Per pastaruosius trylika metų depresija sergančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai – nuo 380 iki 754 šimtui tūkstančių gyventojų. O dar sparčiau didėja antidepresantų vartojimas.

„Neuroleptikus pradėjau vartoti prieš mėnesį, bet į psichiatrą kreiptis man reikėjo dar balandį, iškart po tėčio žūties. Iš pradžių keletą mėnesių atrodė, kad viskas susitvarkys savaime, bet nesusitvarkė: agresijos protrūkiai nukrypo į aplinkinius, nebegalėjau jų suvaldyti“, – pasakojimą apie gydymąsi psichotropiniais vaistais pradeda dvidešimtmetė Evelina T.
Iki psichiatro konsultacijos ji kurį laiką vartojo pažįstamos medicinos seselės rekomenduotus raminamuosius, bet netrukus suprato, kad jie per silpni ir jų poveikis per menkas. „Dabar man paskirti vaistai gelbsti nuo agresyvumo, pati pajutau, kad į viską reaguoju ramiau, taip pat džiaugiuosi, kad šie vaistai manęs „neglušina“, – pasakoja mergina.
Nepaisant to, kad šalutinio poveikio ji nejaučia, o savijauta pagerėjo, Evelina prisipažįsta nenorinti medikamentų vartoti ilgai, pavyzdžiui, metus. Galų gale juk neišgirdo ji ir skaudžios diagnozės, tiesiog jos būsena primena reaktyvinę depresiją, kuri gali ištikti po sunkių traumų.
„Medikamentinis gydymas yra pagalbininkas tam tikru metu, bet ne nuolat. Negali sėdėti ir laukti, kol tabletė išspręs visas problemas. Be to, juk niekas nenori tapti priklausomas nuo vaistų”, – pabrėžia pašnekovė.
Tačiau dalis žmonių, ypač jaunų, visai negalvoja apie antidepresantų vartojimo pasekmes, jie kreipiasi į medikus, prašo diagnozės “depresija”, nori recepto neuroleptikams ir – tiesiu taikymu į vaistinę. Kitaip tariant, jie neieško blogos savijautos priežasčių, nebando kitų būdų, o iš karto metasi į antidepresantų glėbį.
Ir tokių žmonių mūsų šalyje vis daugėja. Bendrovės „IMS Health“ duomenimis, 2011 m. trečią ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 197,7 tūkst. antidepresantų pakuočių, o tai maždaug 19 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
Tiesa, nepasakysi, kad šioje srityje Lietuva kažkokia išskirtinė šalis. Iš tiesų visoje Europoje antidepresantų vartojimo rodikliai didėja, ypač Skandinavijos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarojoje pernai buvo išrašyta daugiau kaip 50 mln. vaistų nuo depresijos.

Lietuvoje beveik nėra psichoterapijos
Tiesa, antidepresantai neva yra gana saugūs medikamentai, kurių vartojimą pamažu galima nutraukti, o, pavyzdžiui, raminamieji, trankviliantai, kuriuos su vaistais nuo depresijos sieja tik psichotropinių vaistų grupė, jauniems pacientams gali sukelti priklausomybę. Psichiatrai pabrėžia, kad specialistai ne skirtingus vaistus dažnai painioja, bet dar blogiau, nustatę ne tą diagnozę, skiria netinkamą gydymą.
Specialistai įsitikinę, kad psichikos sutrikimų turintiems ligoniams geriausia taikyti kompleksinį gydymą, kai kuriuose sveikimo etapuose neatsiejamą nuo vaistų ir psichoterapijos. Deja, šiandien, kai Lietuvoje ambulatorinei vieno paciento psichikos priežiūrai skiriama 11 Lt per metus, kai psichoterapijos specialistų nebeliko, visavertis gydymas didžiajai daliai pacientų sunkiai prieinamas.
„O kai dar pasakai, kad reikės analizuoti, kas sukėlė tokią žmogaus būseną ir pokyčius, dauguma pacientų paprašo tiesiog išrašyti vaistų“, – teigia gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius.
Šio gydytojo žodžiais, gydymas antidepresantais skiriamas, kai pacientą kankina biologiniai apčiuopiami simptomai: nemiga, dėmesio, apetito stoka, greitas nuovargis, oro trūkumas, prarandamas gyvenimo džiaugsmo jausmas. Tačiau, jei pacientą kamuoja psichologiniai simptomai, tokie kaip nepasitikėjimas savimi, fobijos, gydymas antidepresantais greičiausiai nebus pagrįstas. „Jei žmogus skundžiasi bendravimo sutrikimais, jei sunkiai save realizuoja, vaistai tokiais atvejais nepadės. Reikia psichoterapijos seansų“, – įsitikinęs psichiatras.
Prieš pradedant gerti tabletes, specialistai visada ragina pasidomėti tuo, ką gersite, ir išsiaiškinti keletą svarbių niuansų. „Vyrauja klaidinga nuomonė, kad antidepresantai yra blogesni už raminamuosius vaistus. Kai antidepresantai žmogui tinka, jie veikia smegenų ir kūno sistemas, kurios atsako už mūsų emocinę būseną, nuotaiką, jaučiamą nerimą, įtampą ir miegą. O raminamieji, panašiai kaip alkoholis, veikia kitus receptorius, šalina nerimą, įtampą, kai kurie turi migdantį poveikį“, – paaiškina Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas Alvydas Navickas.
Svarbu žinoti ir tai, kad gerai žinomi raminamieji vaistai: klonozepamas, lorazepamas, diazepamas, olprazolanas, bromazepamas (pacientams geriau pažįstami prekių ženklų pavadinimais, pavyzdžui, „Xanax“, „Lorafen“, „Clonozepam“, „Lexotanil“, „Relanium“), skiriami ir depresiniams sutrikimams gydyti vartojami per ilgai ar per didelėmis dozėmis, ilgainiui sukelia pripratimą –  tada žmogus nebesistengia sunkumų įveikti be tabletės.
„Raminamieji, benzodiazepinai, nėra antidepresantai. Jie skiriami malšinti nerimo simptomus, kuriam laikui sumažina įtampą, bet jie neveikia nerimo priežasčių“, – pabrėžia M.Šablevičius. Mediko teigimu, raminamieji vaistai skiriami keliems mėnesiams, ir jei per tą laiką žmogus nesugeba prisitaikyti prie pablogėjusios situacijos, organizmas nepasinaudoja imunitetu, saugančiu nuo psichikos sutrikimų, jų vartojimą reikia keisti antidepresantais arba terapine pagalba, nes gali išsivystyti priklausomybė. O vaistų atsisakius gali užvaldyti abstinencija, kuri, anot jo, kartais ne silpnesnė už priklausomybę nuo heroino.