2011 Birželio 14

Kuo daugiau salotų!

veidas.lt

"Moters savaitgalio" archyvas

Salotų lapais patiekalų, kaip ir sviestu košės, nepagadinsi. Salotos – ypač sveika, nekaloringa ir maisto medžiagų turtinga daržovė. Parduotuvėse galima aptikti daugybę jų rūšių. Kurioms teikti pirmenybę?

Vertintos ir senovėje

Daugelio rūšių salotos kilusios nuo Viduržemio jūros pakrančių. Jos buvo valgomos dar Senovės Graikijoje, Romoje ir Vidurinės Azijos šalyse. Dabar maistui naudojamos visame pasaulyje.

Įvairių rūšių salotų lapuose yra daug vandens (net iki 95 proc.). Jose nemažai vitaminų A, C, folio rūgšties. Jos taip pat turi kalio, magnio, jodo, geležies, organinių rūgščių.

Žalios, raudonos, rudos

Žalią salotų spalvą lemia pigmentas chlorofilas, sugeriantis saulės šviesą ir jos energiją panaudojantis angliavandenių gamybai. Jau rašėme, kad kuo sodresnės žalios spalvos yra daržovių (taigi ir salotų) lapai, tuo gausiau jose susikaupia geležies – kraujodarai ir kraujo kokybei ypač svarbaus mineralo. Žalia salotų spalva paprastai liudija ir juose esant beta karotino (organzime virstančio vitaminu A) bei vitamino C.

Žinoma, parduotuvėse dabar galima rasti ir raudonlapių, rudalapių salotų.

Teigiama, kad salotose yra junginių, kurie stabdo piktybinių ląstelių dauginimąsi. Jose esanti medžiaga laktucinas ramina nervų sistemą, gerina miegą, mažina kraujospūdį. Pektinai, esantys salotose, šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas ir cholesterolį, skatina žarnyno darbą.

Kam tinka

  • Salotos kartu yra ir vienos nekaloringiausių daržovių (100 g – tik 10–15 kcal), todėl labai tinkamos valgyti besiliekninančioms. Lengvos salotos greitai užpildo skrandį ir pasotina, jų iš tikrųjų galima valgyti “kiek telpa”.
  • Salotos tinka valgyti net nusilpusiems ligoniams, nėščiosioms, sergantiems kraujotakos ligomis, cukriniu diabetu, akmenligėmis.
  • Salotų sultys reguliuoja medžiagų apykaitą, virškinimą, kraujodaros procesus, stiprina kraujagyslių sieneles, laisvina vidurius.
  • Nustatyta, kad geriant šviežių salotų lapų sultis, randėja skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.

Rūšių įvairovė

Turbūt parduotuvėse niekad nebuvo tokio gausaus salotų pasirinkimo kaip dabar. Kai kurių net lietuviški pavadinimai dar nesukurti… Apie daugelio skonį tiksliai sužinoti galima tik paragavus. Tačiau išmėginti tikrai verta, nes vien jau sumaišius įvairių rūšių salotas ir pagardinus jas gardžiu užpilu galima gauti netikėto skonio patiekalą. Ką tik nupirktas salotas geriau iš karto suvartoti, nes kuo ilgiau jos stovės, tuo daugiau skonio savybių praras.
! Nepirkite apvytusių salotų!

Gūžinės salotos

Tradicinės, mums įprastos, nuo seno pažįstamos, kai kurių specialistų teigimu – ir vienos vertingiausių. Gūžinių salotų lapai tinka ko ne su visais “nesaldžiais” produktais – mėsa, kiaušiniais, duona, makaronais, kitomis daržovėmis. Sakoma, kad švelniai žalia jų spalva žadina apetitą, todėl lapais itin tinka puošti patiekalus.

Kuo naudingos. Gūžinėse salotose yra nemažai vitaminų A, C ir folio rūgšties, kalio, magnio, jodo, geležies, organinių rūgščių. Tai viena nekaloringiausių salotų rūšių (100 g – tik 12 kcal), todėl labai tinkamos valgyti lieknėjančiosioms. Gūžinės salotos gražina odą ir gerina medžiagų apykaitą. Jose esantis rutinas stiprina kraujagyslių sieneles, biologiškai aktyvūs junginiai laisvina vidurius.

Gražgarstės (“Ruccola”)

Karpyti lyg šviežių pienių jų lapai, kaip ir pastarųjų, šiek tiek kartoki ir aštroki, bet turi savito vos juntamo, riešutus primenančio salsvumo. Aromatingos. Vienos gražgarstės gal ir nelabai gardžios, tačiau sumaišytos su kitomis salotomis ar daržovėmis labai paryškina jų skonį. Puikiai dera su pavasarinėmis salotomis ir žalumynais, šviežiomis daržovėmis (morkomis, svogūnų laiškais, kaliaropėmis) tinka dėti ant picų, sumuštinių, prie makaronų patiekalų, kietųjų sūrių.

Kuo naudingos. Sudėtyje turi eterinio garstyčių aliejaus (jis suteikia aitrų skonį), kuris šiek tiek gerina virškinimą ir spartina medžiagų apykaitą. Turi nemažai vitaminų A, C, geležies ir folio rūgšties. Netinka valgyti turintiems jautrų skrandį.

Raudonlapės gūžinės (“Radicchio”)

Gūžinės, sultingos, standžiais, kietais lapais, kuriuos geriausia plėšyti. Skonis aštrus, kartus, sodrus ir aiškiai juntamas. Labai dekoratyvios. Ypač gražiai atrodo salotų mišiniuose, lapus galima panaudoti dekoravimui kaip mažytes lėkštutes užkandžiams. Tinka derinti su kitomis salotomis, daržovėmis, taip pat žuvimis (keptomis ir jų konservais), balta mėsa, galima troškinti ir vartoti kaip garnyrus.

