2013 Birželio 17

Zigmantas Balčytis

Zigmantas Balčytis: „Euras – priemonė sveikti, bet ne vaistas nuo visų ligų“

veidas.lt


„Euras turi būti priemonė, didinanti mūsų valstybės galimybes, bet tikrai negalima tikėtis, kad euras – vaistas nuo visų ligų“, – pabrėžia Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis. Taigi pokalbis su europarlamentaru.

– Kaip vertinate faktą, kad Latvija įveikė finansų krizę ir jau kitais metais įsives eurą?
Z.B.: Kategoriškai tikrai netvirtinčiau, kad Latvija jau įveikė finansų krizę. Latvijoje didelė socialinė atskirtis – žemiau skurdo ribos gyvena apie 40 proc. gyventojų. Galima sakyti, tokia didžiulė yra krizės suvaldymo kaina. Tačiau Latvija gali būti pavyzdys, kad ryžtingi veiksmai, tinkamas planavimas, tikslios prognozės duoda teigiamų rezultatų siekiant strateginių valstybės tikslų. Šiuo atveju – įsivesti eurą.
Mes turime galimybę pasimokyti ir iš Latvijos. Turiu galvoje pasirengimo etapą, euro įvedimą, klaidas ir gebėjimą valdyti kainų didėjimo grėsmę. Apklausos rodo, kad tik trečdalis Latvijos gyventojų pritaria euro įvedimui. Priežastis paprasta: gyventojai bijo, kad įvedus eurą kainos šoks į viršų. Latvijos valdžia neabejoja, kad daugelis gyventojų pakeis savo nuomonę, kai valstybė pajus didėjančias investicijas ir eksportą. Be to, įvedus eurą palengvėtų finansinė našta gyventojams, kurie šiuo metu atlyginimus gauna latais, o paskolas yra pasiėmę eurais.
Vos pasklidus žiniai, kad Latvija priimama į euro zoną, skolinimosi kaina Latvijai sumažėjo 0,8 proc. Suskaičiuota, kad jei taip šiuo metu atpigtų skolinimasis Lietuvai, mūsų valstybė per metus sutaupytų apie 320 mln. Lt. Taigi kalbu apie Latviją, o mintyse – Lietuva.

– Vyriausybė yra iškėlusi tikslą eurą Lietuvoje įsivesti 2015-aisiais.
Z.B.: Anksčiau nei 2015-aisiais Lietuva euro jau neįsives. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė teisingai apskaičiavo, kad sąlygos bus tinkamos eurui įvesti 2015-aisiais.
Niekada nebuvau labai griežtų priemonių, kurios padėtų dirbtinai suvaldyti padėtį, bet kokia kaina atitikti Mastrichto kriterijus ir įsivesti eurą, šalininkas. Tai reikštų pernelyg griežtą taupymą, kuris turėtų ir neigiamų padarinių, pirmiausia socialinėje, švietimo, sveikatos srityje, mažintų vartojimą. Valstybė – ne tik buhalterija, skaičiai ir formulės, bet ir žmonės. O juk nemažai daliai Lietuvos gyventojų svarbus kiekvienas litas.
Europos Komisijos infliacijos prognozės skelbia, kad kitais metais nenumatomas ryškus infliacijos šuolis. Todėl reikia tikėtis, kad infliacijos šuolis kitąmet mums papildomų sunkumų nepridarys. Vėlesni metai nei 2015-ieji gali būti problemiški dėl prognozuojamo stipraus infliacijos didėjimo. Manau, dabar pats tinkamiausias laikas įsivesti eurą: infliacija saikinga, bankai per metus į ekonomiką neįlies kelių dešimčių milijardų litų (kaip atsitiko 2006–2007 m.) ir „neperkaitins“ ekonomikos, viešieji finansai tvarkomi pagal Fiskalinės drausmės įstatymą, kuris nepalieka daug laisvės valstybės išlaidoms didinti. Taigi turime neblogas galimybes įsivesti eurą.

– Jūsų nuomone, ar Lietuvai vis dėlto pavyks įsivesti eurą 2015 metais?
Z.B.: Jei nebus padaryta klaidų, jei nebus didinami vartojimo mokesčiai, jei pasaulinėse žaliavų rinkose kainos nešoks į viršų, jei Vyriausybė artimiausiu metu ras būdų dujų ir šildymo kainai mažinti, euras bus. Yra daug „jei“, tačiau svarbiausia turi būti aiški politinė valia ir sutarimas, kad Lietuvos tikslas – euro zona.

– Kodėl Lietuvai verta tapti euro zonos nare?
Z.B.: Visi sprendimai Europos Sąjungoje ateityje bus priimami euro zonos pagrindu. Kol neturėsime euro, negalėsime balsuoti nė vienu klausimu aukščiausiu lygiu. Jei norime, kilus ekonominei krizei, pasinaudoti dabar kuriamu Europos stabilumo fondu, turime būti euro šeimoje. Be to, manau, kad euras išliks viena pasaulio valiutų. Natūralu ir tai, kad turime įsivesti eurą siekdami užtikrinti stabilias užsienio investicijas į Lietuvą. Užsienio investuotojai nori turėti garantijų, kad valstybė nepakeis lito kurso, o investicijos nenuvertės ar kitais būdais nebus nusavintos.
Svarbu, kad Lietuva įgytų galimybę pigiau skolintis, gyventojai ir verslas nebepatirtų išlaidų dėl lito ir euro konvertavimo. Dabar šios išlaidos per metus siekia apie 400 mln. Lt.
Taip, Lietuva patirtų ir išlaidų: penkerius metus iš eilės reikėtų į Europos stabilumo fondą įnešti po 160 mln. Lt. Šios lėšos nedingsta, yra laikomos valstybės turtu. Atėjus sunkmečiui šiuos pinigus atgautume su kaupu. Be to, nepamirškime ir Europos Sąjungos paramos. Bet kokiu atveju euro nauda yra didesnė nei galimi nuostoliai, ypač jei norime dalyvauti priimant sprendimus visos Europos Sąjungos mastu.

– O jeigu Lietuvai vis dėlto nepavyks įsivesti euro?
Z.B.: Pasaulio pabaigos nebus, bet prarasime jau išvardytas galimybes.
Padėtis kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse aiškiai parodė, kad euras nėra vaistas nuo visų ligų: jei vyriausybės daro klaidų, euras nepadeda tų problemų išvengti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Kostas Kostas rašo:

    Straipsnis tiksliai įvardina euro pranašumus.

  2. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...