2012 Lapkričio 29

Kur slypi neišnešiotų naujagimių “užtaisas”

veidas.lt


Šiuo metu Lietuvoje gimusių neišnešiotų kūdikių išgyvena du kartus daugiau nei prieš 20 metų.

Kasmet apie du tūkstančius, arba maždaug 6 proc., visų Lietuvos naujagimių gimsta anksčiau laiko – jų gyvybė ilgas savaites balansuoja ties gyvenimo ir išėjimo riba. Ir būtent neišnešiotumas yra pusės visų mirštančių naujagimių mirties priežastis.
Neišnešioto vaikelio gimimas – didžiulė drama šeimai: daugelis mamų, svajojusių apie rubuilį angelėlį, nežino, kaip elgtis su prie aparatų prijungtu naujagimiu, kuriam kvėpuoti padeda dirbtinio kvėpavimo prietaisai, o maitinamas jis per zondą, tad daugybė tokių mamų įklimpsta į depresiją. Patiems mažiausiems ir silpniausiems neišnešiotiems naujagimiams paprastai diagnozuojama įgimta pneumonija, anemija, širdelės bėdos, kraujosrūvos smegenyse, gresia aklumas, daugybė kitų sveikatos sutrikimų… O paskaičius kai kurių neišnešiotukų medicininių dokumentų išrašus, svyra rankos.
Todėl nežinios kamuojamos šeimos, sulaukusios neišnešioto naujagimio, arba tampa tokios stiprios ir vieningos, kokios iki tol nebuvo, arba, pakurstomos tamsybininkų iš artimos aplinkos, išsiskiria, o kai kurios kūdikėlį netgi atiduoda į vaikų namus.
Tačiau iš tikrųjų absoliuti dauguma tokių naujagimių jau per pirmus savo gyvenimo metus ne tik visiškai pasveiksta, bet ir prisiveja laiku gimusius bendraamžius, o kai kurie – dar ir pralenkia kitus. Pasirodo, ir tarp didžiųjų pasaulio genijų – daugybė tokių, kurie gimė neišnešioti. Tokių esama ir tarp mūsų valstybės vardą pasaulyje garsinančių gydytojų, muzikantų, sportininkų.
Praėjusią savaitę minint Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną šimto medicinos korifėjų parengtame raporte paskelbta, kad Lietuva pagal neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo rodiklius šiuo metu yra lyderė pasaulyje. Tai vienintelis parametras, pagal kurį lenkiame daugelį išsivysčiusių Vakarų šalių. Ir nors tokių naujagimių gydymas bei slauga valstybei nemažai kainuoja, šitas darbas yra vienas prasmingiausių.
Taigi ką reiškia auginti neišnešiotą naujagimį, kuo jie skiriasi nuo gimusių laiku ir ko tikėtis iš tokio vaikelio ateityje?

Daugėja ypač mažo svorio neišnešiotukų
Neišnešiotų naujagimių pasaulyje kasmet vis daugėja: pernai jų gimė 15 mln., užpernai – 13 mln. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug kas dešimtas naujagimis yra neišnešiotas. Be to, kasmet apie 1,1 mln. visų pasaulio neišnešiotukų miršta.
Lietuvoje, kaip pasakoja VUVL Santariškių klinikų Neonatologijos centro direktorė prof. Nijolė Drazdienė, kiekvienais metais gimsta panašiai tiek pat neišnešiotų naujagimių, tačiau skaičiuojant nuo 1990 m. kasmet daugėja gimstančių vis mažesnio gestacinio amžiaus ir vis mažesnio svorio neišnešiotukų. Bet sulig medicinos pažanga: plaučių surfaktanto (biologiškai aktyvios medžiagos, padedančios iškvėpimo metu plaučiams nesulipti), modernių dirbtinių kvėpavimo aparatų ir inkubatorių atsiradimu, labai pagerėjo anksčiau laiko gimusių naujagimių išgyvenamumas. Ypač situacija ėmė taisytis nuo 1992 m., kai buvo pradėta vykdyti perinatologinė programa bei buvo gauta milijoninė Šveicarijos vyriausybės parama.
Taigi, jei 1993 m. Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. pačių mažiausių neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 gramų iki 999 gr., tai šiandien jau – 57 proc., o didesnių neišnešiotukų, sveriančių nuo 1 kg iki 1,5 kg išgyvenamumo procentas pakilo nuo 43 proc. iki 97 proc.
Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių. Beje, ši mergytė linksma sukiojosi visuose Pasaulinės neišnešiotų naujagimių dienos renginiuose ir kartu su kitais neišnešiotukais ir jų tėveliais į dangų leido vilties balionus už išgyvenusius ir Anapilin iškeliavusius neišnešiotukus.
Taigi, šiandien esminis skirtumas, kuris skiria Lietuvą nuo Vakarų pasaulio – tik finansavimas. Lietuvoje vieno neišnešiotuko gydymas ir slauga įkainota tik 400 Lt.
Bet, kad ir kiek būtų kvalifikuoti ginekologai ir naujagimių gydytojai, pagrindinės neišnešiotų naujagimių sveikatos bėdos yra susijusios su smegenų pakenkimais gimdymo metu, plaučių displazija ir retinopatija. Ir kuo vaikelis gimsta labiau neišnešiotas, tuo didesnių kyla sveikatos bėdų.
“Neišnešiotų naujagimių retinopatijos operacijų pradininkėms daktarėms Rasai Bagdonienei ir Rasai Sirtautienei 1994 m. pradėjus operuoti naujagimius, kuriems gresia apakti, ženkliai sumažėjo, o per pastaruosius penketą metų ir iš viso nebeliko dėl retinopatijos apakusių vaikų”, – sako N.Drazdienė. Ypač ženklus proveržis buvo 1999 m., kai gydytoja R.Bagdonienė, apsigynė disertaciją, kurioje įrodė, kad gydyti reikia, pirmiausia, nesveikas akių kraujagysles.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-48-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...