2013 Rugsėjo 12

Kodėl lietuviai geria daug antidepresantų

veidas.lt


Per pastaruosius trylika metų depresija sergančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai – nuo 380 iki 754 šimtui tūkstančių gyventojų. O dar sparčiau didėja antidepresantų vartojimas.

„Neuroleptikus pradėjau vartoti prieš mėnesį, bet į psichiatrą kreiptis man reikėjo dar balandį, iškart po tėčio žūties. Iš pradžių keletą mėnesių atrodė, kad viskas susitvarkys savaime, bet nesusitvarkė: agresijos protrūkiai nukrypo į aplinkinius, nebegalėjau jų suvaldyti“, – pasakojimą apie gydymąsi psichotropiniais vaistais pradeda dvidešimtmetė Evelina T.
Iki psichiatro konsultacijos ji kurį laiką vartojo pažįstamos medicinos seselės rekomenduotus raminamuosius, bet netrukus suprato, kad jie per silpni ir jų poveikis per menkas. „Dabar man paskirti vaistai gelbsti nuo agresyvumo, pati pajutau, kad į viską reaguoju ramiau, taip pat džiaugiuosi, kad šie vaistai manęs „neglušina“, – pasakoja mergina.
Nepaisant to, kad šalutinio poveikio ji nejaučia, o savijauta pagerėjo, Evelina prisipažįsta nenorinti medikamentų vartoti ilgai, pavyzdžiui, metus. Galų gale juk neišgirdo ji ir skaudžios diagnozės, tiesiog jos būsena primena reaktyvinę depresiją, kuri gali ištikti po sunkių traumų.
„Medikamentinis gydymas yra pagalbininkas tam tikru metu, bet ne nuolat. Negali sėdėti ir laukti, kol tabletė išspręs visas problemas. Be to, juk niekas nenori tapti priklausomas nuo vaistų”, – pabrėžia pašnekovė.
Tačiau dalis žmonių, ypač jaunų, visai negalvoja apie antidepresantų vartojimo pasekmes, jie kreipiasi į medikus, prašo diagnozės “depresija”, nori recepto neuroleptikams ir – tiesiu taikymu į vaistinę. Kitaip tariant, jie neieško blogos savijautos priežasčių, nebando kitų būdų, o iš karto metasi į antidepresantų glėbį.
Ir tokių žmonių mūsų šalyje vis daugėja. Bendrovės „IMS Health“ duomenimis, 2011 m. trečią ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 197,7 tūkst. antidepresantų pakuočių, o tai maždaug 19 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
Tiesa, nepasakysi, kad šioje srityje Lietuva kažkokia išskirtinė šalis. Iš tiesų visoje Europoje antidepresantų vartojimo rodikliai didėja, ypač Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarojoje pernai buvo išrašyta daugiau kaip 50 mln. vaistų nuo depresijos.

