2013 Lapkričio 13

Kredito unijų sistemai sustiprinti – griežtesni reikalavimai ir platesnės veiklos galimybės

veidas.lt

Siekdama užtikrinti patikimą ir saugią kredito unijų veiklą, Finansų ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei teisės aktų pataisas, kuriomis griežtinama kredito unijų priežiūra ir didinama jų atsakomybė. Pataisomis taip pat siekiama apsaugoti vartotojų interesus ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, organizuojant kredito unijų veiklą.

„Kredito unijos privalo dirbti skaidriai ir atsakingai, tačiau faktas, kad šiemet trys iš jų buvo pripažintos nemokiomis, o patirtus nuostolius turėjo dengti  mokesčių mokėtojai, parodė, kad ne visos jos susitvarko su rizikos valdymu. Todėl turime sustiprinti teisinę bazę ir kredito unijų priežiūrą, kad apsisaugotume nuo galimų sukrėtimų ateityje“,- sako finansų ministras Rimantas Šadžius.

KU užima santykinai nedidelę rinkos dalį, tačiau jų plėtra – itin sparti ir dažnai nesubalansuota. Indėliai pritraukiami, mokant dideles palūkanas, ir šie ištekliai naudojami didesnės rizikos turtui finansuoti. Palankios indėlių draudimo sąlygos neskatina indėlininkų vertinti riziką, nes, žlugus unijai, jų indėliai išmokami iš Indėlių draudimo fondo.             .

Todėl, anot finansų ministro R.Šadžiaus, būtina stiprinti KU teisinį reguliavimą, pirmiausiai griežtinant kapitalo bei rizikos valdymo reikalavimus, stiprinant priežiūros institucijos galias.

Teikiamais projektais taip pat siekiama nustatyti probleminės KU turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai mechanizmą, sumažinti KU administracinę naštą, sudaryti galimybę teikti daugiau finansinių paslaugų didesniam asmenų skaičiui, peržiūrėti jų dalyvavimo indėlių draudimo sistemoje sąlygas ir kt.

Tarp siūlomų svarbiausių pokyčių – nustatyti ne mažesnį kaip 500 tūkst. litų nuosavo kapitalo dydį vietoj dabartinių 15 tūkst. Veikiančioms KU šiam reikalavimui įgyvendinti  siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

Taip pat siūloma triskart padidinti mažiausią reikalaujamą KU narių skaičių – iki 150. Didesnis narių skaičius sudarytų galimybę pritraukti daugiau kapitalo ir KU vadovus rinkti iš didesnio asmenų skaičiaus.

Siekiant išvengti KU kapitalo mažėjimo dėl to, kad patirtų nuostolių jos nedengia papildomais įnašais ir vis perkelia juos į kitus metus, siūloma įtvirtinti prievolę padengti nepaskirstytus nuostolius, kai jie viršija 1/2 pajinio kapitalo.

KU prisiimamą riziką, tikimasi, ribos siūlymas privalomai turėti bent vieną rizikų vertinimo specialistą, jos turtui pasiekus 50 mln. litų. Toks specialistas teiktų išvadas valdybai dėl rizikingų sandorių.

Siekiant, kad unijų investavimo rizika būtų vertinama konservatyviau, siūloma nustatyti, kad KU investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 70 proc. (vietoj 100 proc.) jos perskaičiuoto kapitalo. Minėto apribojimo siūloma netaikyti tuo atveju, jei nekilnojamasis turtas buvo perimtas iš skolininkų ir turimas nuosavybės teise ne ilgiau kaip 3 metus.

Siūloma, kad KU investavimo į vertybinius popierius tvarką nustatys priežiūros institucija, o skolinimas ilgiau negu 5 metams gali būti užtikrinamas ne tik hipoteka, bet ir kitomis patikimomis užtikrinimo priemonėmis.

Įvertinus finansinių paslaugų prieinamumo poreikį Lietuvoje, siūloma leisti KU teikti mokėjimų, valiutos keitimo, konsultavimo ir kitas plataus vartojimo finansines paslaugas, kurios nekelia jai didesnės rizikos.

Atsižvelgiant į tai, kad KU indėlininkams taikomas toks pat draudimo lygis (100 000 eurų atitinkanti suma litais), kaip ir bankų indėlininkams ir kredito unijų dalyvavimas kitose apsaugos sistemose (Lietuvos centrinėje kredito unijoje) jų neapsaugo nuo žlugimo, siūloma palaipsniui suvienodinti KU ir bankų draudimo įmokas.

Priėmus įstatymų projektus turėtų didėti visuomenės pasitikėjimas KU ir jų teikiamomis paslaugomis, o tai turėtų didinti jų veiklos plėtros galimybes Lietuvoje. Lietuvoje KU teikiamos finansinės paslaugos sudarys svaresnę pasirinkimo alternatyvą finansinių paslaugų vartotojams.

Konkurencijos finansinių paslaugų sektoriuje skatinimas turėtų lemti naujų produktų šioje srityje kūrimą ir finansinių operacijų sąnaudų vartotojams mažėjimą. Licencijavimo procedūrų supaprastinimas sumažins administracinę naštą ir paspartins kredito unijų steigimo procesą. Informacijos atskleidimas viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose (interneto svetainėse) užtikrins didesnį kredito unijų veiklos skaidrumą ir galimybę esamiems ir būsimiems kredito unijų nariams bei klientams priimti racionalius sprendimus.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos per devynis šių metų mėnesius patyrė 14,142 mln. litų nuostolių – 35 kartus daugiau nei 2012-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jų nuostoliai buvo 0,4 mln. litų.

Spalio pradžioje pajinis KU kapitalas siekė 203,6 mln. litų, sukaupta indėlių – 1,8 mlrd. litų, suteikta paskolų – 1,04 mlrd. litų, o turto vertė siekė 2,07 mlrd. litų.

Tuo pat metu Lietuvoje veikė 75 kredito unijos, kurios vienijo beveik 150 tūkst. narių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...