2011 Vasario 19

Depresija

Dešimtys tūkstančių lietuvių nebeišsiverčia be antidepresantų

veidas.lt

“Negeriu antidepresantų nuolat – nesu nuo jų priklausoma, bet kai pasidaro labai liūdna ar apima nerimas, išsitraukiu gydytojo seniai išrašyto “Xanax” ir išgeriu tebletėlę. Nemanau, kad tai pavojinga”, – pasakoja 27 metų Lina L., kuri pirmą kartą vaistų nuo depresijos receptą iš savo gydytojos gavo prieš ketverius metus. “Tada manęs laukė bakalauro darbo gynimas, labai jo bijojau, neužmigdavau naktimis, širdis visą dieną daužydavosi. Pasiskundžiau gydytojai, ir ši išrašė “Xanax” tablečių”, – pirmąją pažintį su antidepresantais prisimena Lina. Tuomet vaistus ji gėrė kasdien ir džiaugėsi greitu efektu – baimė greitai praėjo, pagerėjo nuotaika.

Apie galimą šalutinį poveikį ar galimybę prie šių vaistų priprasti mergina nei tuomet negalvojo, nei dabar dėl to nerimauja. Jos nuomone, tai lyg greitasis maistas, kai staiga apima alkis. “Gal mėsainis ir nėra labai sveika, bet nemanau, kad retai valgomas galėtų labai pakenkti. Užtat alkį numalšina, o tokia ir yra maisto paskirtis”, – antidepresantus su mėsainiais lygina Lina.

Vis dėlto gydytojai juokauti šia tema nėra linkę. Jie perspėja, kad vis daugiau žmonių į antidepresantus žiūri kaip ir Lina – pernelyg atsainiai. Ir vartoja jų vis daugiau, dažnai ne pagal paskirtį, o kartais jais netgi piktnaudžiauja.

Pernai metų pabaigoje paskelbtas Eurobarometro tyrimas atskleidė, kad per 12 pastarųjų mėnesių antidepresantų yra gėrę net 7 proc. europiečių. Pusė šiuos vaistus vartoja reguliariai, kiti – retsykiais, kai kyla toks poreikis.

Įdomu tai, kad pagal antidepresantų vartojimą Europoje pirmauja Portugalija ir Lietuva, – šiose šalyse antidepresantus vartoja atitinkamai 15 ir 11 proc. suaugusių gyventojų, o tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Tarkime, vien ligonių kasų kompensuojamiems antidepresantams 2010-aisiais valstybė išleido beveik 18 mln. Lt, o gydytojai išrašė apie 360 tūkst. tokių vaistų receptų – 40 tūkst. daugiau nei 2007-aisiais. O kur dar gydytojų išrašyti nekompensuojamieji antidepresantai ar vaistai, kuriuos pacientams pavyksta įsigyti be recepto.

Beje, antidepresantų vis daugiau vartojama visame pasaulyje. Tarkime, 1995-aisiais per metus jų pasaulyje buvo suvartojama apie 3 mlrd. dozių, po dešimties metų – jau trigubai daugiau, apie 10 mlrd. dozių, na, o dabar per metus pasaulyje suvartojama apie 14 mlrd. dozių įvairių antidepresantų.

Vaistai nuo vienatvės?

“Tabletės, nuplaunančios visas nuodėmes, mintis ir jausmus. Tabletės, kurios sukuria kitą, chemijos iškreiptą realybę, numalšina kūno siunčiamus pavojaus signalus. Bėda nedingsta, tik sukuriama iliuzija, kad jos nėra. Viskas labai paprasta. Praryji ir eini toliau”, – tai citata iš bestseleriu tapusios Elisabeth Wurtzel knygos “Prozako karta”. Pridursime, kad šioje realybėje dingsta nesaugumas, netikrumas ir net vienatvė.

Europonis tyrimas tai patvirtina. Jis atskleidė, kad dažniausiai antidepresantus vartoja vieniši žmonės. Taip pat labai daug antidepresantus vartojančių žmonių nurodo, kad yra netekę darbo arba išėję į pensiją, kitaip tariant, netekę ne tik pajamų, bet ir aktyvesnės veiklos.

Ypač į antidepresantus, bent jau Europoje, linkusios moterys – tarp visų vartojančiųjų tokius vaistus jų yra bene 60 proc. Be to, didžioji dalis vartojančiųjų antidepresantus save priskiria prie žemesnės socialinės grupės.

Jei kalbėsime apie antidepresantų vartojimo priežastis, didžioji dalis žmonių juos renkasi išgyvendami depresiją, šiek tiek mažiau – tiesiog jausdami nepasitenkinimą gyvenimu. Kai kurie nurodė netgi labai konkrečias priežastis – nerimą dėl mokesčių ar baimę prarasti darbą, tačiau tokių mažuma. Tik labai nedidelė dalis žmonių antidepresantus vartoja ir dėl fizinių priežasčių, pavyzdžiui, kęsdami nuolatinį skausmą.