Kuo naudingos. Turtingos vitamino C, turi šiek tiek vitamino A ir folio rūgšties, iš mineralų jose ypač gausu kalio, turi jodo, geležies. Kaip ir gražgarstės, sudėtyje turi garstyčių aliejaus, taigi jautresnio virškinamojo trakto žmonėms nerekomenduojamos.

Ledkalnio (“Iceberg”)

Gūžinės, sultingos, traškios, kietais lapais, kuriuos galima ir plėšyti ir pjaustyti. Standžialapės, todėl puikiai išlaiko savo formą. Skonis maloniai salsvas, neaitrus, aiškiai juntamas. Galima derinti beveik su viskuo – vaisiais, daržovėmis, kitomis salotomis, sūriu, įvairiausia mėsa, ypač – paukštiena. Galima triaukšti ir vienas.

Kuo naudingos. Turi nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, yra šiek tiek vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų šiose salotose yra nemažai kalio. Ledkalnio salotlapiuose aptinkama ir retų mineralinių medžiagų – vario, molibdeno svarbių organizmo medžiagų apykaitai.

Sultenės (“Mache”)

Dekoratyvios, gėles primenančios sultenės puikiai pateisina savo pavadinimą. Jos sultingos, salstelėjusios, “sviestinio” skonio, malonaus aromato. Ypač tinka maišyti su vaisiais (tarp jų ir konservuotais), taip pat daržovėmis, kitomis salotomis, gardinti makaronų patiekalus, picas. Galima valgyti ir vienas. Puikiai papuoš bet kokį patiekalą.

Kuo naudingos. Jose taip pat nemažai vitaminų A ir C, yra vitamino E, folio rūgšties, geležies, kalio, fosforo, magnio, cinko. Didesni kiekiai gerai laisvina vidurius.

Rausvosios garbanotosios (“Lolo Rosa”)

Puošnios, garbanotos, įmantriais lapais salotos bus visada pastebėtos. Tačiau jų skonis nėra labai įspūdingas – primena lyg žolę, neaštrus, gaivus. Gomuryje visada juntamas jų dygumas. Labiausiai tinkamos patiekalams puošti. Jų lapais galima iškloti lėkštes, salotines, maišyti su kitomis salotomis, spalvai paįvairinti. Labiau tinka valgyti su aštresniais raudonos mėsos patiekalais, konservuota žuvimi.

Kuo naudingos. Panašiai kaip ir kitų rūšių salotose, šiose yra nemažai vitaminų A ir C, šiek tiek folio rūgšties, iš mineralų gausiau geležies. Turintiems jautrų skrandį šių salotų geriau daug nevalgyti.

Cikorijos (“Sikori”)

Į pekino kopūstą panaši cikorijų gūžė pasižymi savo baltais sultingais lapkočiais, kurie sudaro didesnę lapų dalį. Cikorijų skonis specifinis, kartokas, aitrus, todėl jas galima naudoti ir kaip prieskonius. Tinka įvairiems salotų mišiniams, taip pat kepti su įvairiais įdarais ar sūrio užpilais. Tinka prie raudonos mėsos kepsnių, kepsninėje keptų dešrelių. Kai kam patinka valgyti ir vienas.

Kuo naudingos. Sudėtyje turi organinių kartumynų, kurie aktyvina skrandžio sulčių išsiskyrimą, taigi ir virškinimą. Tačiau esant jo veiklos sutrikimų, valgyti nepatariama. Turi nemažai vitaminų A, C, geležies ir folio rūgšties.

Kodėl reikia nusausinti salotas

Daugelyje receptų siūloma salotas ne tik nuplauti, bet ir nusausinti. Pastarasis veiksmas tikrai svarbus. Vanduo greitai įsigeria į plonus jų lapus, ir šie ima atrodyti neestetiškai. Nuplautos ir nenusausintos salotos greitai pavandenija ir patiekalas pasidaro nebe toks gardus.

Salotas galima sausinti įvairiais būdais:

  • nuvarvinti kiaurasamtyje, gerai nukratyti, nuspausti popieriniu rankšluosčiu.
  • Parduotuvėse galima rasti ir specialių salotų džiovintuvų, kurių veikimo principas primena centrifugą: sudėtos į specialų indą jos sukamos dideliu greičiu ir vanduo veikiamas išcentrinės jėgos nuo jų greitai nubėga. Tačiau taip džiovinti reikia tik nedidelius salotų kiekius, antraip jos “susiglamžo”.

Dar keletas patarimų

Subrendusių salotų, ypač cikorijų, garbanotųjų, “Iceberg” kotus galima patroškinti su sviestu bei grietinėle ir pagardinus salotų prieskoniais patiekti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų.

Jeigu nusipirkusi sunaudojote ne visas salotas, jas suvyniokite į plastiko plėvelę (kad neliktų plyšių orui įeiti) ir laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 2–3 dienas.

Standžius salotų lapus, pavyzdžiui, garbanotųjų, “Iceberg”, pekininių rūšių galima panaudoti kaip lėkštutes įvairioms mišrainėms, vieno kąsnio sumuštinukams, kotletukams, vėrinukams, ant grotelių keptiems mėsos ar žuvies kąsneliams sudėti. Ir atrodo gražiai, ir paimti malonu, ir skonis geras.

Rasa Derenčienė

“Moters savaitgalis”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...