Lietuvoje beveik nėra psichoterapijos
Tiesa, antidepresantai neva yra gana saugūs medikamentai, kurių vartojimą pamažu galima nutraukti, o, pavyzdžiui, raminamieji, trankviliantai, kuriuos su vaistais nuo depresijos sieja tik psichotropinių vaistų grupė, jauniems pacientams gali sukelti priklausomybę. Psichiatrai pabrėžia, kad specialistai ne skirtingus vaistus dažnai painioja, bet dar blogiau, nustatę ne tą diagnozę, skiria netinkamą gydymą.
Specialistai įsitikinę, kad psichikos sutrikimų turintiems ligoniams geriausia taikyti kompleksinį gydymą, kai kuriuose sveikimo etapuose neatsiejamą nuo vaistų ir psichoterapijos. Deja, šiandien, kai Lietuvoje ambulatorinei vieno paciento psichikos priežiūrai skiriama 11 Lt per metus, kai psichoterapijos specialistų nebeliko, visavertis gydymas didžiajai daliai pacientų sunkiai prieinamas.
„O kai dar pasakai, kad reikės analizuoti, kas sukėlė tokią žmogaus būseną ir pokyčius, dauguma pacientų paprašo tiesiog išrašyti vaistų“, – teigia gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius.
Šio gydytojo žodžiais, gydymas antidepresantais skiriamas, kai pacientą kankina biologiniai apčiuopiami simptomai: nemiga, dėmesio, apetito stoka, greitas nuovargis, oro trūkumas, prarandamas gyvenimo džiaugsmo jausmas. Tačiau, jei pacientą kamuoja psichologiniai simptomai, tokie kaip nepasitikėjimas savimi, fobijos, gydymas antidepresantais greičiausiai nebus pagrįstas. „Jei žmogus skundžiasi bendravimo sutrikimais, jei sunkiai save realizuoja, vaistai tokiais atvejais nepadės. Reikia psichoterapijos seansų“, – įsitikinęs psichiatras.
Prieš pradedant gerti tabletes, specialistai visada ragina pasidomėti tuo, ką gersite, ir išsiaiškinti keletą svarbių niuansų. „Vyrauja klaidinga nuomonė, kad antidepresantai yra blogesni už raminamuosius vaistus. Kai antidepresantai žmogui tinka, jie veikia smegenų ir kūno sistemas, kurios atsako už mūsų emocinę būseną, nuotaiką, jaučiamą nerimą, įtampą ir miegą. O raminamieji, panašiai kaip alkoholis, veikia kitus receptorius, šalina nerimą, įtampą, kai kurie turi migdantį poveikį“, – paaiškina Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas Alvydas Navickas.
Svarbu žinoti ir tai, kad gerai žinomi raminamieji vaistai: klonozepamas, lorazepamas, diazepamas, olprazolanas, bromazepamas (pacientams geriau pažįstami prekių ženklų pavadinimais, pavyzdžui, „Xanax“, „Lorafen“, „Clonozepam“, „Lexotanil“, „Relanium“), skiriami ir depresiniams sutrikimams gydyti vartojami per ilgai ar per didelėmis dozėmis, ilgainiui sukelia pripratimą –  tada žmogus nebesistengia sunkumų įveikti be tabletės.
„Raminamieji, benzodiazepinai, nėra antidepresantai. Jie skiriami malšinti nerimo simptomus, kuriam laikui sumažina įtampą, bet jie neveikia nerimo priežasčių“, – pabrėžia M.Šablevičius. Mediko teigimu, raminamieji vaistai skiriami keliems mėnesiams, ir jei per tą laiką žmogus nesugeba prisitaikyti prie pablogėjusios situacijos, organizmas nepasinaudoja imunitetu, saugančiu nuo psichikos sutrikimų, jų vartojimą reikia keisti antidepresantais arba terapine pagalba, nes gali išsivystyti priklausomybė. O vaistų atsisakius gali užvaldyti abstinencija, kuri, anot jo, kartais ne silpnesnė už priklausomybę nuo heroino.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (9)

  1. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingu antidepresantu sarasas, kurie istverkia biologinius procesus nervu lastelese, griauna jusu nervus fiziskai, sukelia ligas, denervuoja organus, po ilgo vartojimo pradeda skaudeti organai, sukelia agresija, nemiga, impotencija, silpnaprotiste, zmogus praranda darbo igudzius, mokytis igudziu spraradimas, griauna jusu kuna ir smegeni, krenta endokrinine sistema, sirdies kraujagisliu sistema, vyrskinimo sistema, kepenu sistema, inkstai. Zmogus praranda savisaugos instinkta gali ir save nuzudyti ir kita. Psichotropines, psichoaktivios preparatai augina zudikus ir narkomanus. Amerikoje ir europoje stovi jouda zyme ant situ preparatu, tai yra auksciausia rizika, iskart pasakyta kad sukelia savizudybe, ir taip toliau. Tuo labiau iki 25 metu vartoti negalima. Taip pat sukelia galvos skausmus, viduriu uzketejima, o tai organizmo intoksikacija, nes toksinai turi isejti is zarnynos, o jie ejna atgal i krauja, tai burnos sausuma, kada seiliu nera dauginasi bakterijas ir grybelis, pavojus yra visam organizmui, nes jie kaip ir sakiau griauna normali neuronu funkcionavima. Antidepresantas problemu nesprendzia, nedaro zmogu sveikesni ar laimingesni,vartok tu nors keleta metu. Taip pat sukelia priklausomybe, atsisakimo sindromas, abstinencija baisi, paprastai “lomkes”. Nes lasteles po tokiu sintetiniu narkotiku nezino kaip jiems veikti ir atstatyti organizma beveik neimanoma po ilgo vartojimo. Pagal esme tai legalieji sintetiniai narkotikai is vaistines, kurie nieko neskyriasi nuo narkotiku is lauko. Psichotropus, tropus reiskia turi trauka prie psichikos. Psichoaktivus keciantis samone. Preparatai stipriai iejna i jusu homeostaze, keicia organizmo veikla, po antidepresantu vartojimo jau neimano atstatyti jusu organizma. Ir nei vienas specialistas tai ne imsis daryti, tai kainuoja brangiai ir neefektviai.