Beje, verta pabrėžti, kad antidepresantus pacientams dažniausiai skiria gydytojai. Tokią išvadą sufleruoja faktas, kad daugiau nei 60 proc. antidepresantus vartojančių europiečių per pastaruosius metus yra kreipęsi pagalbos į psichinės sveikatos specialistus.

Tačiau likusieji 40 proc., matyt, yra tokie kaip Lina L. – žmonės, antidepresantų sau paskiriantys patys. Būtent jie specialistams kelia didžiausią nerimą, juolab kad tokių vaistų be recepto gauti nėra taip sudėtinga, kaip atrodo.

Gauti nesunku

Viename interneto skelbimų puslapyje radome skelbimą pavadinimu “Antidepresantai”. Jame siūloma pirkti atliekamų vaistų – 30 tablečių “Xanax XR” 0,5 mg, 50 tablečių “Amitriptyline” 10 mg ir 10 tablečių “Mirzaten” 30 mg. Skelbime taip pat nurodoma, esą vaistai buvo skirti gydytojo, bet pacientui netiko.

Tokių ar panašių skelbimų – apstu. Be to, Lina L. tikina, kad antidepresantų galima įsigyti ir vaistinėje be recepto. “Niekas per daug netikrina recepto, jei paprašoma nestipraus vaisto, pavyzdžiui, “Zoloft”, – aiškina Lina L., kuri pati be recepto vaistų neperka, bet esą daug jos draugių taip daro.

Kita vertus, ir receptą tokiems vaistams gauti nesudėtinga. Kelių kalbintų gydytojų teigimu, jei pacientas pats prašo išrašyti antidepresantų, o gydytojui pasirodo, kad šie vaistai jam reikalingi, jų paskiriama ilgai nesvarstant. Tiesa, paprastai skiriami nestiprūs vaistai. “Nebūtina diagnozuoti depresijos. Jei žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas arba dėl staigaus streso išgyvena trumpalaikę depresinę būseną, kartais antidepresantai yra geriausia priemonė jam padėti”, – teigia gydytoja Irena Urbonienė.

Tačiau gydytojai sutinka ir su tuo, kad antidepresantai vis dėlto neišsprendžia liūdesį ar prislėgtumą sukeliančių problemų. Be to, vis daugiau pasaulyje atliekamų tyrimų rodo, kad jei tik galima išvengti antidepresantų, geriau rinktis kitus gydymo būdus.

Tarkime, Harvardo medicinos mokyklos žurnalo redaktorius, knygų apie psichinę sveikatą ir antidepresantų vartojimą autorius Robertas Whitakeris kaip pavyzdį pateikia 1990-ųjų eksperimentą. JAV Duko (Duke) universitete buvo atliekamas tyrimas su trimis pacientų, sergančių depresija, grupėmis. Pirmieji buvo gydomi be vaistų – jie lankė mankštą, kalbėjosi su specialistais, dirbo grupėmis. Antrieji buvo gydomi ir be vaistų, ir skiriant antidepresantų, o trečios grupės pacientai gydyti vien tik vaistais.

Po šešių savaičių vaistais gydytų pacientų būklė buvo vos geresnė nei kitų dviejų grupių pacientų. Tačiau po dešimties mėnesių rezultatai apsivertė aukštyn kojomis: be vaistų gydytos grupės pacientų sveikata buvo daug geresnė nei tų, kurie vartojo vaistus.

R.Whitakerio nuomone, tai puikiai įrodo, kad antidepresantai puikiai tinka siekiant trumpalaikio rezultato, tačiau ligos neišgydo, o tik numalšina jos simptomus.

Beje, atrodo, kad į tokią nuomonę ima atsižvelgti net farmacijos kompanijos. Štai “GlaxoSmithKline” prasidėjus ekonominei krizei ir prireikus taupyti lėšas apsisprendė, kad labiausiai biudžetas bus apkarpytas antidepresantų gamybai ir šių vaistų poveikio tyrimams. Ir ne dėl to, kad šie vaistai nebūtų pelningi. Priešingai. Tačiau, kompanijos atstovų teigimu, vaistai nuo depresijos kelia per daug abejonių, kad į juos būtų toliau investuojamos lėšos.

Panašiai elgiasi ir kitos farmacijos kompanijos – “AstraZeneca” ir “Pfizer”, neseniai irgi nusprendusios mažinti antidepresantų gamybos finansavimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (30)

  1. TIKIU LT TIKIU LT rašo:

    Plačiau – interneto vartuose TIKIU LT

  2. vilma vilma rašo:

    xanax raminamieji, o ne antidepresantai

  3. L L rašo:

    Sergant epilepsija xanax netinka

  4. Artis Artis rašo:

    Xanaxas ne antidepresantai, neklaidinkit zmoniu !

  5. Inga Inga rašo:

    Xanax yra raminamieji,o ne depresijai gydyti,nepainiokite skirtingų vaistų.

