2010 Rugsėjo 12

Mažoji enciklopedija

Kūnas pagal skaičius

veidas.lt

"Veido" archyvas

Momentiniai klausimai: koks jūsų spaudimas, liemens apimtis, pulso ir kvėpavimo dažnis, cukraus ir cholesterolio lygis kraujyje? Nežinote? O juk šie skaičiai – svarbiausi sveikatos rodikliai. Tačiau reikia žinoti ir dar kai ką, susijusį su jais…

Kaip avalynės ar drabužių dydis leidžia tinkamai parinkti daiktus, taip ir pagrindiniai fiziniai rodmenys suteikia informacijos apie jūsų sveikatą, padeda laiku pastebėti nukrypimus ir nelaukti ūmios ar chroniškos negalavimo stadijos. Tai esminė ilgalaikės jūsų sveikatos ateities prognozė! Todėl siūlome įsiminti kai kuriuos svarbiausius rodiklius, kuriuos turėtumėte nuolat stebėti.

Arterinis spaudimas

Jis yra sveikatos rodiklis nr. 1

  • Norma. Viršutinė riba matuojant namie – 135/85, žemutinė – 100/60. Jei ši norma viršijama, tai signalizuoja apie hipertoniją, jeigu jos nepavyksta pasiekti, rodo hipotoniją.
  • Patarimas. Matuokite arterinį spaudimą (AS) dukart per dieną ryte ir vakare tuo pačiu metu. Būtinai sėdėdama, būdama ramios būsenos ir paeiliui matuodama abi rankas po tris kartus su 5–10 min. intervalu.
  • Atminkite: AS gali viršyti 140/90, jei esate emociškai susijaudinusi ar po fizinio krūvio, kai padidėja organizmo energijos poreikis. Mat norėdamas patenkinti padidėjusias reikmes organizmas padidina arterijų spaudimą, perpumpuodamas daugiau kraujo. Pavojingas ne pats pakilęs arterinis spaudimas, o tai, kad jis ilgai nesugrįžta į normą. Jeigu AS išlieka padidėjęs 5–8 val. per parą, atsiranda hipertonija – kuo skubiau kreipkitės į gydytoją!

Širdies pulsas ir ritmas

  • Norma – 60–80 dažnių per minutę. Jeigu mažiau – ritmas sulėtėjęs (bradikardija), jeigu daugiau – padažnėjęs (tachikardija). Ir dėl vienos, ir dėl kitos priežasties reikia užsirašyti į kardiologo konsultaciją! Reikia pasitarti su gydytoju ir tuo atveju, jeigu jaučiate širdies ritmo permušimus ar dunksėjimą krūtinėje, nes tai liudija apie nenorminius širdies dūžius – ekstrasistoles.

Patarimas. Paimkite laikrodį su sekundžių rodykle ir suskaičiuokite pulsą pagal vieną iš siūlomų būdų:

  • Apglėbkite dešine ranka kairįjį riešą. Smiliaus ir bevardžio pirštų galiukais apčiuopkite pulsuojančią arteriją vidinės dilbio pusės įdubime.
  • Padėkite kairę ranką ant stalo delnu į viršų, o dešinės rankos smilių, didįjį ir bevardį pirštus šiek tiek prispauskite prie nykščio pagrindo, didįjį – greta smiliaus, bevardį – greta didžiojo (galbūt kurio nors piršto galiukas dūžius jaus stipriau nei kitų, todėl vertėtų įsiminti, kuriam konkrečiai teko stipriausi smūgiai).
  • Stipresnis pulsas dešiniajame rieše – liga gali būti susitelkusi dešinėje kūno pusėje. Ir atvirkščiai: jei pagrindinius pulso smūgius jaučia kairės rankos smilius, gali būti sutrikusi plaučių ar storosios žarnos veikla, jei dešinės – širdies ar plonosios žarnos funkcijos. Stipresnis pulsavimas po didžiuoju pirštu dešinėje gali pranešti apie skrandžio ar blužnies bėdas, kairėje – kepenų ar tulžies pūslės. Ryškūs kairės rankos riešo smūgiai po bevardžiu pirštu rodo, kad galite turėti kairiojo inksto ir lyties organų problemų, dešinės – reikėtų atkreipti dėmesį į dešinį inkstą ir šlapimo pūslę.
  • Atminkite: pulso negalima tikrinti po valgio ar masažo, po didelės nervinės įtampos, po sekso ar ką tik išsimaudžius. Pulsui turi įtaką fizinė organizmo apkrova, šiluminiai ir elektromagnetiniai poveikiai. Be to, suspaudus pulsacijos vietą galima pakenkti širdžiai (už vyrų širdies raumens būklę atsako kairysis riešas, už moterų – dešinysis). Tad moterys laikrodį ir apyrankes turėtų nešioti ant kairės rankos, vyrai – ant dešinės.

Kvėpavimo dažnis

Per parą mes vidutiniškai įkvepiame 22 tūkstančius kartų, įkvėpdami 16–17 kartų per minutę. Rečiau kvėpuoja sportininkai ir kiti treniruoti asmenys. O jeigu įkvepiama daugiau nei 18 kartų, galima kalbėti apie dusulį. Tuomet pasitikrinkite širdį ir plaučius!

Temperatūra

Ji gali svyruoti plačiu diapazonu – nuo 27 iki 42 laipsnių. Už šių ribų prasideda koma. Tiesa, keletą kartų medikams pavyko išgelbėti žmonių, atšalusių iki šešiolikos laipsnių.

