2011 Vasario 24

Lažybos

Krepšinio mecenatai pateko į aklavietę

veidas.lt

"Veido" archyvas

Krepšinio didvyriu praėjusią vasarą tapęs nacionalinės rinktinės rėmėjas Antanas Guoga žada trauktis dėl jo verslui trukdančių Lietuvos įstatymų

Paini ir konservatyvi Lietuvos lažybų reglamentavimo tvarka mažina sporto rėmėjų gretas.

Lietuvos krepšiniui per pastaruosius metus daugiau nei milijoną litų paramos skyręs verslininkas Antanas Guoga dėl nepalankių įstatymų savo įsteigtą lažybų bendrovę “TonyBet” gali būti priverstas iškelti į Estiją. “Veidas” domėjosi, kodėl prieš dešimtmetį priimtas Azartinių lošimų įstatymas iki šiol nesudaro sąlygų konkuruoti Lietuvos bei užsienio bendrovėms ir kiek dėl to netenka Lietuvos sportas.

Pernai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pagrindiniu rėmėju tapęs ir “Žalgirio”, “Lietuvos ryto” bei “Sakalų” klubams finansinę paramą skyręs A.Guoga puoselėjo planus Lietuvoje sukurti modernią lažybų bendrovę, kuri galėtų konkuruoti su Europos grandais ir turėtų šimtus tūkstančių klientų visame pasaulyje. 2009-ųjų gruodį pirmą lažybų punktą “TonyBet” atidaręs A.Guoga per metus į lažybų verslą investavo per tris milijonus litų. Vis dėlto garsaus pokerio žaidėjo verslas pastaruoju metu pateko į aklavietę.

Įstatymas neveikia

Praėjusių metų spalį Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (VLPK) pirmininku tapus teisininkui Robertui Kvietkovskiui, komisijos požiūris į lažybų verslą, pasak jo kūrėjų, gerokai pasikeitė. Lietuvos lažybininkams buvo pranešta, kad mūsų šalies įstatymai draudžia priimti statymus iš užsienio klientų, nors anksčiau VLPK vadovavęs Kazimieras Blažys šią įstatymo dalį interpretavo priešingai.

Neseniai visos šalyje veikiančios lažybų bendrovės gavo VLPK nurodymą per tris mėnesius pakeisti savo lažybų punktų patalpų paskirtį iš “komercinių” į “lažybos / kita”, nors prieš tai daugiau nei dešimtmetį ta pati VLPK palaimino apie 150 lažybų punktų įsteigimą ir suteikė jiems leidimą dirbti.

Lietuvai 2001-aisiais legalizavus azartinius lošimus priimtas juos reglamentuojantis įstatymas nebuvo koreguojamas iki šiol. Per šį laiką sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms azartinių lošimų verslą organizuojančios bendrovės savo veiklą ėmė vykdyti internetu.

Lietuvoje veikiantis įstatymas, priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, nereguliuoja azartinių lošimų rinkos, jame yra nemažai dviprasmybių dėl lošimų reklamos, neužsimenama apie žaidimų organizavimą ryšio priemonėmis.

Tiek lažybininkai, tiek VLPK sutinka, kad prieš dešimtmetį priimtas Azartinių lošimų įstatymas yra taisytinas, tačiau apie penkmetį trunkantys žygiai, siekiant jį patobulinti, vaisių nedavė. Prieš kelias savaites kantrybės netekęs A.Guoga pareiškė nutraukiantis paramą Lietuvos krepšiniui ir savo verslą ketinantis iškelti į Estiją.

“Įstatymas neapibrėžia lažybų organizavimo naudojantis ryšio priemonėmis. Ar draudimo nebuvimas reiškia leidimą, ar draudimą? Norint šiuos neaiškumus pašalinti, reikia patobulinti teisinį reglamentavimą”, – tvirtina R.Kvietkovskis. Jis pripažįsta, kad dabar mūsų šalyje galiojantis Azartinių lošimų įstatymas yra vienas griežčiausių visoje Europoje.

