Partijų gautų pinigų kiekis labiausiai priklauso nuo to, ar metai rinkimų, ar “sausi”. Štai, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, partijos 2008 m. gavo 38,3 mln. Lt, o “sausais” 2009-aisiais – vos ne perpus mažiau, 19,7 mln. Lt.

Skaičiuojant procentais, didžiausia pajamų dalis – valstybės biudžeto dotacijos. Nario mokestis tesudaro 3–6 proc. Privalomasis nario mokestis eiliniams partijų nariams paprastai simbolinis, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų, “Tvarkos ir teisingumo” ar Darbo partijos – vos po litą per mėnesį. Socialdemokratai moka 1 proc. nuo pajamų, atskaičius mokesčius. Tačiau partijų įstatuose nurodyta apatinė mokesčio riba, o mokėti galima ir daugiau.

Deleguotiems į kokias nors pareigas pinigines tenka atverti plačiau: “darbiečiai” moka 10 proc. nuo gaunamos algos, konservatoriai – 1 proc.

Tačiau partijų nariai, užuot nuolat mokėję didesnius nario mokesčius ir kaupę lėšas rinkimams,labiau linkę remti partiją prieš rinkimus. Štai fizinių ir juridinių asmenų aukos rinkiminiais 2008-aisiais sudarė 42,4, o 2009-aisiais – 27,2 proc. visų partijų pajamų. Partinių ir pačių kandidatų nuosavos lėšos, paaukotos politinėms kampanijoms, priskiriamos prie fizinių asmenų aukų. Jei jos būtų skaičiuojamos atskirai, proporcijos būtų dar įdomesnės, nes tai būtų atsakymas, kodėl partijos nariai tampa dosnūs savo partijoms tik rinkimų metais. Paanalizavus aukotojų sąrašus akivaizdu, kad auka reiškia ir vietą rinkimų sąraše.