  • Norma. 36,6 laipsnio – būtent šį skaičių turėtų rodyti termometras. Vakarop temperatūra pamažėja keliais dešimtadaliais laipsnio, o dieną šiek tiek kilsteli. Tas pats vyksta ovuliacijos metu ir pastojus.
  • Patarimas. Jei naudojatės gyvsidabrio termometru, laikykite jį po pažastimi 7–10 min., o elektroniniam termometrui užtenka vos kelių sekundžių.
  • Stebėkite: matuokite temperatūrą visą mėnesį ryte ir vakare ir užsirašykite į nusipieštągrafiką. Jis padės nustatyti jūsų apykaitos procesų lygį. O kasvalandinis šio rodiklio stebėjimas visą parą padės geriau susigaudyti nuosavuose bioritmuose ir suprasti, kas jūs iš tikrųjų esate: vyturys ar pelėda? Pirmųjų temperatūra pradeda kilti anksti ryte ir krinta ankstyvą vakarą, o antrajam viskas vyksta gerokai vėluojant.
  • Atminkite: svarbu, kad temperatūra nenukristų per žemai (ne žemiau kaip iki 36 laipsnių), mat kuo vėsesnis kūnas, tuo lėčiau vyksta apykaitos procesai ir tuo stipriau organizmas užteršiamas šlakais. Pastaruoju metu mokslininkai prabilo apie tai,  kad geriau turėti vos aukštesnę temperatūrą (36,8 – 37,1 laipsnio). Tai biologinė jaunystės ir ilgaamžiškumo garantija!

Jūsų svoris

Sverkitės kasdien ryte ir vakare, pageidautina – iki valgio ir be drabužių. Šis rodiklis labai svarbus stebint kūno procesų dinamiką, kad neįvyktų nepageidautinų nukrypimų. Sutikite, kad 50–100 gramų, priaugtus per parą, numesti lengviau nei puskilogramį, susikaupusį per savaitę, ar kelis kilogramus, nusėdusius po odą per mėnesį!

  • Norma. Svorio norma individuali – priklauso nuo ūgio, amžiaus, lyties, konstitucijos. Todėl apie tai sprendžiama pagal kūno masės indeksą (KMI).
  • KMI norma yra 18,5–25 vienetai. Jeigu ji žemesnė, tai  reiškia svorio deficitą – reikia taisytis! Jeigu šis skaičius didesnis už 25, vadinasi, turite kūno masės perteklių. Daugiau nei 30? Tai nutukimas!

Jūsų ūgis

Matuokite jį nors kartą per metus. Aukštesni, negu esate, jau netapsite, bet žemesni tapti galite, ir į tai jau reikia kreipti dėmesį.

Tiesa, ūgio mažėjimas kad ir puse centimetro gali pasireikšti vien dėl to,  kad matavotės vakare, kai stuburo slankstelių diskeliai “susėdo” nuo dienos krūvių. Todėl būtent rytas – tinkamiausias metas matuoti ūgį.

Vis dėlto ir ryte pasimatavus ūgį trūksta ankstesnių centimetrų? Tuomet skubiai kreipkitės dėl  densitometrijos, kai išmatuojamas kaulinio audinio tankis.

Kaulų tankis pamažu ima retėti po trisdešimtmečio. Sulaukus 50–55 metų iš kaulų gali pradėti “išeiti” kalcis. Rezultatas – kompresinis stuburo lūžis, pradedama kūprintis ir “augti” žemyn.

Gliukozės lygis

Tikrinkite cukraus lygį nors kartą per metus. Tam nebūtina eiti į polikliniką – analizę galima atlikti ir namie, naudojant vaistinėse parduodamas testo juosteles.

Kruopščiai sekite šį rodiklį tuomet, jei turite antsvorio, giminėje esama sergančiųjų diabetu, taip pat jeigu jūsų amžius artėja prie 40-ties, kai ima didėti pavojus susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Ši liga labai klastinga – ilgą laiką jos beveik nebuvo įmanoma pastebėti. Tik laiku ėmus kontroliuoti cukrų kraujyje įmanoma išsaugoti sveikatą!

  • Norma. Kraujyje, paimtame “ant tuščio” skrandžio, normaliai esama 3,3–5,5 mmol/l gliukozės. Po valgio jos lygis padidėja iki 8,9–9,9 mmol/l, o paskui grįžta iki pradinio dydžio. Jeigu jūs ilgai nevalgėte, rodiklis gali būti žemesnis už leistiną ribą (2,7–3,3 mmol/l). Tokios biocheminės sūpuoklės būdingos prasidedančiam cukriniam diabetui.

Сholesterolio kontrolė

Norma – iki 5,2 mmol/l. Tai reiškia, kad aterosklerozė jums kol kas negresia. Kad galėtumėte šį rodiklį kontroliuoti, užtenka vieną kartą per metus jį pasitikrinti poliklinikoje:

  • nuo 5,2 iki 6,5 mmol/l – jūs priklausote aterosklerozės rizikos zonai.
  • nuo 6,5 iki 8 mmol/l – diagnozė “nedidelė hipercholesterinemija”.
  • Daugiau nei 8 mmol/l – išreikšta hipercholesterinemija.

Cholesterolio lygis viršija normą? Tuomet reikalinga išplėstinė analizė, vadinamoji lipidinė triada, kuri parodys, kiek procentų nuo bendro cholesterolio kiekio atitenka tam tikriems baltymų ir riebalų junginiams: aukšto tankio alfa lipoproteidams (perneša gerąjį cholesterolį) ir žemo bei ypač žemo tankio beta lipoproteidams (jie transportuoja blogąjį cholesterolį, kuris pažeidžia arterijų sieneles).

Beta lipoproteidai laikomi aterogeniniais, t.y. lemiančiais aterosklerozę. Jeigu jų atsiranda daugiau už alfa lipoproteidus, susidaro sąlygos širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti. Kad taip neatsitiktų, nuolat kontroliuoti cholesterolį padės mažo kaloringumo dietos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...