Lošimų rinka nereguliuojama

Azartiniai lošimai pagal pavojingumą skirstomi į kelias grupes. Įrodyta, kad priklausomybę lošti skatina laiko intervalas tarp atlikto statymo ir gauto rezultato. Kuo jis mažesnis – tuo didesnė tikimybė tapti priklausomam.

Kiekviena azartinius lošimus legalizavusi Europos valstybė juos reguliuoja mokesčių dydžiais. Pavojingiausi lošimai užima mažiausią rinkos dalį, lažybos bei loterijos – didžiausią.

Tyrimais nustatyta, kad ES valstybėse loterijos turėtų užimti apie 40 proc., lažybų bendrovės – 25 proc., lošimų automatai ir kazino – 35 proc. azartinių lošimų rinkos. Tuo tarpu Lietuvoje šie skaičiai yra priešingi. Mūsų šalyje didžiausią azartinių lošimų rinkos dalį – 70 proc. užima kazino ir lošimų automatų salonai, loterijoms tenka 19 proc., lažybų punktams – vos 11 proc. rinkos.

“Azartinių lošimų reguliavimas Lietuvoje yra visiškai neteisingas: socialiai pavojingiausi lošimai – kazino ir lošimų automatų salonai – turi kur kas geresnes verslo sąlygas. Tai rodo ir rezultatai – juose praloštos pinigų sumos ir užimama rinkos dalis”, – “Veidui” sakė “TonyBet” prekės ženklą valdančios bendrovės “Lošimų strateginė grupė” generalinis direktorius Vygerdas Jonikas.

“Per kelerius metus į šį verslą planavome investuoti apie dešimt milijonų litų. Norėjome sukurti darbo vietų ir mokėti mokesčius Lietuvos valstybei, tačiau įstatymai mums neleidžia konkuruoti, todėl galime būti priversti iškelti savo verslą į Estiją ir mokesčius mokėti ten”, – teigia A.Guoga.

Estai žvelgia liberaliau

Estijos įstatymai jau kelerius metus lažybų bendrovėms leidžia sutartis su klientais sudaryti pasitelkus informacines technologijas. Šioje šalyje verslininkams rankos labiau atrištos ir reklamuojant savo paslaugas. O Lietuvoje veikti internete dabartinis Azartinių lošimų įstatymas ir leidžia, ir ne.

Norėdamas atlikti statymą internetu ir lažintis vienoje iš keturių mūsų šalies verslininkų įkurtų lažybų bendrovių klientas turi nueiti į lažybų punktą, sudaryti statymo internetu sutartį ir įmokėti pinigus į kasą. Tik tuomet grįžęs namo jis jau gali lažintis dėl įvykio baigties.

Įvykiui susiklosčius sėkmingai klientui vėl tenka keliauti į lažybų punktą, nes mūsų šalies įstatymai laimėtos sumos persivesti į banko sąskaitą arba panaudoti naujiems statymams neleidžia – ji išmokama tik tame lažybų punkte, į kurį buvo įmokėta.

Keistoka statymo internetu sistema sėkmingai pasinaudojo užsienyje registruotos lažybų bendrovės. Jos ėmė nelegaliai (mūsų šalies įstatymai leidžia reklamuoti tik lietuviškų bendrovių prekės ženklus) reklamuotis Lietuvoje ir burti savo klientų ratą.

Tapti šių bendrovių klientu trunka vos 10 minučių – tiek laiko reikia norint užsiregistruoti ir pervesti pinigus iš asmeninės banko sąskaitos lažybų bendrovei. Laimėtą sumą galima panaudoti naujiems statymams arba persivesti atgal į asmeninę banko sąskaitą.

“Manau, kad šios bendrovės Lietuvoje turi apie 50 proc. rinkos. Konkuruoti su jomis negalime dėl netobulų įstatymų. Užsienio bendrovės laisvai reklamuojasi ir gali kur kas lengviau prieiti prie kliento. O mes to daryti negalime, ir dar mokame papildomus mokesčius, – teigia V.Jonikas. – Dabartiniai Estijos įstatymai mums labai patrauklūs. Jeigu Lietuvoje padėtis nesikeis, dalį savo verslo ketiname perkelti ten. Bandėme parodyti lojalumą ir valstybei, ir sportui, tačiau, ko gero,  likome nesuprasti.”