  6. Asta Asta rašo:

    Sveiki,taip tai tiesa, Xanaxas yra raminamieji,as juos gavau is mamos,ir pataikiau i viduriuka,jie man padeda ramiau gyventi,i viska ziuriu ramiai,be streso,nebera itampos,nerimo kaip budavo.O be recepto ju neparduoda deja,teks kulniuoti pas daktara,nes man jie kaip isigelbejimas,po visko kokia buvau,tikrai rekomenduociau isigyti jautresniems zmonems:)

  7. kas per neprofesionalumas kas per neprofesionalumas rašo:

    na ir žuirnalistai. Maniau, kad veide dirba profesionalesni. Xanaxą priskirti antidepresantams gali tik visiškas kaimietis, nieko nenutuokiantis apie vaistus. Nesuprantu, negi taip sunku pasigūglinti, jei jau nenusimanote. Kam klaidinate žmones?

  8. saule saule rašo:

    taip tai raminantys vaistai.man gydytoja skyre nes turiu skausmo liga

  9. Stefa Stefa rašo:

    Noriu paklausti ar vaistai xanax raminamieji ar antidepresantas?

  10. atir atir rašo:

    Paskaitai ir supranti kad nesamones rašo. Visi tik ryja tuos antidepresantus vos tik nuotaika nukrenta. Visų pirmą antidepresantus vartoti nuolat reikia. Raminti jie neramina o slopina pojūčius kuriuos sukelia psichiniai sutrikimai . Antra dauguma sukelia šalutinius reiškinius. Ir tokius kad maža nepasirodo.Taip vyksta organizmo pripratinimas. Bet jei liga trukdo gyventi tiesiog neturi išeities. Pradėjus vartoti jei reiškiasi šalutinis tai dar kelis mėn jautiesi blogai. Taip blogai kad tikrai apie gala galvoji. Ir tik po to potruputi dingsta nemalonūs skausmingi simptomai gerėja nuotaika. Čia jau priprato irganizmas. Taip kad jei reikia greitai nusiraminti tai antidepresanto tabletė nepadės. O pablogėti gali nuo pirmos dozės.

  11. asta asta rašo:

    skurdas depresijos brolis 50 metu okupacijos ir va toks rezultatas o keliames ilgai ir sunkiai

  12. Satrebla Satrebla rašo:

    Tikra tiesa,kai nera darbo vietu,kai ciulbanai sprogdina pasauli,kas darosi su Rusija,neduok dieve,kad musu lietuvele aplenktu,Uzdarbiai skurdo ribose,jai saziningai dirbi!Tai kaip istverti visa tai! KORUPCIJA VISUR !MONOPOLISTU VYRIAUSYBE NESUTVARKO!Nereikia stebetis,zmoniu nervu sistema ne gelezine!

  13. irena irena rašo:

    nuodai nevartokit eikit pas psichologus

  14. irena irena rašo:

    nuodai

  15. px px rašo:

    ma reip

  16. Mikas Mikas rašo:

    Taip ir nėra aišku pripratimas prie xanakso yra ar jo nėra ir dozės didinti nereikės?

  17. Saule Saule rašo:

    vartoju xanax kai smegenys nebesusitvarko su itampa ir krenta darbingumas, bet po to – griežtai NE, nepuolu vartoti vaistu kai tik pablogeja nuotaika ar siaip kas nors neasiseke. Tai ne juokair, geriausiai padeda fizinis kruvis, sportas ir pan, taip pat bendravimas su pozityviaias zmonemis.

  18. xx xx rašo:

    xanax tai trankvilizatoris ( anksiolitikas ) toks pat kaip ir tokia bjaurybe kaip lexotanilas, istikruju gana universalus, ir gali kaip sako psichiatrai “gydyti” lengva depresija, nors depresija tai ne liga, negalima susirgti blogu nuotaiku.

  19. xx xx rašo:

    neurolpetikai , antideprisantai, trankvilizatoriai negali gydyti, maksimum nuslopins simptoma, ir sukels dar daugiau simptomu ir dar sustiprins simptomus, gydyik organizma, o ne “siela”. tada ir psichikos problemu nebus.

  20. xx-ui xx-ui rašo:

    “depresija tai ne liga, negalima susirgti blogu nuotaiku.”
    Nes1mon4.DEPRESIJA-BAISI SMEGENŲ LIGA.Nesusidūrėte su tuo, tai rašote nesąmones

  21. xx xx rašo:

    ne ponas ar pone, klistat, negalima susirgti blogu nuotaika, ispirmo atsiranda kune fizines problemas, paskui jau nuotaikos problemos, isgysi kuno problemas, gris normalia nuotaika, jegos, ir visa kita. Antidepresantai nieko negydo, ir gydyti negali, nes mokslininkai iki siol nezino nieko apie smegenus, zino maziau nei 1% , i kuri banda itaka padaryti, bet isejna taip kad zmonems dar stipriau ejna is proto, ir daugiau galimibiu kad zmogus nuzudys ir save ir kit, po antidepresantu vartojimo, nes po tokiu eksperementu su smegenais, zmogus praranda savisaugos instinkta.

