Nusprendusi taupyti, mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir riboti skolinimąsi, ES ieško lėtesnio, tačiau saugesnio ekonomikos augimo kelio.

Pastarųjų savaičių Europos finansų ir ekonomikos politikos įvykiai pateikia įžvalgų apie tai, kokio ekonomikos augimo scenarijaus galima tikėtis artimiausioje ateityje. Europos parlamentarų siūlomas ekonominio valdymo modelis ir finansų ministrų susitikime demonstruotas sutarimas neleisti kartotis tokioms situacijoms, kuriose praėjusiais metais atsidūrė Graikija, Airija ir Portugalija, rodo, kad tiek požiūris į viešuosius finansus, tiek jų reglamentavimas sparčiai keičiasi, o šios reformos neišvengiamai lems ir visos Europos ekonomikos augimo scenarijų.

Balandžio pradžioje Portugalijai vis dėlto paprašius pagalbos iš išorės dėl gresiančio nemokumo, netrukus Budapešte susirinkę ES valstybių narių finansų ministrai išreiškė principinę poziciją neleisti Graikijos, Airijos ir Portugalijos “epidemijai” plisti į kitas euro zonos šalis ir ateityje išvengti finansinių problemų, lemiančių euro zonos valstybių nemokumą.

Kad nemokumo “epidemija” neplistų, europarlamentarai siūlo nustatyti automatinius finansinės drausmės saugiklius, kurie kontroliuotų valstybių narių viešojo sektoriaus išlaidų deficitą ir įsiskolinimą. Peržengus nustatytas įsiskolinimo ribas, valstybėms narėms bus rekomenduojama imtis veiksmų finansų padėčiai taisyti arba bus skiriamos sankcijos su realiomis baudomis, kurias atmesti galės nebent dauguma ES valstybių narių. Pasimokius iš Graikijos atvejo, baudos bei atsakomybė bus numatytos ir dėl galimo klaidingų duomenų apie šalies viešuosius finansus pateikimo.

Naujomis ekonomikos valdymo iniciatyvomis siūloma Europos Komisijai suteikti daugiau svertų vertinti valstybių narių finansus, daugeliu atvejų ji galėtų pati nuspręsti dėl rekomendacijų ir taikytinų sankcijų.

Europos parlamentarai taip pat ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymus sukurti bendrą ES obligacijų sistemą bei nuosavą Europos valiutos fondą. Šios priemonės didintų valstybių narių finansų saugumą ir mažintų priklausomybę nuo pasaulinės finansų rinkos, šiuo metu dominuojančių tarptautinių skolintojų bei finansų reitingavimo agentūrų.

Nusprendusi taupyti ir mažinti viešojo sektoriaus išlaidas bei riboti skolinimąsi, Europos Sąjunga ieško lėtesnio, tačiau saugesnio ir tvaresnio ekonomikos augimo kelio. Siekis sukurti savo obligacijų sistemą – vidinį Europos skolinimosi mechanizmą ir nuosavą Tarptautinio valiutos fondo analogą – rodo, kad bandoma apsisaugoti nuo globalios finansų aplinkos, kurios rizikingumo ir nestabilumo problemos lindo kaip ylos iš maišo 2008 m. pabaigoje. Tačiau ar ES, tapdama saugesnė, o kartu ir lėtesnė, sugebės konkuruoti pasauliniu lygmeniu, ypač kai naujų besivystančių šalių (tarkime, Kinijos) ekonomika auga gerokai didesniais tempais, – išlieka didelis klausimas.

Būtų nerealu tikėtis, kad šiuolaikiniame, tarpusavyje susaistytame pasaulyje Europai įmanoma sukurti finansiškai nepriklausomą, saugaus augimo, gerovės ir stipraus konkurencingo verslo regioną, kuris galėtų sėkmingai vystytis, nepriklausydamas nuo bendro pasaulinio ekonominio klimato. Todėl, mano nuomone, artimiausi Europos diplomatijos uždaviniai yra įtikinti G-20 šalis priimti bendras griežtesnio reguliavimo, o kartu ir, deja, lėtesnio augimo žaidimo taisykles.

Kokią įtaką naujoji Europos ekonomikos ir finansų politika turės Lietuvos ekonomikai? Nors judama lėtesnio augimo kryptimi, Lietuva ir kitos naujosios ES valstybės narės vis vien turės galimybę pasiekti didesnius ekonomikos augimo tempus. Tam pasitarnaus vis dar nemažas mūsų atotrūkis, suteikiantis didesnį nei senosioms ES šalims augimo potencialą.

Galimybė Lietuvos įmonėms yra ir naujosios ES paslaugų direktyvos įgyvendinimas, leisiantis paprasčiau plėsti verslą ar teikti paslaugas kitų valstybių narių teritorijose. Ne tik Lietuvos, bet visos Europos gamintojams ir dirbantiesiems gamybos sąnaudų Kinijoje didėjimas yra palanki tendencija. Tai jau lėtina gamybos iškėlimą iš Europos bei rodo signalų, kad kompanijos vėl dairosi atnaujinti gamybą Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje.

Bendros prognozės tiek Europai, tiek Lietuvai yra teigiamos, tačiau nepamirškime, kad augimo scenarijui gali pakenkti prieškrizinį lygį jau pasiekusios žaliavų ir energijos išteklių kainos, stabilų augimą sunkiai besusigrąžinančios Jungtinės Valstijos, dėl žemės drebėjimo ir cunamio neaiški Japonijos perspektyva, todėl atsipalaiduoti laukiant tvaraus augimo scenarijaus išsipildymo būtų neleistina klaida.