O kai kurie Lietuvos dienraščiai, bijodami būti nubausti už neva nelegalių Lietuvoje lažybų bendrovių reklamą, retušuodavo Madrido “Real” futbolo klubo žaidėjų marškinėlius, ant kurių puikuojasi lažybų bendrovės “Bwin” logotipas. Mat Gibraltare registruota lažybų bendrovė mūsų šalyje laikoma nelegalia, o ją reklamuojančios žiniasklaidos priemonės rizikuoja būti nubaustos tūkstantinėmis baudomis.

Padeda priklausomiems lošėjams

VLPK pirmininkas pabrėžia, kad azartiniai lošimai turi neigiamų padarinių. Yra žinoma ne viena istorija, kai į kazino įklimpę asmenys prasilošė ir prarado nekilnojamąjį turtą.

“Mus visi tapatina su ta lažybų rūšimi, kuri socialiai gerokai pavojingesnė, nors visi tyrimai rodo priešingai. Esame socialiai atsakinga įmonė, todėl praėjusių metų rugsėjį pradėjome socialinį projektą, skirtą padėti priklausomybę nuo azartinių lošimų turintiems asmenims”, – teigia V.Jonikas.

Lažybų bendrovės “TonyBet” iniciatyva buvo sukurta interneto svetainė www.nebenoriu-losti.lt. Priklausomybę nuo azartinių lošimų turintys asmenys joje gali gauti psichologinę pagalbą ir  užsiregistruoti specialioje duomenų bazėje, kurios nariai nėra įleidžiami į azartinių lošimų įstaigas.

“Šis projektas turi didžiulį pasisekimą, tačiau per dešimt metų mūsų valstybė nieko panašaus sukurti nesugebėjo, nors tai nereikalauja didelių investicijų. Projektas mums kainuoja apie 50 tūkst. litų per metus, tačiau jau per pirmą pusmetį sulaukėme dviejų tūkstančių lošti nebepageidaujančių asmenų prašymų. Praktiškai visi jie nebenori būti įleisti į kazino. O neįleidžiami į lažybų punktus prašosi tik 5–10 asmenų”, – pabrėžia V.Jonikas.

Nukentės sportas

“Veido” kalbintas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas apgailestauja, kad dėl įstatymų spragų Lietuvos krepšinio rinktinė neteko vieno pagrindinių rėmėjų.

“Visame pasaulyje sportas ir lažybos yra neatsiejamas dalykas. Blogiausia tai, kad Lietuvoje negalime pasinaudoti lažybininkų parama ir pinigais, kurie labai padeda ne tik sporto piramidės viršūnei, bet ir ugdant žemesnes grandis – jaunimo komandas”, – tvirtina M.Balčiūnas.

Patobulintas Azartinių lošimų įstatymo projektas buvo parengtas jau ne kartą, tačiau Seimui vis pristigdavo politinės valios įstatymui priimti. Šiuo metu savo eilės laukia dar du lažybininkų parengti Azartinių lošimų įstatymo projektai. Įstatymai stringa dėl įvairiausių priežasčių: Lietuva – krikščioniška šalis, todėl baiminamasi Bažnyčios reakcijos, artėjant rinkimams įstatymo projektas taip pat dulka stalčiuose.

“Turime daug suinteresuotų pusių, todėl prieiti prie bendros nuomonės, kuri visiems tiktų, labai sunku”, – pripažįsta R.Kvietkovskis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. linas linas rašo:

    geriausia tai lazybose sudalyvaut internetu per triobet, nes nereikia tose lazybu punktuose laukti savo eiles ir nervintis:)

  2. raimondas raimondas rašo:

    tikrai taip, triobet jau seniai atradau ir jau pamirsau kelia i kazino

  3. Anna Anna rašo:

    Visiskai sutinku su Linu. Nuostabus ir patogus daiktas tie lazybu punktas internete. As triobet renkuosi.Karta pabandziau ir jau kitur nebuvo labai daug noro eit.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...