  22. lina lina rašo:

    maiu pusene kartais slegia liudesys, skausmas kojose, diagnoze keliu ar ,vidutinio troze, isger

  23. Jovita Jovita rašo:

    Nuo pirmos tabl. per naktį ūžė galva, skaudėjo, jaučiau tai per miegus. Išgėriau 5 tabl.po 0,5 mg.Po šių dienų pasijutau kaip trenkta maišu.Nerimas gal dingo, bet savijauta bloga.Daugiau nebegersiu, ne, ne.Man tik blogiau

  24. ona ona rašo:

    gerkite xanax tada, kada reikia. Viskas bus gerai.

  25. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingi trankvilizatoriai, kitaip vadinami anksiolitikai arba ataraktikai, grupe BENZODIAZEPINAI ir kiti, kurie sukelia dydeli pripratima ir priklausomybe, fizine ir psichine, atsisakymo sindroma ( abstinencija) kitaip vadinama lomkes. Pripratima sukelia gana sunki, jau po keleta savaiciu vartojimo rekomedojamos paros dozes, kai priprasit vartosit jau ne nuo tuos simptomus kurie buvo pries tai, o “gydysit” naujus simptomus, vis kelsit doze tam, kad pasiekti buvusio efekto bet tas efektas nepasekiamas, kad jaustumet save ne geriau, o neblogiau ! tai jau yra ne medicininis vartojimas, vartosit kaip narkomanai, nes narkotiku isdavimo vieta esme nekeicia, ar is pavartes ar is vaistines. Daugeli zmoniu daro klaida, kad vel ejna pas psichiatra ir jis vel israso trankvilizatori, dar pasunkinant jusu busena..kad atsisakyti nuo ju reikia kenteti savaites, ir tuo metu paremti organizma kitos nebenzodiazepininiu raminamuju grupes ir taip toliau, kol lomkes praies. atsisakyti gana sunkei net su pagalbiniais preparatais, lomkes gali buti ir 2 savaites ir menesi ir daugiau. Lomkes dazniausiai sunkesnes nei tie simptomai del kurios vartojat preparata. Psichiatrai daznai skyria tuos preparatus pacientams be visokiu normu, menesiui arba net puse meto vartuoti ir daugiau, to daryti visiskai negalima, tai yra dydele klaida skyrti tokius preparatus ilgesniam nei 10 – 14 dienu vartojimui, kai kuriuos maksimum menesi su kontrole, beda kad 70% psichotropiniu skyria ne psichiatrai , o seimos alegydytojai ir kiti alespecialistai, o kartais pardavineja vaistininkai be visokiu receptu. Dazniausiai skyria kai to visai nereikia, zmones vartoja ne pagal medicinines parodymus, vartoja ilgai, kai vartoja jaucia save blogai, tikrai nesveikai, nekalbu jau apie pripratima ir lomkes, tai jau isvis kitas reikalas. Trankvilizatoriai nieko negydo ir sveikesniais jus nepadarys.

    Trankvilizatoriai seni, pagaminti 1950m – 1980m ir gana toksiski kaip ir antidepresantai. Sarase pirma ejna veikiamoji medziaga, skliaustuose pavadinimai ( originalai ir generikai )

    diazepam ( apaurin, diazepeks, relanium, relium, seduxen,valium, Faustan, Lamra, Stesolid, Tranquase, Valiquid, Valtrax, Tranquirit, Vatran, Noan)
    bromazepam ( lexotanil, Lectopam, Lexotan, Bromazanil, Durazanil, Gityl, Lexaurin, Lexomil, Lexostad, Normoc, Lexilium, Brazepam, Rekotnil, Bromaze, Somalium, Calmepam, Compendium, Creosedin)
    lorazepam ir lopirazepam ( lorafen , LORANS, Ativan, Valeans, Tavor, Tolid, Somagerol, Laubeel )
    alprazolam ( XANAX , XanaxXR, Frontin, xans, zans, alprax, cassadan, helex, zomiren, Esparon, Tafil)
    clonazepam ( Klonopin, Rivotril )
    clorazepate ( Tranxene, Novo-Clopate, clorazepate dipotassium )
    Zolpidem ( ambien, Stilnox, Hypnogen )
    Zolpiclon ( Somnols, Zopitin, Imovane )
    tofisopam ( grandaxin, Emandaxin, Grandaxin, Seriel )
    chlordiazepoxide ( Elenium, Librium, Multum, Radepur )
    oxazepam ( tazepam, nozepam, Serax, Adumbran, Azotranquil, durazepam, Mirfudorm, Noctazepam, PRAXITEN, Sigacalm, Uskan )
    estazolam ( Estazolam TC, desmethylalprazolam, ProSom, Eurodin
    midazolam ( dormicum, Fulsed, Versed )
    nitrazepam ( Eunoctin, Radedorm, Berlidorm )
    triazolam ( halcion )
    Flunitrazepam ( Rohypnol )
    Temazepam (Normison, Restoril, Signopam, Euhypnos, Levanxol, Maeva)
    medazepam ( Azepamid, Nobrium, Raporan, Ansilan, Mezapam, rudotel )
    Buspiron ( Spitomin )
    Lormetazepam ( loramet , noctomid, Ergocalm, Loretam , Minias, Dilamet, Sedaben, Stilaze, Nocton, Pronoctan, Aldosomnil, Ipnolor, Luzul )
    Prazepam ( Reapam , Centrax, Demetrin)
    Halazepam ( Paxipam, Alapryl, Pacinone )
    Adinazolam ( Deracyn)
    Flurazepam (Dalmane , Dalmadorm, Staurodorm )
    Nimetazepam (Erimin)
    Loprazolam (triazulenone) Dormonoct, Havlane, Sonin,Somnovit )
    Clobazam (Frisium, Urbanol, Onfi , Tapclob )
    nordazepam ( calmday )
    dikalii clorazepas ( tranxene )
    brotizolam ( lendormin )
    zaleplon ( sonata )
    Tetrazepam ( Mobiforton, Musaril, Rilex )