    Sarase yra kaip tricikliniai ir MAO (monoaminooksidazes) antidepresantai, taip ir heterocikliniai (tetracikliniai) ir SASSI – Selektivieji Atgalinio Serotonino Suemimo Inhibitoriai ( inhibitoriai reiske blokatoriai ) arba kitaip vadinami SSRI – Selective Serotonine Reuptake Inhibitors, taip pat ir is kitu grupiu antidepresantai. Veikia jie visi plius minus vienodai, visi jie griauna neurolasteliu veikla, dopamino, seratonino, noradrenalino veikla, visa ta kas sukasi aplynk sinapse, tai priveda prie baisiausias pasekmes. Nes psichiatrai nieko protingiau sugalvoti iki siol negali.

    Tai visi seni antidepresantai nuo 1950m iki 1990m.. Kai per 10 – 15 metu farmkompanijai baigiasi licenzija , jie sukuria nauja preparata truputi pakeites formule, kurie veikia ne tai kad negeriau, o ir blogiau. Visa ta darosi tam kad uzdirbti pinigus, nes kai kitas farmkompanijas pradeda gaminti pigus generikus, originalus preparatas parduodasi blogai. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, nes atgal kelio praktiskai nera. Laime kitoje puseje. Vaistu psichiatrai neturi, tik neurutropiniai nuodai, neuroleptikai, antidepresantai, trankvilizatoriai, kurie problemu nesprendzia ir tikrai negydo.

  2. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingu antidepresantu sarasas

    Fluoxetine ( PROZAC, fluctin, Flux, Magrilan, Sarafem, Fluvanna )
    Paroxetine ( PAXIL, SEROXAT, Arketis, Rexetin, Adepress )
    Citalopram ( CELEXA, Cipramil, Pram, Ciral, Seropram, Cipram, Sepram)
    Escitalopram ( CIPRALEX, Elicea, ESTAN, ESCITIL, Lexapro, Adescilan, Norestal, Sipralex, Sipralexa, Esipram, Seroplex )
    Sertraline ( ZOLOFT, Stimuloton ,Asentra, seralina, Aleval )
    Mirtazapine ( Remeron, MIRTASTAD, Mirzaten, Esprital )
    Tianeptine ( Coaxil, Stablon,Tatinol, Tianeurax, Salymbra )
    Duloxetine ( Cymbalta ,Dulasolan, Dulsevia, ONELAR, DuloxetineTeva )
    Venlafaxine ( Efexor, Effexor XR, Elify, Lanvexin, Alventa,Viepax )
    Desvenlafaxine ( Pristiq, Desfax )
    Milnacipran ( Ixel, Savella, Dalcipran, Toledomin )
    Trazodone ( Trittico retard ,Trittico AC )
    Etoperidone (Axiomin, Centren, Depracer, Etonin, Etoran, Staff, Tropene)
    Mianserin ( Depnon, Lantanon, Lerivon , Lumin, Norval, Tolvon )
    Agomelatine ( Valdoxan, Melitor, Thymanax )
    Vortioxetine ( Brintellix, Trintellix )
    Vilazodone ( Viibryd )
    Bupropion ( Elontril, Wellbutrin, Zyban)
    Atomoxetine ( Strattera )
    Maprotiline ( Deprilept, Ludiomil, Psymion)
    Fluvoxamine ( Fevarin, Faverin, Floxyfral, Dumyrox, Luvox )
    Amitriptyline ( Saroten, Sarotex, Elavil, Endep )
    Amineptine ( Survector, Maneon, Directim, Neolior, Provector, Viaspera)
    Dapoxetine ( Priligy, Westoxetin, Dumax, Duratia, Kutub, Lejam )
    Clomipramin ( Anafranil )
    Imipramin ( Neurax )
    Nortriptyline ( Noritren, Nortrilen )
    Desipramine (desmethylimipramine, Norpramin, Pertofrane)
    Dosulepin ( dothiepin, Prothiaden, Dothep, Thaden, and Dopress
    Reboxetine ( Edronax )
    Oxitriptanum ( Triptosan )
    Doxepin (DoxepinDura)
    Amoxapine ( Asendin, Asendis, Defanyl, Demolox )
    Moclobemide ( Amira, Aurorix, Clobemix , Depnil, Manerix )
    Pirlindole (Lifril, Pyrazidol)
    Metralindole ( Inkazan )
    Phenelzine (Nardil, Nardelzine)
    Tranylcypromine ( Parnate )
    Selegiline ( Emsam )

