2014 Balandžio 23

Zigmantas Balčytis

“Energetinis saugumas, kurio reikia Lietuvai”

veidas.lt


Pokalbis su Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariu Zigmantu Balčyčiu – apie Lietuvos siekius didinti energetinį saugumą ir galimus pokyčius ES energetikos strategijoje.

VEIDAS: Kaip įvertintumėte Lietuvos energetinio saugumo padėtį 2004-aisiais ir dabar?
Z.B.: Pokyčių buvo ir yra didelių. Sustabdžius Ignalinos atominę jėgainę Lietuva prarado savo pigios elektros energijos gamybos priemonę. Elektros energija brango, sumažėjo Lietuvos energetinis saugumas.
Per dešimt metų pavyko pasiekti, kad visi pagrindiniai Lietuvos energetikos projektai, išskyrus naujos atominės projektą ir suskystintų dujų terminalo statybą, būtų įtraukti į ES bendro intereso projektų sąrašą.
Galiu tvirtai pasakyti, kad prie šių pasiekimų labai prisidėjo ir vienos didžiausių Europos Parlamento frakcijų – Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso pozicija. Be šios frakcijos palankios Lietuvai pozicijos būtų sunkiai įsivaizduojami teigiami rezultatai.
Štai šeši ES energetikos infrastruktūros projektai, kuriuos įgyvendinant dalyvauja ir Lietuva: trys elektros sektoriuje (Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“; Estijos, Latvijos ir Lietuvos sinchroninis prisijungimas prie žemyninės Europos tinklų; Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumų išplėtimas) ir trys dujų sektoriuje (dujotiekio Klaipėda–Kiemėnai išplėtimas; Lietuvos ir Latvijos dujų jungties išplėtimas; Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis). Be to, Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų jungtis „NordBalt“. Šie projektai jau pradėti arba artimiausiu metu bus pradėti įgyvendinti.
Lietuva siekia labiau integruotis į Europos energetinę sistemą. Be ES paramos toks siekis būtų sunkiai įsivaizduojamas.
Judame teisinga kryptimi. Žinoma, norėtųsi, kad pigesnių energijos šaltinių, didesnio energetinio saugumo link judėtume greičiau.
VEIDAS: Ko nepavyko pasiekti?
Z.B.: Su kaimyninėmis valstybėmis nepavyko susitarti dėl bendro suskystintų dujų terminalo statybos. Suskystintų dujų terminalas netapo prioritetiniu ES projektu, šiam projektui nėra tiesiogiai skiriama ES parama.
Nepavyko susitarti su koncernu „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų. Lietuvos gyventojai kasmet patiria tūkstančius litų papildomų išlaidų šildymo sezono metu, o dėl brangių dujų milijonus praranda Lietuvos pramonė ir verslas.
Nepavyko pasiekti, kad ES visą Bendrijos šalims reikalingą dujų kiekį pirktų kaip vienas subjektas, o paskui dujas pagal poreikį paskirstytų ES narėms. Ir dabar galioja dujų pirkimo modelis, kai kiekviena valstybė dujas perka atskirai. Lietuvai toks modelis nebuvo ir nėra nenaudingas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...