  26. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojingu antidepresantu sarasas, kurie istverkia biologinius procesus nervu lastelese, griauna jusu nervus fiziskai, sukelia ligas, denervuoja organus, po ilgo vartojimo pradeda skaudeti organai, sukelia agresija, nemiga, impotencija, silpnaprotiste, zmogus praranda darbo igudzius, mokytis igudziu spraradimas, griauna jusu kuna ir smegeni, krenta endokrinine sistema, sirdies kraujagisliu sistema, vyrskinimo sistema, kepenu sistema, inkstai. Zmogus praranda savisaugos instinkta gali ir save nuzudyti ir kita. Psichotropines, psichoaktivios preparatai augina zudikus ir narkomanus. Amerikoje ir europoje stovi jouda zyme ant situ preparatu, tai yra auksciausia rizika, iskart pasakyta kad sukelia savizudybe, ir taip toliau. Tuo labiau iki 25 metu vartoti negalima. Taip pat sukelia galvos skausmus, viduriu uzketejima, o tai organizmo intoksikacija, nes toksinai turi isejti is zarnynos, o jie ejna atgal i krauja, tai burnos sausuma, kada seiliu nera dauginasi bakterijas ir grybelis, pavojus yra visam organizmui, nes jie kaip ir sakiau griauna normali neuronu funkcionavima. Antidepresantas problemu nesprendzia, nedaro zmogu sveikesni ar laimingesni,vartok tu nors keleta metu. Taip pat sukelia priklausomybe, atsisakimo sindromas, abstinencija baisi, paprastai “lomkes”. Nes lasteles po tokiu sintetiniu narkotiku nezino kaip jiems veikti ir atstatyti organizma beveik neimanoma po ilgo vartojimo. Pagal esme tai legalieji sintetiniai narkotikai is vaistines, kurie nieko neskyriasi nuo narkotiku is lauko. Psichotropus, tropus reiskia turi trauka prie psichikos. Psichoaktivus keciantis samone. Preparatai stipriai iejna i jusu homeostaze, keicia organizmo veikla, po antidepresantu vartojimo jau neimano atstatyti jusu organizma. Ir nei vienas specialistas tai ne imsis daryti, tai kainuoja brangiai ir neefektviai.

    Sarase yra kaip tricikliniai ir MAO (monoaminooksidazes) antidepresantai, taip ir heterocikliniai (tetracikliniai) ir SASSI – Selektivieji Atgalinio Serotonino Suemimo Inhibitoriai ( inhibitoriai reiske blokatoriai ) arba kitaip vadinami SSRI – Selective Serotonine Reuptake Inhibitors, taip pat ir is kitu grupiu antidepresantai. Veikia jie visi plius minus vienodai, visi jie griauna neurolasteliu veikla, dopamino, seratonino, noradrenalino veikla, visa ta kas sukasi aplynk sinapse, tai priveda prie baisiausias pasekmes. Nes psichiatrai nieko protingiau sugalvoti iki siol negali.

    Tai visi seni antidepresantai nuo 1950m iki 1990m.. Kai per 10 – 15 metu farmkompanijai baigiasi licenzija , jie sukuria nauja preparata truputi pakeites formule, kurie veikia ne tai kad negeriau, o ir blogiau. Visa ta darosi tam kad uzdirbti pinigus, nes kai kitas farmkompanijas pradeda gaminti pigus generikus, originalus preparatas parduodasi blogai. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, nes atgal kelio praktiskai nera. Laime kitoje puseje. Vaistu psichiatrai neturi, tik neurutropiniai nuodai, neuroleptikai, antidepresantai, trankvilizatoriai, kurie problemu nesprendzia ir tikrai negydo.