  3. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingi trankvilizatoriai, kitaip vadinami anksiolitikai arba ataraktikai, grupe BENZODIAZEPINAI ir kiti, kurie sukelia dydeli pripratima ir priklausomybe, fizine ir psichine, atsisakymo sindroma ( abstinencija) kitaip vadinama lomkes. Pripratima sukelia gana sunkia, jau po keleta savaiciu vartojimo rekomedojamos paros dozes, kai priprasit vartosit jau ne nuo tuos simptomus kurie buvo pries tai, o “gydysit” naujus simptomus, vis kelsit doze tam, kad pasiekti buvusio efekto, kad jaustumet save ne geriau, o neblogiau ! tai jau yra ne medicininis vartojimas, vartosit kaip narkomanai, nes narkotiku isdavimo vieta esme nekeicia, ar is pavartes ar is vaistines. Daugeli zmoniu daro klaida, kad vel ejna pas psichiatra ir jis vel israso trankvilizatori, dar pasunkinant jusu busena..kad atsisakyti nuo ju reikia kenteti savaites, ir tuo metu paremti organizma kitos nebenzodiazepininiu raminamuju grupes ir taip toliau, kol lomkes praejs. atsisakyti gana sunkei net su pagalbiniais preparatais, lomkes gali buti ir 2 savaites ir menesi ir daugiau. Lomkes dazniausiai sunkesnes nei tie simptomai del kurios vartojat preparata. Psichiatrai daznai skyria tuos preparatus pacientams be visokiu normu, menesiui arba net puse meto vartuoti ir daugiau, tai yra visiskai neteisingai, tai yra dydele klaida skyrti tokius preparatus ilgesniam nei 10 – 14 dienu vartojimui, kai kuriuos maksimum menesi su kontrole, beda kad 70% psichotropiniu skyria ne psichiatrai , o seimos gydytojai ir kiti specialistai, o kartais pardavineja vaistininkai be visokiu receptu. Dazniausiai skyria kai to visai nereikia, zmones vartoja ne pagal medicinines parodymus, vartoja ilgai, kai vartoja jaucia save blogai, tikrai nesveikai, nekalbu jau apie pripratima ir lomkes, tai jau isvis kitas reikalas. Trankvilizatoriai nieko negydo ir sveikesniais jus nepadarys.

    Trankvilizatoriai seni, pagaminti 1950m – 1980m ir gana toksiski kaip ir antidepresantai. Sarase pirma ejna veikiamoji medziaga, skliaustuose pavadinimai ( originalai ir generikai )

  4. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingu trankvilizatoriu sarasas

