2012 Rugpjūčio 04

Kredito unijas patikrino laikas

veidas.lt


Kaip ir jų pirmtakai, tarpukario kredito kooperatyvai, šiandienos kredito unijos išsiskiria atidžiu požiūriu į kiekvieną klientą, net ir smulkų.

Jei gatvėje praeivių paklaustume, kas yra bankas, pamatytume iš nuostabos išsiplėtusias akis. Bet kas yra kredito unija, RAIT apklausos duomenimis, nežino kas trečias. Vis dėlto kredito unijų dalis rinkoje vis plečiasi, gausėja jos klientų. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiančių 74 kredito unijų turtas siekia 1,8 mlrd. Lt, sudarydamas 2,3 proc. veikiančių bankų sistemos turto. Kredito unijų užimama dalis didėja stabiliai ir užtikrintai: dar prieš metus šis rodiklis buvo 1,7 proc., prieš penkerius – tik 0,8 proc.

Tvariai auga jau septyniolika metų
Pirmoji kredito unija po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo įsteigta 1994 m., kai Kanados Kvebeko provincijos Desjardins kredito unijų konfederacijos tarptautinis skyrius (SDID) atidarė savo atstovybę Kaune. Pagrindinis SDID atstovybės tikslas buvo supažindinti Lietuvos gyventojus su kredito unijų idėja, padėti steigti kredito unijas, konsultuoti finansiniais ir kredito unijų valdymo klausimais. Jau 1995 m. Lietuvoje priimtas Kredito unijų veiklos įstatymas ir įsteigta pirmoji kredito unija „Vievio taupa“. Dar po po ros metų įsteigta Lietuvos kredito unijų aso ciacija, 2003 m. kredito unijos pradėjo teikti būsto paskolas, įdiegė tarptautines mokėjimo korteles „MasterCard“, internetinę bankininkystę.
Kredito unijų ir jų narių skaičius, turtas, indėliai ir paskolos nuosekliai didėjo kasmet, netgi pasaulinės finansų rinkų krizės laikotarpiu, 2008–2009 m., kai komerciniai bankai užgniaužė paskolų išdavimą, sulėtino augimą ir patyrė nuostolių. Kredito unijos tuo metu sėkmingai plėtojo kreditavimą, didino klientų gretas, nes nebuvo priklausomos nuo motininių bankų nurodymų.
2010 m. kredito unijos pradėjo teikti lengvatines paskolas žemės ūkiui iš Europos Sąjungos lėšų ir teikti paskolas iš Verslumo skatinimo fondo savo verslą pradedantiems žmonėms, neseniai pradėjusioms veiklą labai mažoms ir mažoms įmonėms. Nuo šių metų vasario iki 86 tūkst. Lt paskolomis iš šio fondo pasinaudoję asmenys ar įmonės gali gauti ir 95 proc. sumokėtų palūkanų kompensaciją. Verslumo skatinimo projektas truks iki 2015 m.
Žmonės vertina individualų požiūrį
Nors kredito unijos bankų sistemoje kol kas užima tik kelis kuklius procentus, jos vis plečia savo rinkos dalį, siūlydamos palankesnius įkainius ir gerokai lankstesnes sąlygas nei komerciniai bankai. Ypač stipriai skiriasi požiūris į smulkius klientus. Klientai, kuriems komerciniai bankai dėl menkų pajamų pasiūlo vietoj prašomų 5 tūkst. Lt suteikti vos 1 tūkst. Lt vartojimo paskolą penkerių metų laikotarpiui, kredito unijose gali gauti 5 tūkst. Lt trejų metų laikotarpiui, net jei tegauna minimalų atlyginimą. Tiesa, tam reikia rasti žmogų, kuris laiduos už paskolos gavėją. 2011 m. lapkritį Lietuvos bankas išleido atsakingo skolinimo nuostatas, kurios suvienodino paskolų išdavimo sąlygas tiek bankams, tiek unijoms, taigi reikalavimai yra vienodi, tačiau aptarnavimas skiriasi.
Paskolų išdavimas kredito unijose pagrįstas ne tik kliento finansinės padėties įvertinimu, bet ir tarpusavio pasitikėjimu. Daugumos mažų kredito unijų darbuotojai asmeniškai pažįsta visus savo klientus,
o šie pažįstami tarpusavyje, todėl skolos grąžinimas tampa ne tik finansiniu, bet ir moraliniu įsipareigojimu. Kredito unijos teikia tiek itin smulkias, tiek dideles paskolas: būstui įsigyti, verslui pradėti ir plėtoti.
Kitas stipriai naujus klientus viliojantis dalykas yra nemokamos kasdieninės paslaugos. Kredito unijos neima mokesčių už daugelį paslaugų ar mokėjimo kortelių aptarnavimą.
Vilniaus taupomosios kasos valdybos narė E.Petrauskienė: „Išaugome iš vaikiškų marškinėlių, dabar esame pastebimi žaidėjai finansų rinkoje, turintys savo nišą“
Kredito unijos turi ir savų trūkumų: neteikia sudėtingesnių finansinių paslaugų, dirba tik apibrėžtame regione ir turi tik po vieną ar dvi kasas, taiko paskolos dydžio „lubas“, dirba dažniausiai tik su viena ar dviem užsienio valiutomis (eurais ir JAV doleriais), ne su visais komunalinių paslaugų teikėjais yra sudariusios sutartis, kad būtų patogu mokėti mokesčius internetu.

Klientas tampa ir savininku
Didelį dėmesingumą kiekvienam klientui, mažesnius įkainius lemia kredito unijų organizavimo principai. Kredito unijų veikla paremta kooperavimusi, tarpusavio pagalba ir pasitikėjimu. Kiekvienas, norintis tapti kredito unijos klientu, turi įsigyti ir unijos pajų, vadinasi, tampa savininku. Todėl kiekvieno kliento ir visos bendruomenės poreikių tenkinimas yra svarbiau už siekį uždirbti pelno.
Kredito unijos dažniausiai yra regioninės, todėl labai artimai dirba su vietos bendruomene. Pavyzdžiui, Vilniaus taupomoji kasa dirba tik su Vilniaus miesto ar regiono gyventojais bei įmonėmis, ypač aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“. „Iš pradžių itin atsargiai vertinę mūsų pasiūlymus, pensininkai dabar patiki savo santaupas mums ir dar rekomenduoja savo kaimynams“, – pasakoja E.Petrauskienė. Tokia partnerystė išsirutuliojo į abiem pusėms naudingą bendradarbiavimą.
Vilniaus taupomosios kasos paslaugomis aktyviai naudojasi ne tik privatūs, bet ir verslo klientai. Jie gerai vertina aptarnavimo greitį ir lankstumą. Kredito unija, kaip minėta, pajėgi išduoti ir dideles paskolas, pavyzdžiui, Vilniaus taupomoji kasa savo klientams galėtų pasiūlyti iki 8 mln. litų paskolą vienam klientui. Šios unijos turtas sudaro 17,5 proc. visų kredito unijų turto ir pagal dydį priartėjo prie mažiausio Lietuvoje veikiančio komercinio banko. ■

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...