    Fluoxetine ( PROZAC, fluctin, Flux, Magrilan, Sarafem, Fluvanna )
    Paroxetine ( PAXIL, SEROXAT, Arketis, Rexetin, Adepress )
    Citalopram ( CELEXA, Cipramil, Pram, Ciral, Seropram, Cipram, Sepram)
    Escitalopram ( CIPRALEX, Elicea, ESTAN, ESCITIL, Lexapro, Adescilan, Norestal, Sipralex, Sipralexa, Esipram, Seroplex )
    Sertraline ( ZOLOFT, Stimuloton ,Asentra, seralina, Aleval )
    Mirtazapine ( Remeron, MIRTASTAD, Mirzaten, Esprital )
    Tianeptine ( Coaxil, Stablon,Tatinol, Tianeurax, Salymbra )
    Duloxetine ( Cymbalta ,Dulasolan, Dulsevia, ONELAR, DuloxetineTeva )
    Venlafaxine ( Efexor, Effexor XR, Elify, Lanvexin, Alventa,Viepax )
    Desvenlafaxine ( Pristiq, Desfax )
    Milnacipran ( Ixel, Savella, Dalcipran, Toledomin )
    Trazodone ( Trittico retard ,Trittico AC )
    Etoperidone (Axiomin, Centren, Depracer, Etonin, Etoran, Staff, Tropene)
    Mianserin ( Depnon, Lantanon, Lerivon , Lumin, Norval, Tolvon )
    Agomelatine ( Valdoxan, Melitor, Thymanax )
    Vortioxetine ( Brintellix, Trintellix )
    Vilazodone ( Viibryd )
    Bupropion ( Elontril, Wellbutrin, Zyban)
    Atomoxetine ( Strattera )
    Maprotiline ( Deprilept, Ludiomil, Psymion)
    Fluvoxamine ( Fevarin, Faverin, Floxyfral, Dumyrox, Luvox )
    Amitriptyline ( Saroten, Sarotex, Elavil, Endep )
    Amineptine ( Survector, Maneon, Directim, Neolior, Provector, Viaspera)
    Dapoxetine ( Priligy, Westoxetin, Dumax, Duratia, Kutub, Lejam )
    Clomipramin ( Anafranil )
    Imipramin ( Neurax )
    Nortriptyline ( Noritren, Nortrilen )
    Desipramine (desmethylimipramine, Norpramin, Pertofrane)
    Dosulepin ( dothiepin, Prothiaden, Dothep, Thaden, and Dopress
    Reboxetine ( Edronax )
    Oxitriptanum ( Triptosan )
    Doxepin (DoxepinDura)
    Amoxapine ( Asendin, Asendis, Defanyl, Demolox )
    Moclobemide ( Amira, Aurorix, Clobemix , Depnil, Manerix )
    Pirlindole (Lifril, Pyrazidol)
    Metralindole ( Inkazan )
    Phenelzine (Nardil, Nardelzine)
    Tranylcypromine ( Parnate )
    Selegiline ( Emsam )

  27. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Pavojngi neurolpetikai (antipsichotikai)

    Tai dydele psichiatrijos artilerija, atrado neurolpetikus atsitiktinai kaip ir antidepresantus.

    Visu psichiatriniu psichoaktiviu tableciu,veikiamo metodas plius minus vienodas,visi jie griauna neurolasteliu veiklos funkcijas, griauna biologinius procesus lastelese.

    Is pirmo nuo 1930 – 1950m psichiatrai dare zmonems operacija, vadinasi lobotomija, tai kai su virbalais per akys plakdavo smegenus, arba dalino smegenus, tas profesoris kuris operacija gavo nobelio premija, paskui kai mirties atvveju pasieke milijona, uzdraude, tada psichiatrai ir farmkompanijos sugalvojo preparata kuris ispirmo buvo kaip priesparazitinis kiaulems,sintezavo is jo neuroleptika, paziurejo kad kiaulems tai veikia kaip elektrosokas, o zmonems kaip lobotomija, ir 1950m sukure pirma sintetine neuroleptika (dar vadinasi chemine lobotomija), kad sustapdyti zmogu kuris turi psichikos sutirkimo simptoma, pvz psichoze, pirmas neuroleptikas buvo Chlorpromazinas (aminazinas, thorazinas ) nauduojamas iki siol..viska ka daro neurolpetikai tai stipriu cheminiu blokoja nervu pralaiduma, zaloja fiziskai nervus (nervu magistrales) ir visa organizma, organai negali veikti be geros nervu pralaidumo. Psichiatrai ta preparata taiko kaip suaugusiems, taip ir vaikuciams, bet parodyti nors viena isgydyta vaika ar suaugusi negali, nes priesparazitinis dazas kialuems, zmogu gydyti negali, per 200 metu psichiatrai neisgyde nei vieno zmogaus, yra toks neurolpetikas kaip promazinas, amerikoje taiko tik gyvunus ir paukscius “gydyti”, pvz kad papugas neislupinetu plunksnos, kitose salise ir zmonems taiko ir ipac vaikuciams , kurie turi bloga nuotaika, neklauso tevelius, arba turi daug energijos ir nenori klausyti mokytojus. Stato ADHD, autizma, ir pirmin.