    diazepam ( apaurin, diazepeks, relanium, relium, seduxen,valium, Faustan, Lamra, Stesolid, Tranquase, Valiquid, Valtrax, Tranquirit, Vatran, Noan)
    bromazepam ( lexotanil, Lectopam, Lexotan, Bromazanil, Durazanil, Gityl, Lexaurin, Lexomil, Lexostad, Normoc, Lexilium, Brazepam, Rekotnil, Bromaze, Somalium, Calmepam, Compendium, Creosedin)
    lorazepam ir lopirazepam ( lorafen , LORANS, Ativan, Valeans, Tavor, Tolid, Somagerol, Laubeel )
    alprazolam ( XANAX , XanaxXR, Frontin, xans, zans, alprax, cassadan, helex, zomiren, Esparon, Tafil)
    clonazepam ( Klonopin, Rivotril )
    clorazepate ( Tranxene, Novo-Clopate, clorazepate dipotassium )
    Zolpidem ( ambien, Stilnox, Hypnogen )
    Zolpiclon ( Somnols, Zopitin, Imovane )
    tofisopam ( grandaxin, Emandaxin, Grandaxin, Seriel )
    chlordiazepoxide ( Elenium, Librium, Multum, Radepur )
    oxazepam ( tazepam, nozepam, Serax, Adumbran, Azotranquil, durazepam, Mirfudorm, Noctazepam, PRAXITEN, Sigacalm, Uskan )
    estazolam ( Estazolam TC, desmethylalprazolam, ProSom, Eurodin
    midazolam ( dormicum, Fulsed, Versed )
    nitrazepam ( Eunoctin, Radedorm, Berlidorm )
    triazolam ( halcion )
    Flunitrazepam ( Rohypnol )
    Temazepam (Normison, Restoril, Signopam, Euhypnos, Levanxol, Maeva)
    medazepam ( Azepamid, Nobrium, Raporan, Ansilan, Mezapam, rudotel )
    Buspiron ( Spitomin )
    Lormetazepam ( loramet , noctomid, Ergocalm, Loretam , Minias, Dilamet, Sedaben, Stilaze, Nocton, Pronoctan, Aldosomnil, Ipnolor, Luzul )
    Prazepam ( Reapam , Centrax, Demetrin)
    Halazepam ( Paxipam, Alapryl, Pacinone )
    Adinazolam ( Deracyn)
    Flurazepam (Dalmane , Dalmadorm, Staurodorm )
    Nimetazepam (Erimin)
    Loprazolam (triazulenone) Dormonoct, Havlane, Sonin,Somnovit )
    Clobazam (Frisium, Urbanol, Onfi , Tapclob )
    nordazepam ( calmday )
    dikalii clorazepas ( tranxene )
    brotizolam ( lendormin )
    zaleplon ( sonata )
    Tetrazepam ( Mobiforton, Musaril, Rilex )

  5. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojngi neurolpetikai (antipsichotikai)

    Tai dydele psichiatrijos artilerija, atrado neurolpetikus atsitiktinai kaip ir antidepresantus.

    Visu psichiatriniu psichoaktiviu tableciu,veikiamo metodas plius minus vienodas,visi jie griauna neurolasteliu veiklos funkcijas, griauna biologinius procesus lastelese.

    Is pirmo nuo 1930 – 1950m psichiatrai dare zmonems operacija, vadinasi lobotomija, tai kai su virbalais per akys plakdavo smegenus, arba dalino smegenus, tas profesoris kuris operacija gavo nobelio premija, paskui kai mirties atvveju pasieke milijona, uzdraude, tada psichiatrai ir farmkompanijos sugalvojo preparata kuris ispirmo buvo kaip priesparazitinis kiaulems,sintezavo is jo neuroleptika, paziurejo kad kiaulems tai veikia kaip elektrosokas, o zmonems kaip lobotomija, ir 1950m sukure pirma sintetine neuroleptika (dar vadinasi chemine lobotomija), kad sustapdyti zmogu kuris turi psichikos sutirkimo simptoma, pvz psichoze, pirmas neuroleptikas buvo Chlorpromazinas (aminazinas, thorazinas ) nauduojamas iki siol..viska ka daro neurolpetikai tai stipriu cheminiu blokoja nervu pralaiduma, zaloja fiziskai nervus (nervu magistrales) ir visa organizma, organai negali veikti be geros nervu pralaidumo. Psichiatrai ta preparata taiko kaip suaugusiems, taip ir vaikuciams, bet parodyti nors viena isgydyta vaika ar suaugusi negali, nes priesparazitinis dazas kialuems, zmogu gydyti negali, per 200 metu psichiatrai neisgyde nei vieno zmogaus, yra toks neurolpetikas kaip promazinas, amerikoje taiko tik gyvunus ir paukscius “gydyti”, pvz kad papugas neislupinetu plunksnos, kitose salise ir zmonems taiko ir ipac vaikuciams , kurie turi bloga nuotaika, neklauso tevelius, arba turi daug energijos ir nenori klausyti mokytojus. Stato ADHD, autizma, ir pirmin.

