2013 Lapkričio 28

Komunizmo grimasos: tarp utopijos ir realybės

veidas.lt


Sovietų Sąjungos griūtis komunizmui sudavė galingą smūgį, tačiau ši ideologija dar neplanuoja sudėti ginklų. O kai kuriose šalyse transformavęsis komunizmas netgi siekia mesti pirštinę vakarietiškai valstybės ir visuomenės sampratai.

„Iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“, – taip skamba turbūt geriausiai žinomas utopinės pasaulį pertvarkyti siekiančios ideologijos – komunizmo šūkis. Nepaisant to, kad tokią Karlo Marxo aprašytą visuomeninę bei ekonominę santvarką nesėkmingai bandė statyti ne vienas diktatorius, ši dešimtis milijonų aukų pareikalavusi ideologija, turėjusi pasauliui duoti beklasę, susvetimėjimą ir išnaudojimą panaikinusią visuomenę, tebėra gaji iki šiol. Nors teigta, kad su Sovietų Sąjungos griūtimi komunizmas „bankrutuos“, nuo jo susiformavimo atsirado daug skirtingų jo atmainų, tad jis gyvas ir šiandien.
Bene ryškiausias šiandien tebeegzistuojančio „komunistinio rojaus“ statybų pavyzdys yra labiausiai pasaulyje izoliuota, skurde ir nepritekliuje gyvenanti, tačiau itin arši Šiaurės Korėja, pasižyminti tikriausiai ryškiausiu asmeniniu vado kultu, itin griežtu piliečių lygybės principu (pavyzdžiui, sudarytas vyrams ir moterims galimų šukuosenų sąrašas, nors dėl informacijos apie Šiaurės Korėją trūkumo sunku atskirti, kas tiesa, o kas pramanas) bei priešprieša kapitalistiniams Vakarams. Tačiau ši bei kitos komunistinį rytojų žadančios diktatūros visame pasaulyje labiau panėšėja į George’o Orwello aprašytą valstybę, kurioje viską ir visada stebi „didysis brolis“.
Tiesa, komunizmo „veidų“ pasaulyje dabar gana daug, tad pasižvalgykime, į ką jis išvirto.
Per šimtmetį komunizmo šmėkla išplito stebėtinai plačiai: nuo Centrinės Amerikos iki Tolimųjų Rytų. Nors kiekvienos šalies ar regiono komunizmas pasižymėjo skirtingomis idėjomis, paprastai priklausančiomis nuo revoliucijos lyderio, bendru vardikliu galima įvardyti priešpriešą Vakarams ir ypač kapitalizmui.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo dr. Mažvydo Jastramskio teigimu, tik keliose valstybėse komunistų partijos išliko mažai pakitusios. „Standartiškai transformacijos procesas apėmė kadrų kaitą, drastišką narystės sumažėjimą ir ideologinio įvaizdžio reformą, paprastai priimant vieną ar kitą centro kairės etiketę. Daliai partijų taip pavyko tapti reikšmingomis partijomis ir sugrįžti į valdžią (Lenkijoje, Vengrijoje, Lietuvoje), dalis jų sunyko (Latvijoje, Estijoje). Iš mažai besireformavusių paminėtini Slovakijos komunistai KSS (į parlamentą buvo patekę 2002 m.), Čekijos (nuolat patenka į šalies parlamentą ir pagal gautus balsus užima 3–4 vietą), Moldovos (galingiausia šalies partija)“, – teigia politologas.
Čia verta panagrinėti porą įdomesnių komunistų partijos raidos atvejų.

Menkai reformuoti Čekijos komunistai

Posovietinėje erdvėje dažnas požiūris, kad komunistų partija bei ideologija numirs kartu su paskutine jos paveiktų piliečių karta, vyravęs ir Čekijoje, iki galo nepasitvirtino. Nuolatiniai Čekiją krečiantys skandalai nepalietė joje veikiančios Bohemijos ir Moravijos komunistų partijos (KSČM), kuri yra viena iš nedaugelio Vidurio ir Rytų Europoje po Aksominės revoliucijos nereformuotų komunistų partijų. Per 25 nepriklausomybės metus ją buvo stengiamasi kuo labiau išstumti iš politinio gyvenimo, bet nepavyko, be to, ji neįsivėlė į jokius korupcijos skandalus.
Kaip tik didelė korupcija bei stringanti šalies ekonomika lėmė padidėjusį KSČM partijos populiarumą prieš šių metų rinkimus į žemuosius parlamento rūmus. Per visą nepriklausomybės laikotarpį komunistai surinkdavo 12–14 proc. balsų, ir nors šiais metais jiems buvo žadama arti 20 proc., KSČM gavo mažiau, nei tikėjosi: surinkę 15 proc. – 33 vietas iš 200.
Prahoje įsikūrusio „Transparency International“ skyriaus vadovo Davido Ondračkos teigimu, Čekijos komunistai 1968-aisiais buvo nusiteikę gana reformistiškai, todėl per vadinamąjį Prahos pavasarį, kai sovietų kariai sutriuškino demokratizacijos Čekoslovakijoje idėją, ir jie buvo smarkiai paveikti. Būtent todėl KSČM iš principo liko vienintelė regione nereformuota partija ir, kitaip nei daugelyje regiono valstybių, komunistai čia nesusiliejo su vyraujančiais socialistiniais judėjimais. „Bloomberg“ apžvalgininkų teigimu, KSČM skyriuose tebėra daugybė marksistinių plakatų, partija pasisako prieš JAV dominavimą pasaulyje ir siekia, kad Čekija pasitrauktų iš NATO.
Kartu KSČM siekia didesnių mokesčių turtingiesiems, didesnių valstybės išlaidų socialiniams reikalams. „Iš tiesų mūsų darbotvarkė labai panaši į socialdemokratų“, – tvirtina šešėlinis komunistų finansų ministras Jiri Dolejšas.
Vis dėlto prognozės nepasitvirtino: socialdemokratai po rinkimų nepanoro formuoti koalicijos su komunistais, dėl centro kairės koalicijos mieliau derėdamiesi su populistine milijardieriaus Andrejaus Babišo įkurta Nepatenkintų piliečių partija bei čekų krikščionimis demokratais.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...