    Neuroleptikai griauna normalu nervu pralaiduma, zaloja nervu magistrales fiziskai, ir pasekmes tokias, kad zmogui atsiranda cheminis parkinsonizmas,akatizija, diskenzija, raumenu paralizavimas, kai zmogus negali nei stoveti nei guleti, nei sedeti, minasi is vienos kojos i kita, ne kontroliojamai kazka daro ir kada pilnai suzaloti nervu magistrales, organizmas nauduoja papildomus nervu kanalus, vadinasi kolateraliai, o ten jau kaip daejs nervu impulsas is smegenu ir atgal, taip daeis.. jus galit matyti tokiu zmoniu kuriems yra nekontroliojama veidos mimika, veido raumenai suzaloti, leizuvis islenda, akys islenda, seiles iki grindo ir taip toliau, tai viskas yra neurolpetiku pasekme, ir daznai visam gyvenimui, nepagydomai, vadinasi veliavoji diskenzija, ekstrapiramidines sutrikimimai. Kunas negali normaliai funkcionoti, skraida rankos, dreba kojos. Zmogaus kunas kuris vartoja neurolpetikus, griaunasi, prasideda depresijos, baime, haliucinacijos, kledesiai. O psichiatru teorija tokia kad zmogus tai gyvunas, ir jeigu jus pradesit griauti nervu pralaiduma, manipulioti su neurotransmiteriais synapse ir tarp lasteliu, tada jus kazka galit pagerinti, istikruju nieko tokio nera. Viskas prie ko priveda psichiatrija tai invalidumas. Vaikas kuri maitina su neurolpetikais pradeda neteisingai augti, smegenise atsyranda tustybes, vaikas tampa invalidas, zmogus kuris vartoja neuroleptikus be tu zalojimu kuriuos ivardinau virsuje, gali mirti iskart pvz nuo infarkto, net nuo silpniausiu neuroleptiku.

    Chlorpromazine ( Aminazine, Thorazine, Largactil, Chlor-PZ, Klorazine, Promachlor, Promapar, Sonazine, Chlorprom, Chlor-Promanyl )
    Haloperidol ( Haldol, Senorm, HaloperidolRichter, HaloperidolDecanoate )-
    Quetiapine ( Seroquel, Ketipinor, Kventiax, Hedonin, SeroquelXR ) -
    Clozapine ( Leponex, Alemoxan, Clozaril )
    Olanzapine ( Zyprexa, Zalasta, Lapozan, ZyprexaVelotab, Zolafren, Zolaswift, ZYPADHERA )
    Risperidone ( Rispolept, Risperdal, Medorisper, Rispoleptconsta, Aleptolan, Risset, Rispen ) -
    Paliperidone ( Xeplion, Invega )
    Cariprazine (Vraylar)
    Lurasidone ( Latuda )
    Ziprasidone ( Zeldox, Zypsilan, Geodon, Zipwell )
    Iloperidone ( Fanapt, Fanapta, Zomaril )
    Asenapine ( Saphris, Sycrest )
    Lumateperone ( Lumateperon )
    Sertindole ( Serdolect, Serlect )
    Amisulpride ( Solian, Deniban, Amazeo, Amipride ,Amival, Soltus, Sulpitac, Sulprix, Socian )
    Aripiprazole ( Abilify, AbilifyMaintena, Aricogan, Arisppa ,Lemilvo, PAXIFOR )-
    Brexpiprazole ( Rexulti )
    Thioridazin ( Melleril, mellaril, Sonapax, Thioril)-
    Periciazine ( Neuleptil, Aolept, Apamin, Nemactil, Neulactil, Periciazinum, Propericiazine )-
    Tiapride ( tiapridal, Italprid, Sereprile, Hipokin, Tialaread, Tiaryl, Tiaprim, Tiaprizal, Sereprid )-
    Sulpiride ( Eglonyl, Dogmatil, Dolmatil, Espiride, Modal, Prometar, Sulpor )
    Flupentixole ( Fluanxol, Depixol)
    Chlorprothixene ( TRUXAL, Cloxan, Taractan )-
    Promazine (Sparine)
    Levomepromazin ( Tisercin ,Nozinan, Levoprome, Detenler, Hirnamin, Levotomin, Neurocil )
    Zuklopentixole ( Cisordinol, Clopixol, Acuphase, CisordinolAcutard, CisordinolDepot )
    Sultopride ( Barnetil, Barnotil, Topral)
    Clopenthixole ( Sordinol )
    Trifluperidol ( Triperidol )
    Trifluoperazine (Triftazin, Eskazinyl, Eskazine, Jatroneural, Modalina, Stelazine, Terfluzine, Trifluoperaz ) -
    Thioproperazine ( Cephalin, Majeptil, Thioperazine, Vontil ) -
    Fluphenazin ( Moditen depo , Prolixin )
    Perphenazin ( Trilafon, Trilifan, Etaperazine, Ethaperazine, Decentan, Emesinal, Fentazin, Perphenan ) -
    Perazine ( Taxilan )
    Trifluopromazin ( Siquil, Psyquil, Clinazine, Novaflurazine, Pentazine, Terfluzine, Triflurin, Vesprin )
    Melperone ( Bunil, Buronil, Eunerpan )
    Cyamemazine ( Tercian, cyamepromazine )
    Melitracen (Adaptol, Dixeran, Melixeran, Thymeol, Trausabun)
    Azaperone ( Stresnil, Fluoperidol )
    Carpipramine ( Prazinil, Defekton )
    Clocapramine ( Clofekton, Padrasen )
    Mosapramine ( Cremin )
    Pimozide (Orap)
    Pipamperone ( carpiperone, floropipamide, fluoropipamide, Dipiperon, Dipiperal, Piperonil, Piperonyl, Propitan.
    Pipotiazin ( Piportil , longum )
    Droperidol ( Dehydrobenz peridol, Inapsine, Droleptan, Dridol, Xomolix, Innovar )
    Benperidol ( Frenactil, Glianimon )
    Fluspirilen ( Imap )
    Timiperone (Celmanil, Tolopelon )
    Bromperidol ( Impromen , Bromidol, Bromodol )
    Penfluridol ( Semap, Micefal, Longoperidol )
    Molindone (Moban)
    Methoprazine ( Methotrimeprazine, Apo-Methoprazine )
    Methophenazine ( Frenolon, Metofenazate, Metophenazate, Metofenazato, Metofenazatum
    Dixyrazin ( Esucos )
    Carbidinum ( Dicarbine dihydrochloride )
    Prochlorperazine ( Metherazinum, Chlormeprazine, Chlorperazin, Compazine, Dicopal, Nipodal, Novamin,Compro, Prochlorpemazine, Stemetil, Temetil, Stemzine, Buccastem, Phenotil)
    Alimemazine( trimeprazine, Methylpromazine, Nedeltran, Panectyl, Repeltin, Therafene, Theraligene, Theralen, Theralene, Vallergan, Vanectyl, Temaril) -
    Remoxipride (Roxiam)
    Zotepine ( Losizopilon, Lodopin, Setous, Zoleptil )
    Perospirone (Lullan)
    Blonanserin (Lonasen)
    Piperacetazine (Quide)
    Pipamazine (Mornidine, Mometine, Nausidol )
    Tiotixene ( Thiothixene, Navane )