    Neuroleptikai griauna normalu nervu pralaiduma, zaloja nervu magistrales fiziskai, ir pasekmes tokias, kad zmogui atsiranda cheminis parkinsonizmas,akatizija, diskenzija, raumenu paralizavimas, kai zmogus negali nei stoveti nei guleti, nei sedeti, minasi is vienos kojos i kita, ne kontroliojamai kazka daro ir kada pilnai suzaloti nervu magistrales, organizmas nauduoja papildomus nervu kanalus, vadinasi kolateraliai, o ten jau kaip daejs nervu impulsas is smegenu ir atgal, taip daeis.. jus galit matyti tokiu zmoniu kuriems yra nekontroliojama veidos mimika, veido raumenai suzaloti, leizuvis islenda, akys islenda, seiles iki grindo ir taip toliau, tai viskas yra neurolpetiku pasekme, ir daznai visam gyvenimui, nepagydomai, vadinasi veliavoji diskenzija, ekstrapiramidines sutrikimimai. Kunas negali normaliai funkcionoti, skraida rankos, dreba kojos. Zmogaus kunas kuris vartoja neurolpetikus, griaunasi, prasideda depresijos, baime, haliucinacijos, kledesiai. O psichiatru teorija tokia kad zmogus tai gyvunas, ir jeigu jus pradesit griauti nervu pralaiduma, manipulioti su neurotransmiteriais synapse ir tarp lasteliu, tada jus kazka galit pagerinti, istikruju nieko tokio nera. Viskas prie ko priveda psichiatrija tai invalidumas. Vaikas kuri maitina su neurolpetikais pradeda neteisingai augti, smegenise atsyranda tustybes, vaikas tampa invalidas, zmogus kuris vartoja neuroleptikus be tu zalojimu kuriuos ivardinau virsuje, gali mirti iskart pvz nuo infarkto, net nuo silpniausiu neuroleptiku.

  6. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    pavojingu neuroleptiku sarasas

