos centro dešiniosios partijos, o joms konkuruojant lenkų politikų retorika svarstant probleminius klausimus su Lietuva gali darytis vis radikalesnė, teigiama Rytų Europos studijų centro (RESC) analitinėje apžvalgoje.

Anot Vilniuje veikiančio centro ekspertų, dvi dešiniojo sparno partijos – konservatyvi “Teisė ir teisingumas” ir liberali Pilietinė platforma – pastaraisiais metais pritraukė didžiąją elektorato dalį -60-70 proc. visų rinkėjų. Kartu pastebima, kad šioms politinėms jėgoms, skirtingai nei pragmatiškiems kairiesiems, yra būdingos aiškios ideologinės nuostatos.

“Minėta Lenkijos politinės skalės stabilizacija gali daryti nemažą įtaką Lietuvos ir Lenkijos probleminių dvišalių santykių “ideologizavimui”, o tai dar labiau apsunkintų šių klausimų sprendimą”, – rašoma apžvalgoje, kurią gavo BNS.

Anot studijos autorių, intensyvėjant konkurencijai tarp abiejų dešiniųjų partijų ideologinės nuostatos gali tapti ganėtinai radikaliomis.

“Radikalią retoriką probleminių Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių srityje, siekiant elektorato dėmesio, linkusios naudoti tiek konservatyvi “Teisės ir teisingumo”, tiek liberali Pilietinės platformos partija”, – teigia centro ekspertai.

Apžvalgoje, kuri plačiau bus pristatyta trečiadienį Vilniuje, sakoma, kad liberaliai Lenkijos vyriausybei ėmus įgyvendinti nuosaikesnę ir pragmatiškesnę užsienio politiką ir “perkrovus” santykius tiek su Vakarų valstybėmis, tiek su Rusija, Lietuvos ir Lenkijos dvišalės problemos tapo bendros darbotvarkės dalimi, nors anksčiau buvo jos paraštėse.

“Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje probleminiai klausimai tampa savitu Lenkijos spaudimo svertu Lietuvai, taip bandant kompensuoti savo susilpnėjusias pozicijas Rytuose (Ukrainoje ir Baltarusijoje)”, – teigia ekspertai.

“Tikėtina, kad Lietuvos lenkų mažumos probleminiai klausimai taps ne tik savitu Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (2011 metų liepą-gruodį) prioritetu, bet ir Lietuvos lenkų mažumos korta bus lošiama Lenkijos Seimo rinkimuose 2011-ųjų rudenį”, – rašoma apžvalgoje.

Pasak apžvalgos, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) nepuoselėja didelių ambicijų rimtai paveikti dabartinės užsienio politikos, kuriai didžiausią įtaką daro užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

“Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis faktiškai turi neribotą laisvę formuojant šalies užsienio politiką, o pati užsienio politika tampa itin personifikuota ir glaudžiai susijusi su R.Sikorskio asmenybe, jo asmeninėmis pažiūromis”, – teigia Lietuvos ekspertai.

Pateikdami rekomendacijas dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams ekspertai pažymi, kad viešojoje erdvėje derėtų nesureikšminti esamos įtampos ir neeskaluoti jos.

“Ypač jautrūs gali būti abiejų šalių nacionalistiniai argumentai, besiremiantys istorinėmis nuoskaudomis. Šių aspektų turėtų būti sąmoningai atsikratoma politikų retorikoje”, – sakoma apžvalgoje.

“R. Sikorskio veiksnys negali būti ignoruojamas, tačiau reikėtų vengti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės konfrontacijos. R. Sikorskio asmenybės problematiškumą galima būtų amortizuoti ieškant Lietuvos draugų tarp Lenkijos politikų (ypač J.Buzeko asmenyje), taip pat ir naudojantis analogiškų neadekvačių pareiškimų Čekijos arba Vokietijos atžvilgiu”, – sakoma dokumente.

Pabrėžiama, kad Lenkijai pirmininkavimas ES bus iššūkis, kurio metu Varšuvai gali prireikti paramos iš įvairių šalių, tarp jų – ir Lietuvos. Tai, teigiama, būtų proga atnaujinti pasitikėjimą ir parodyti, kad Lietuva remia strateginius Lenkijos interesus, o daugeliu atvejų jie sutampa.

“Tenka susitaikyti, kad Lenkijos svoris ES yra ir potencialiai bus gerokai didesnis nei Lietuvos, todėl derėtų išnaudoti jį, pavyzdžiui, pirmiausia kreiptis į Lenkiją paramos įvairioms Lietuvos iniciatyvoms, o ne baimintis konkurencijos. Šia prasme Lenkija galėtų būti savotiška Lietuvos globėja ES lygiu, o ne konkurentė”, – vardija ekspertai.

Apžvalgoje dėmesio skiriama ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veiklos įvertinimui, pateikiamos rekomendacijos, kaip sukurti jai atsvarą.

“Viena didžiausių bėdų – Lietuvos lenkams atstovauja politinė jėga, kuri: a) yra nelojali ir nepatikima Lietuvai ir net Lenkijai; b) nemažą įtaką jai daro trečiosios šalies atstovai; c) ji neturi politinės konkurencijos Lietuvos lenkų bendruomenėje”, – teigia apžvalgos autoriai.

“Todėl būtų labai naudinga, jei tarp Lietuvos lenkų atsirastų kita konkurencinga organizacija (nebūtinai partija), kuri galėtų įgauti daugiau pasitikėjimo iš Lietuvos ir Lenkijos pusės”, – siūlo politologai.

Be kita ko, pažymima, kad sprendžiami topografinių ženklų ir asmenvardžių rašymo klausimai galėtų būti Lietuvos geranoriškumo ir pažangos reso pavyzdžiai.

Apžvalgos pristatymas įvyks trečiadienį Rytų Europos studijų centre vyksiančioje diskusijoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. A A rašo:

    Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių “ekspertų”- nuo priešų kaip nors apsisaugosim patys


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...