  28. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Betkoks psichinio sutrikimo simptome pagride guli realia fizine priezasti, liga, isgydes fizine liga, praeis ir psichinis simptomas, neurolpetikai, trankai, antidepresantai negydo, o tik daugiau zaloja organizma. Ka sako psichiatrai, depresiju priezastis yra endogeninis, neaikus, genetinis, bet etiologijos vistiek nezino, todel ir preapratu nera, nes nera i ka itaka daryti, istikruju gi visu psichiniu sutrikimu priezatis yra ekzogeninis tai yra fizinis, tai galvos traumai, alimentarus avitaminozas kai zmogus nieko nevalgo, sirdies kraujagilsiu pazeidimas, smegenu kraujos apytakos sutrikimas, infekcija, bakterijas, ir taip toliau, tai turi tikritni ligoninei, jokie sarlanatai ir jokie alegydytojai psichiatrai, atsiminkit kad psichiatrai tai ne gydytojai, tai profesiolus melagis ir vaistu platintojas, vat kas tokie psichiatrai. Per 200 metu jie neisgyde nei vienos zmogaus.

  29. Neurofiziologas Neurofiziologas rašo:

    Visi psichotropiniai preparatai istverkia normalia biologine neurolasteliu veikla, tai sukelia daugeli fiziniu ligu ir psichiniu sutirkimu, agresija, savizudybes, psichoze depresija ir taip toliau, visi psichotropiniai veikia labai primitiviai ir pavojingai jusu organizmui, organizmo homeostaze keiciasi, neurolasteliu veikla keiciasi, zmogus praranda savisaugos instinkta ir gali ir kita ir save nuzudyti, mokslininkai nezino net 1% kaip veikia smegenis, visi psichotropiniai veikia tik is teorijos, nes visu psichiniu sutrikimu etiologija nezinoma, reiske ir veikiti i ja neimanoma, mokslininkai zino tik maza dalele, kaip veikia seratoninas dopaminas noradrenalinas, ir bando su tais neurotransmiteriais manipulioti ka priveda prie baisiausiu daliku. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, atgal kelio praktiskai nera.

  30. abdolbyshas abdolbyshas rašo:

    buvau pavares xanaxo kartu su alkoholiu,nuostabus jausmas


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...