    Chlorpromazine ( Aminazine, Thorazine, Largactil, Chlor-PZ, Klorazine, Promachlor, Promapar, Sonazine, Chlorprom, Chlor-Promanyl )
    Haloperidol ( Haldol, Senorm, HaloperidolRichter, HaloperidolDecanoate )-
    Quetiapine ( Seroquel, Ketipinor, Kventiax, Hedonin, SeroquelXR ) -
    Clozapine ( Leponex, Alemoxan, Clozaril )
    Olanzapine ( Zyprexa, Zalasta, Lapozan, ZyprexaVelotab, Zolafren, Zolaswift, ZYPADHERA )
    Risperidone ( Rispolept, Risperdal, Medorisper, Rispoleptconsta, Aleptolan, Risset, Rispen ) -
    Paliperidone ( Xeplion, Invega )
    Cariprazine (Vraylar)
    Lurasidone ( Latuda )
    Ziprasidone ( Zeldox, Zypsilan, Geodon, Zipwell )
    Iloperidone ( Fanapt, Fanapta, Zomaril )
    Asenapine ( Saphris, Sycrest )
    Lumateperone ( Lumateperon )
    Sertindole ( Serdolect, Serlect )
    Amisulpride ( Solian, Deniban, Amazeo, Amipride ,Amival, Soltus, Sulpitac, Sulprix, Socian )
    Aripiprazole ( Abilify, AbilifyMaintena, Aricogan, Arisppa ,Lemilvo, PAXIFOR )-
    Brexpiprazole ( Rexulti )
    Thioridazin ( Melleril, mellaril, Sonapax, Thioril)-
    Periciazine ( Neuleptil, Aolept, Apamin, Nemactil, Neulactil, Periciazinum, Propericiazine )-
    Tiapride ( tiapridal, Italprid, Sereprile, Tialaread, Tiaryl, Tiaprim, Tiaprizal, Sereprid )-
    Sulpiride ( Eglonyl, Dogmatil, Dolmatil, Espiride, Modal, Prometar, Sulpor )
    Flupentixole ( Fluanxol, Depixol)
    Chlorprothixene ( TRUXAL, Cloxan, Taractan )-
    Promazine (Sparine)
    Levomepromazin ( Tisercin ,Nozinan, Levoprome, Detenler, Hirnamin, Levotomin, Neurocil )
    Zuklopentixole ( Cisordinol, Clopixol, Acuphase, CisordinolAcutard, CisordinolDepot )
    Sultopride ( Barnetil, Barnotil, Topral)
    Clopenthixole ( Sordinol )
    Trifluperidol ( Triperidol )
    Trifluoperazine (Triftazin, Eskazinyl, Eskazine, Jatroneural, Modalina, Stelazine, Terfluzine, Trifluoperaz ) -
    Thioproperazine ( Cephalin, Majeptil, Thioperazine, Vontil ) -
    Fluphenazin ( Moditen depo , Prolixin )
    Perphenazin ( Trilafon, Trilifan, Etaperazine, Ethaperazine, Decentan, Emesinal, Fentazin, Perphenan ) -
    Perazine ( Taxilan )
    Trifluopromazin ( Siquil, Psyquil, Clinazine, Novaflurazine, Pentazine, Terfluzine, Triflurin, Vesprin )
    Melperone ( Bunil, Buronil, Eunerpan )
    Cyamemazine ( Tercian, cyamepromazine )
    Melitracen (Adaptol, Dixeran, Melixeran, Thymeol, Trausabun)
    Azaperone ( Stresnil, Fluoperidol )
    Carpipramine ( Prazinil, Defekton )
    Clocapramine ( Clofekton, Padrasen )
    Mosapramine ( Cremin )
    Pimozide (Orap)
    Pipamperone ( carpiperone, floropipamide, fluoropipamide, Dipiperon, Dipiperal, Piperonil, Piperonyl, Propitan.
    Pipotiazin ( Piportil , longum )
    Droperidol ( Dehydrobenz peridol, Inapsine, Droleptan, Dridol, Xomolix, Innovar )
    Benperidol ( Frenactil, Glianimon )
    Fluspirilen ( Imap )
    Timiperone (Celmanil, Tolopelon )
    Bromperidol ( Impromen , Bromidol, Bromodol )
    Penfluridol ( Semap, Micefal, Longoperidol )
    Molindone (Moban)
    Methoprazine ( Methotrimeprazine, Apo-Methoprazine )
    Methophenazine ( Frenolon, Metofenazate, Metophenazate, Metofenazato, Metofenazatum
    Dixyrazin ( Esucos )
    Carbidinum ( Dicarbine dihydrochloride )
    Prochlorperazine ( Metherazinum, Chlormeprazine, Chlorperazin, Compazine, Dicopal, Nipodal, Novamin,Compro, Prochlorpemazine, Stemetil, Temetil, Stemzine, Buccastem, Phenotil)
    Alimemazine( trimeprazine, Methylpromazine, Nedeltran, Panectyl, Repeltin, Therafene, Theraligene, Theralen, Theralene, Vallergan, Vanectyl, Temaril) -
    Remoxipride (Roxiam)
    Zotepine ( Losizopilon, Lodopin, Setous, Zoleptil )
    Perospirone (Lullan)
    Blonanserin (Lonasen)
    Piperacetazine (Quide)
    Pipamazine (Mornidine, Mometine, Nausidol )
    Tiotixene ( Thiothixene, Navane )

  7. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Kas yra neuroleptinis sindromas ( esktrapiramidiniai sutrikimai )

    Neuroleptinis sindromas tai apsinuodijimas neuroleptikais, kadangi neuroleptikai tai neurotropiniai nuodai, kaip ir bet kokios klases nuodai, apsinuodijimas neuroleptikais yra savo tam tikri simptomai

    Na pavizdziuj jeigu zmogus apsinodijes su musmere, simptomai yra tokie po 30 – 60 minucius, yra haliucinacijos , riskiausias simptomas, o jeigu apsinuodijes su sungrybi simptomai yra tokie kad po 3 – 12 valandu, kraujojantis viduriavimai, koju raumeu traukulys, na skirtumas yra a ne??

    O apsinodijes su neuroleptikais, yra umus ir lietinis, vadinasi piktibinis neuroleptinis sindromas ir paprastas neuroleptinis sindromas.

