2016 Kovo 03

Skaitymas

Knygų mugė: dar daugiau lankytojų

veidas.lt

BFL

Vasario 28-ąją, sekmadienį, 17-oji Vilniaus knygų mugė užvėrė vartus. Per juos, pasak organizatorių, per keturias dienas įėjo 67 820 lankytojų. Tai 1500 daugiau negu pernai.

Šios mugės tema buvo „Personažas ieško autoriaus“, tačiau, nepaisant kasmet besikeičiančių temų, lankytojai visuomet ieško knygų.

Pasak Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Mildos Gembickienės, knygų mugė šiemet ne tik atspindėjo bei diktavo literatūrines madas ir tendencijas, bet ir pa­siūlė kaip niekad aktualią renginių bei diskusijų programą. „Be jokių abejonių, mugė keturioms dienoms buvo tapusi karščiausiu viešosios erdvės tašku, gyva visuomenės diskusijų platforma, kurioje girdimi įvairiausi balsai, išsakoma aštriausių argumentų ir keliamos pačios aktualiausios temos“, – tvirtina M.Gembickienė.

Viešoji erdvė ir traukia, ir atgraso vertybiniais akcentais, kurie ne visuomet  išreiškiami knygų pavadinimais ir jų kainomis. Kokia sovietinės Lietuvos rašytojų kultūrinė vertė? Ar jai išreikšti reikia paminklų? Gal kai kuriuos paminklus reikėtų nugriauti? Gal kai kas nenusipelnė būti naujai įamžintas? Šie ir kitokie klausimai užduoti diskusijoje dėl Nerijos Putinaitės knygos „Nugenėta pušis“. Deficitine tapusią knygą buvo raginama įsigyti ir tokiais argumentais: pirkite kelias, paskui parduosite dvigubai brangiau.

Paskutinę mugės dieną apie vidurdienį negalėjai įsigyti ir skaitytojų geriausia poezijos knyga pripažinto Vlado Braziūno „Stalo kalno“.

Susitikimai su lietuvių ar su Lietuva susijusiai autoriais, tokiais kaip buvęs BBC žurnalistas, Vilniuje gimęs Samas Yossmanas (prisiminimai „Šaltojo karo samdinys“), – natūralūs lankytojų traukos taškai. Su jais konkuravo mugės svečiai, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, pavyzdžiui, labiausiai pasaulyje verčiamas Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas („Maidano dienoraštis“, „Bikfordo pasaulis“), susitikime rusiškai padainavęs Marcelijaus Martinaičio baladžių apie Kukutį.

2016-ųjų Vilniaus knygų mugės naujovė – pirmąkart vykęs anti­kvarinių knygų aukcionas, kuriame pirkėjų laukė lituanistinė kartografija ir istorinė grafika, foto­grafijos, afišos, plakatai, dokumentai, periodika, kalendoriai. Seniausias aukciono lotas išleistas net 1561 m. Knygų kainų žemutinė riba – 5 eurai, o brangiausias aukciono lotas – Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ (1713 m.) buvo įkainotas 8 tūkst. eurų. Už tiek ir nupirktas anonimu išlikusio pirkėjo.

„Vilniaus aukciono“ direktorės Simonos Makselienės teigimu, iš viso aukcione parduoti 206 lotai iš 726-ių. Už juos sumokėta 33 210 eurų. Dalis leidinių parduota už pradinę kainą, o kai kurių kaina išaugo net kelis kartus.

Kitų metų mugės tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“ turėtų būti palanki aukcionams. Visais atžvilgiais gera tema, skatinanti ieškoti pasaulyje dar gilesnių pėdsakų, kuriuos paliko lietuviai. Uptono Sinclairo „Džiunglės“ su jų lietuviškomis temomis, matyt, kitąmet irgi nebus pamirštos.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...