    Simptomai tokie

    Pyktibinis neuroleptinis sindromas , umus apsinuodijimas

    paraziluoja tarpsonkauliu kvepavimo raumenus , islenda leizuvis, akys islenda, zmogus dusta, nepajudeti su kojomis rankomis, zmogus sedi melynas ir dusta, vos vos kvepuoja, ir jeigu nera skubios reanimacijos tada zmogus gali mirti.

    o neruleptinis sindromas , tai letinis apsinodijimas

    veikimo neuroleptiku mechanizmas yra toks, kad jie griauna nervu takos, ir su laiku aktiviausias magistrales takos atrofuojasi, vadinasi eskstrapiramidines sutrikimai, ten iejna daug sindromu tokiu kaip parkinsonizmas, ,akatizija, distonija, diskenzija ir taip toliau.pvz dirglu koju sindromas, kai zmogus negali nei sedet , nei guleti, nei miegot, vidurinis neramumas, ir taip zmogus gali kenteti keleta savaiciu, ziauri busena, ir su laiku zmogui, gali judeti visas kunas pats sau, rankos dreba, kojos dreba, leizuvis islenda, zodziu nekontroliojami raumenu spazmai, tremoris, nes kai centralines magistrales sugadinti organizmas pradeda ieskoti papildomu nervu taku kad perduoti impulsa, taip vadinamos kolateraliai, per kurias bando perduoti nervu impulsa, o ten jau kaip daejs signalas taip daejs..vos vos zmogus gali kalbeti, ir tai nereiske kad zmogus psichas, reiske kad zmogus buvo “gydomas” su neuroleptikais, nervu kanalai sugriauti. Veliavoji diskenzija , tai kai nervu takos sugriauti po neurolpetiku varotjimo ir ne tik neuroleptiku, ir kai kuriu kitu preparatu kurie blokoja D2 dopamino receptorius, tricikliniu antidepresantu ir net naujausiu ne tricikliniu, zmogui yra nevalingi judesiai, rankomis kojomis , veidas, leizucis akys, ir taip toliau, dazniausiai neatstatomai.

  8. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Betkoks psichikos sutrikimas yra realios fizines ligos priezastis, stebuklu nebuna, ispirmo ejna fizine liga, nepakankamumas ir taip toliau, paskui ejna psichikos sutrikimai, isgydes fizine liga fizine priezasti, psichikos sutrikimas praejs pats. Betkoki psichikos sutrikima galima diagnozuoti ir isgydyti, tai turi daryti reali moksline medicina , o ne psichiatrija, psichiatrija zudo kuna ir smegenus , o ne gydo.

  9. Anonimas33 Anonimas33 rašo:

    Neurofiziologas: aišku, smagu, kad gąsdini žmones ir savo argumentų nepagrįsti. Tavo paskutinis komentaras yra paprasčiausia netiesa – Psichinės ligos nebūna susijusios su kitomis fizinėmis ligomis. Aišku yra išimčių, pavyzdžiui testosterono trūkumas, dėl kurio gali prasidėti depresija. Psichikos ligos prasideda dėl netinkamo smegenų veikimo. Tai gali būti simptomas, kada tai susiję su fizine liga, bet bevei visada tai būna atsira liga. Kaip tada paaišinsi šizofreniją? Kur matei, kad šizofrenija prasidėtų dėl fizinės ligos? Neuroleptikai padeda tūkstančiams nuo šizofrenijos kenčiančių žmonių, ir aš manau, kad žmonėms verta gerti tuos vaistus, nes jie vėl galės funkcionuoti ir gyventi pilnavertį gyvenimą, o ne kankintis girdint balsus, sakančius jiems, tarkim, nusižudyti. Statistiškai, žymiai daugiau žmonių, kurie žudosi, yra psichiškai nesveiki ar su psichinėmis ligomis, nes jie nebepajėgia gyventi kančioje ir negalioje. Antidepresantai ir kiti psichiatriniai vaistai padeda panaikinti ar bent jau sumažinti psichinės ligos intensyvumą taip gerindami žmonių gyvenimo kokybę. Vaistai turi savų rizikų ir pašalinių poveikių, bet tai nereiškia, kad juos reikia nurašyti. Aš asmeniškai, sergu depresija, ir neidavau į mokyklą nes jausdavausi išsekęs ir visąlaik būdavau liūdna nuotaika. Be vaistų, aš, ko gero, būčiau jau nusižudęs. Man vaistai padėjo suprasti mano problemas ir jas spręsti, žengti į priekį ir toliau gyventi gyvenimą, kuris, pasirodo, nėra jau toks ir blogas.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...